
Naujausios
Kuršėnų istorija – ir vyniotinis, ir savivalda
Pasitinkant Lietuvos valstybingumo šimtmetį kuršėniškis istorikas Jonas Kiriliauskas išleido du leidinius apie Kuršėnų istoriją – valstybės ir savivaldos kūrimą bei „Kuršėnų vyniotinį“. Net ir nedidelės apimties leidiniai keičia nusistovėjusį įvaizdį, kad Kuršėnai – tik fabrikų ir darbininkų miestas.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kaip kuršėniškiai kūrė valstybę ir savivaldą
Leidiniu „Kuršėnų pėdsakas 1917 metų rugsėjo 18–22 dienos Vilniaus konferencijoje. Savivaldos sukūrimas Kuršėnų apskrityje ir valsčiuje 1918 metais“ J. Kiriliauskas netikėtai užpildė Lietuvos istorijos spragą, kurioje susistemintų žinių apie Kuršėnų ir šio miesto žmonių vaidmenį kuriant Lietuvos valstybę nebuvo. Daugybė nežinomybės spragų buvo ir Kuršėnų savivaldos kūrimosi istorijoje.
„Nebuvo žinoma, nei kur Kuršėnuose steigėsi savivalda, nei kas buvo pagrindiniai organizatoriai“, – sakė J. Kiriliauskas.
Dalį informacijos istorikas jau buvo surinkęs rašydamas knygą, išleistą 2014 metais, „XIX a. – XX a. pirmosios pusės Kuršėnai. Gyvenimo fragmentai, laikas ir žmonės“. Liko faktų, nesudėtų į knygą, į kai kuriuos faktus teko pasigilinti.
„Vienas delegatas – Kuršėnų klebonas, dekanas Jonas Novickis 1917 metų rugsėjo 18–22 dienos Vilniaus konferencijoje buvo žinomas. Jonas Smilgevičius taip pat buvo Kuršėnų apskrities delegatas. Didelis atradimas man buvo Romualdas Gurklevičius – labai įdomi asmenybė, buvęs vieno iš Šilėnų prie Kuršėnų, palivarkų valdytojas“, – pasakojo J. Kiriliauskas.
Istorikas surado nemažai istorinių, pasaulinio garso pasiekimų padariusių asmenybių, susijusių su Kuršėnais.
„Tiesą sakant, buvau „apšalęs“ nuo to, ką radau. Bet tai kaupiu ateities knygai apie Kuršėnų dvarus. Šiuose leidiniuose sudėjau tik kelis akcentus“, – sakė kuršėniškis.
Puodžių ar konditerių sostinė?
Leidinyje-brošiūroje „Viskas, ką norėjote sužinoti, bet nedrįsote paklausti apie „Kuršėnų vyniotinį“ rašoma apie žinomiausią Kuršėnų „brendą“ – prekinį ženklą.
Leidinys skirtas Kuršėnų konditeriams ir įžymiajam „Kuršėnų vyniotiniui“. Autoriaus pasakojo, kad mintis parašyti apie Kuršėnų krašto konditerius kilo po šventės, kurios metu 2016 metų gegužės 21 dieną pavyko pristatyti ilgiausią 49,13 metro ilgio ir 108 kilogramų svorio „Kuršėnų vyniotinį“.
lstorikas trumpai pasakoja Kuršėnų konditerijos pradžią: 1960-aisiais metais gegužės mėnesį Daugėlių statybinių medžiagų kombinato valgykloje buvo įrengtas konditerijos cechas, kuriam vadovauti buvo paskirta Eugenija Dragūnienė, vėliau ir sukūrusi įžymiausio konditerinio gaminio – „Kuršėnų vyniotinio“ receptą. Vėliau konditerija persikraustė į miesto centrą – iš pradžių į buvusį pastatą, kurio vietoje dabar yra „Jovaro“ prekybos namai, dar vėliau – 1971 metais – buvo pastatytas anuomet labai garsus restoranas „Paventys“, kurio rūsyje ir buvo įrengtas konditerijos cechas.
E. Dragūnienei 1981 metais už jos geriausius gaminius, tarp kurių buvo ir „Kuršėnų vyniotinis“, suteiktas konditerio meistro vardas.
„Šiandien Kuršėnuose veikia dešimt kepyklų, kepyklėlių, konditerijos cechų, tiek puodžių Kuršėnuose nežinau, todėl kyla klausimas, ar Kuršėnai – puodžių, ar konditerių sostinė?“ – dalijosi abejonėmis istorikas J. Kiriliauskas.
Abu istoriniai leidiniai išleisti iš Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programos Šiaulių rajone 2017–2020 metais lėšų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Istorikas Jonas Kiriliauskas išleido dar du leidinius, papildančius Kuršėnų istoriją naujais faktais.
Abu nauji leidiniai apie Kuršėnus skirti Lietuvos valstybės 100-mečiui.