
Naujausios
Trečia specialybė nesusijusi su menu
V. Bladykaitė Naujosios Akmenės kultūros rūmuose pradėjo dirbti režisiere tarybiniais laikais. Studijuodama režisūrą Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete. Čia siekė antros profesijos, jau turėdama Maskvos MCHAT-o įgytą aktorės diplomą.
Nuo 1995 metų apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ištekėjo už amerikiečio, pagimdė sūnų.
Paauginusi ėmė galvoti apie darbą. Kaip prasimušti į amerikietišką teatrą naujai emigrantei, kaip pati sako, geriausia nė nesvarstyti.
Todėl lietuvė apsisprendė įgyti profesiją, nesusijusią su menu.
"Tuo metu Amerikoje trūko vienos iš prestižinių ir brangiai apmokamų specialybių – medicinos seserų, ir pasirinkau", – pasakojo Vida.
Paėmė paskolą studijoms koledže, jį baigė. Įgijo licenciją. Ėmusi dirbti, vis lankė kvalifikacijos kėlimo kursus. Studijavo ir universitete. Niujorko ligoninėse iš pradžių dirbo kardiologijos, vėliau – pediatrijos, dar vėliau smegenų traumų ir kituose skyriuose. Visur reikėjo įgyti specialius sertifikatus. Pastarąjį dešimtmetį apsistojo psichiatrijos skyriuje. Tęsiasi ir nuolatiniai kvalfikacijos kėlimo mokslai. Kas ketveri metai atnaujinama licencija. Būtina vėl išklausyti paskaitų kursą.
Stigma, reikalaujanti visuomenės permainų
Pasak V. Bladykaitės – Wilson, psichinės sveikatos sutrikimų Amerikoje pasitaiko daug. Oficialiai jie diagnozuoti daugiau kaip ketvirtadaliui gyventojų. Statistikos duomenimis, maždaug 8 procentai amerikiečių serga sunkesnės formos psichikos ligomis. Psichikos ligoms gydyti išleidžiami bilijonai dolerių. Kasmet suma susidaro tokia pat, kiek prireikia gydyti širdies ligas ir vėžį kartu paėmus.
"Apie skaudžiausias tos ligos pasekmes išgirstame spaudoje: susišaudė ar iššaudė, o tai atsitinka dažniausiai dėl nestabilios žmonių psichikos", – sakė Vida.
Jos teigimu, kita problema – kad tokie žmonės lieka nesuprasti visuomenės.
"Tai tęsiasi nuo senų laikų daug kur pasaulyje, kaip ir Lietuvoje nuo senų laikų šeimos gėdydavosi, todėl slėpdavo nuo kitų, jei kuris narys turi psichikos negalią, – teigė Vida. – Ta stigma savotiškai pavojinga, kadangi kiti sveikieji žmonės nesuvokia realybės".
Todėl, pašnekovės teigimu, visuomenėje reikia elementarių permainų. Paprasčiausio suvokimo, kad tie sutrikimų turintys žmonės, švelniau vadinami "kitokiais žmonėmis", iš esmės yra kaip ir visi kiti.
"Jie taip pat nori dėmesio ir meilės, nori pinigų ir laimės arba taip pat mezga intrigas ir meluoja, – tvirtino Vida. – Vienas skirtumas – kad jie pasaulį sugeria kaip kempinė, bet jį atspindi kitaip, negu žmonės be tos negalios. Nes psichikos ligoniai nesugeba suvokti savo poelgių pasekmių. Kita jų bėda – ištisai lyg verda savo sultyse".
"Psichai" – spektaklio, bet ne teatro pavadinimas
Dirbdama su psichikos ligoniais V. Bladykaitė – Wilson surado idėją literatūriniam kūriniui – pjesei "Psichai". Kai apsisprendė su Niujorke gyvenančiais tautiečiais tęsti vietos lietuvių teatro veiklą. Vietoje bandžiusio įsitvirtinti, bet subyrėjusio profesionalaus teatro steigti mėgėjų teatrą. Debiutuoti autorine pjese. Nors apie dvidešimt metų jų neberašė.
"Su aktoriais kurdami personažus kiekvieno jų galimybes apibrėžėme pagal konkrečią ligą, tarkim, šizofrenija ar bipoliarinė depresija, – sakė režisierė. – Tad kūrinio tipažai neprifantazuoti, viskas kaip iš psichikos ligų vadovėlio: kaip elgiasi, dažosi ar šukuojasi. Juk būtent pagal tuos požymius medikas specialistas iš pirmo pažiūrėjimo į ligonį tiksliai nustato diagnozę. Tad galime būti ramūs, jei tarp spektaklio žiūrovų yra psichiatrų – jie juk tikrai įžvelgtų apgaulę".
Pavyko. Su netikėtumu. Nors teatras pasiskelbė pavadinimu "Pokštininkai", tačiau tarp tautiečių imtas vadinti "Psichai". Pagal pirmojo spektaklio 2015-aisiais pavadinimą.
Pradėta savotiška lietuvių teatro misija – kalbėti, kad psichine liga sergantys asmenys yra tokie pat, kaip ir visi kiti – tęsiama ir kituose spektakliuose. Primenant, kad visi žmonės panašūs, kai ieško meilės ar mėgsta pinigus, rezga pinkles vienas kitam meluodami ar svajoja apie ateitį. Besąlygiškai bendra: visi žmonės ieško, kur geriau.