Naujausios
KELIAUKIME SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“
Medinių koplytėlių ir bažnyčių keliu
Medinė sakralinė architektūra dvelkia jaukumu, šiluma ir paslaptimi. Mažos koplytėlės ir medinės bažnyčios, supamos šventorių kapų kryžių ir apsodintos medžiais, vasarą iš tolo atrodo tarsi žalios salos. Tad pasukame Joniškio rajono piligrimų keliu, jungiančiu šešias tokias saleles. Kelionėje lydi Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Kęstutis Mačiulis.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Išsiruoškite pusdieniui
Išsiruošdami Piligrimų keliu, kurio maršrutą prieš kelerius metus sudarė ir nuorodomis pasirūpino Gasčiūnų kaimo bendruomenė, pasirenkite mažiausiai keturių valandų išvykai, o dar geriau, jei nepagailėsite viso pusdienio. Maršrutas tęsiasi apie 130 kilometrų.
Joniškio Turizmo ir verslo informacijos centras susisieks su medinių koplytėlių ir bažnyčių prižiūrėtojomis, kad galėtumėte įžengti vidun. Derindamiesi prie jų važiuojame ne pagal maršruto kryptį. Jeigu jums pakaks pasižvalgyti iš išorės, Centre gausite lankstinuką su trumpa informacija, istorinėmis detalėmis, ir galėsite važiuoti tiksliai pagal laikrodžio rodyklę.
Remontuojami vargonai
Pajudame Gasčiūnų link.
Medinė kaimo bažnyčia už 10 kilometrų į pietus nuo Joniškio, pavadinta Šv. Stanislovo Kostkos vardu, buvo pastatyta XVII amžiuje.
1931 metais kunigo Flavijaus Žilinsko iniciatyva ji perstatyta, padidinta.
Pastatas su dvišlaičiu stogu išsiskiria dideliu piramidiniu bokštu, papuoštu apskritu žvaigždiniu langeliu bei dviem langais su arkomis, kaltiniais kryžiais.
Bažnyčios prižiūrėtoja bei varpininkė Zita Pudimaitienė atrakina duris. Viduje – trys altoriai.
Moteris skubinasi pranešti, kad šiuo metu šiaulietis meistras remontuoja didžiuosius vargonus, kurie neskambėjo daugybę metų. Vyrai prie lubų pritvirtino kartono lakštus, kad nebyrėtų dažai į derinamo instrumento triūbas. Neseniai nupirktas elektrinis variklis, nereikės dumplių pūsti minant pedalus.
Tikimasi, kad vargonai sugaus ir nuaidės birželio 29-ąją, kai kaime vyks šventė, duris atvers amatų centras.
Varpo aidas iš besienės varpinės
Septynerius metus bažnyčios tvarka besirūpinanti Z. Pudimaitienė veda prie originalios besienės varpinės su dideliu varpu, paženklintu gamybos metais – 1909-aisiais. Dukart patraukia šerdį ir tolyn tarsi raibuliuojantis vanduo ežere pasklinda sodraus garso bangos.
Varpas kabo ant kelių stambių metalo laikiklių, kurių turbūt niekas neįveiktų. Užtat varpo šerdis praėjusiais metais nutrūko.
„Gerai, kad stumiant nuo savęs, kitaip galėjo sužaloti,“ – mena varpininkė.
Prieš kelerius metus varpinėje kabojo ir antras varpas – mažesnis, bet jį ilgapirščiai prieš kelerius metus pavogė.
Už akmens mūro tvoros akį traukia perdažytas paminklas, statytas 1933 metais, šventųjų metų prisiminimui.
Restauruota koplyčia dar graži
Kurmaičių Šv. Mato kaimo kapinių koplyčia pasitinka jau beapželiančiu samanomis keturšlaičiu malksnomis (gontais – aut. past.) dengtu stogu. Ant kraigo stūkso aštuoniasienis bokštelis su kūginiu stogeliu ir kryžiumi. Viduje kabo varpas.
1998 metais restauruota koplyčia buvo pripažinta metų geriausiu restauruotu mediniu statiniu Lietuvoje.
1799 metais iškilusio pastato struktūra ir išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai.
Koplytėlėje išliko baliustrada, sakykla, pagrindinės įėjimo durys su kalvio darbo metalo apkaustais, kaltinės vinys, kryžiai, saikingo dekoro medinis altorius, kuris, restauruotas 2004 metais, švieste šviečia ryškiais apvadais.
Koplytėlę prižiūrinti Onutė Meškauskienė iš seniausių kaimo gyventojų yra girdėjusi pasakojimų, esą, kadaise vietiniai žmonės smėlį aplink koplytėlę, kad kapai negulėtų labai žemai, sunešė maišais ant pečių.
Aplink koplyčią ošia kadaise sodintos pušys.
Seniausia krašto koplyčia
Toliau kelias suka link XIX amžiuje statytos Maironių Šv. Ignaco koplyčios, kuri iš pirmo žvilgsnio panaši į Kurmaičių šventovę – taip pat dengta gontais, 2007 metais restauruota. Tačiau Maironių koplytėlei pritrūko lėšų, tad prie pagrindinio pastato prišlieta zakristija liko kaip buvusi ir sparčiai nyksta.
Manoma, kad ji gali būti seniausia Joniškio krašto koplyčia.
Šio sakralinės architektūros pastato vertingosios dalys: aukštas valminis stogas su bokšteliu kraigo viršuje, arkinės dvivėrės durys, šoninių sienų langai. Nuo senų laikų prie koplyčios guli akmuo su įduba.
Grįžtant dešinėje pusėje palieka Jakiškių Koškolio dvaras, priklausantis joniškietei Meilei Zaleckienei. Moteris šį apleistą pastatą per kelerius metus pavertė meno žmonių ir jaunavedžių buveine. Čia vyksta muzikos vakarai, plenerai, į dvarą pobūviams ir fotosesijoms užsuka vestuvių svitos.
Bažnyčia su penkiais altoriais
Važiuojame į Rudiškius, kur aukštai iškilusi trijų bokštų Šv. Pilypo ir Jokūbo apaštalų bažnyčia, juosiama medinės tvoros su akmeniniu pastatu rakandams. Kitapus bažnyčios už tvoros stovi du mediniai parapijai priklausantys pastatai.
Rudiškių koplyčia buvo pastatyta 1770 metais. 1836 metais paskirtas kunigas, o XIX amžiaus viduryje veikė parapinė mokykla.
1868 metais parapijiečių lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri savo interjeru, puošyba, menine išraiška – viena gražiausių Joniškio rajone.
Vargonų prospektas – stilizuotų formų, puoštas kiaurapjūvio ornamento drožiniais ir yra vienoje linijoje su ažūrine choro sienele. Navos gale, šalia vargonų choro, įrengtos pakeltos nuo grindų ložės.
Akys bažnyčioje bėgioja nuo vieno prie kito puošnių altorių, kurių įrengti net penki.
Kryžiai – kultūros vertybių registre
Riedant į Joniškio pusę nuo pagrindinio kelio sukame link Ivoškių Šv. Jono Nepamuko kaimo kapinių koplyčios, pastatytos XVIII amžiuje.
Koplyčią statė vietiniai gyventojai. Ji suręsta iš sienojų ir apkalta lentomis horizontaliai, kampai – vertikaliai, valminis stogas dengtas skarda. Stogo šlaitų sankirtas žymi siauri bokšteliai su kryžiais, virš vidurinės dalies kyla aštuonkampis bokštelis su barokiniu šalmu bei kryžiumi. Kryžiai įtraukti į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Medinė koplyčia apie 1990 metus buvo suremontuota.
Viduje netikėtai atrodo tamsiai mėlyna spalva dažyta lubų dalis virš altoriaus, kurioje išryškėja dievo akis, saulė, mėnulis ir gėlės arba – žvaigždės.
Prieš kelerius metus atnaujintas altorius.
Iš šio krašto kilusi ir neseniai grįžusi gyventi Ona Šležienė pasakoja, kad vaikystėje ateidavo pavasarį su kitais draugais ardyti varnų lizdų. Kaip jos įlįsdavo į choro balkonėlį, dabar jau nepamena.
Koplyčią pamėgo kiaunės
Paskutinė maršrute – XIX amžiaus Kalnelio Šv. Jono Krikštytojo kaimo kapinių koplyčia, kuri, pasak padavimų, gali būti statyta buvusioje lietuvių tikybos šventoje vietoje – Romuvoje.
Koplyčia vienabokštė, sienos apkaltos horizontaliai, stogas dengtas skarda.
Yra trys nesudėtingų formų altoriai.
Koplyčios bokšte kabo varpas, prie kurio prižiūrėtoja Anastasija Žąsytienė sako nebeleidžianti niekam lipti, nes jau pavojinga.
Užtat ji parodo metalinį raižiniais puoštą kryžių ir seną nedidelį varpą, kurie, anot apsilankiusių specialistų, rinkusių informaciją knygai „Joniškio dekanatas“, labai vertingi.
Koplyčia labai šviesi, prieš kelerius metus vidus išdažytas.
Nustebina jos grindys – didelės plytos, tarp kurių ryškėja tarpai, o kai kur matyti net grioveliai. Tai, anot A. Žąsytienės, kiaunių darbas.
„Vasarą, kai ilgos dienos, mėgstu kapinėse tvarkytis vakarais. Vieną kartą užtrukau beveik iki vienuoliktos valandos. Susiruošusi prisiminiau, kad neužrakinau dar koplyčios. Betgi girdžiu, kad kažkas šnabžda. Pamaniau, gal vėlės jau vaidenasi ar kokie nedorėliai vaikšto. Prieinu artyn – ant laiptelių stovi du kiauniukai ir čiauška,“ – linksmą istoriją mena koplyčios prižiūrėtoja.
Mūsų kelionė baigiasi. Grįžtančius į automobilį pašlaksto visos išvykos metu vijęsis lietus.
Autorės nuotr.
SKAMBINIMAS: Gasčiūniškė Zita Pudimaitienė dukart patraukia šerdį ir tolyn tarsi raibuliuojantis vanduo ežere pasklinda sodraus garso bangos.
MARŠRUTAS: Piligrimų kelyje aplankysite šešias Joniškio rajono medines koplytėles ir bažnyčias.
RAKTAI: Onutė Meškauskienė koplyčios durims atrakinti atsineša masyvius raktus.
ORNAMENTIKA: Maironių koplyčios puošmena – jos ornamentuoti arkiniai langų rėmai.
PUOŠMENA: Rudiškių bažnyčios vargonų prospektas puoštas kiaurapjūvio ornamento drožiniais.
GAUSA: Rudiškių bažnyčioje iš viso yra net penki altoriai.
BOKŠTAI: Rudiškių bažnyčiai unikalumo teikia trijų bokštų kompozicija.
TVORELĖ: Originali muzikos instrumentus primenanti tvorelė prieš altorių Kalnelio koplyčioje.
REMONTAS: Gasčiūnuose remontuojami vargonai vėl užgaus savo triūbomis.
BOKŠTAS: Gasčiūnų bažnyčios pastatas išsiskiria dideliu piramidiniu bokštu, papuoštu apskritu žvaigždiniu langeliu bei dviem langais su arkomis.
VARTAI: Į Gasčiūnų šventorių su kapinaitėmis veda dailūs vartai.
ALTORIUS: Gasčiūnų bažnyčios altorius.
KOPLYTĖLĖ: Ivoškių koplytėlė suręsta iš sienojų ir apkalta lentomis horizontaliai, kampai – vertikaliai, valminis stogas dengtas skarda.
GRINDYS: Nustebina Kalnelio koplyčios grindys – didelės plytos, tarp kurių ryškėja tarpai, o kai kur matyti net urveliai, išrausti kiaunių.
IŠRAIŠKA: Lentutėmis dengta Kurmaičių kaimo koplytėlė savo struktūra ir išraiška būdinga lietuvių liaudies architektūrai.
AKMUO: Prie, spėjama, seniausios Joniškio krašto Maironių koplyčios, kaip ir prie daugelio šventovių guli dubeniuotasis akmuo.
POKALBIS: Išvykoje lydintis Joniškio Turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Kęstutis Mačiulis su Gasčiūnų bažnyčios prižiūrėtoja Zita Pudimaitiene kalbasi apie vargonus.
PAVEIKSLAS: Paveikslas iš Ivoškių koplyčios.
KALNELIS: Kalnelio koplyčia iš tiesų stovi ant aukšto kalnelio.
ŠVIESA: Kalnelio koplyčios altorius šviečia kaip ir visa koplytėlė, išdažyta šviesiomis spalvomis.