Naujausios
Vienas po kito
Jiedu kartu jau 18 metų. Pažinties pradžia, sako moteris, buvo nulemta susiklosčiusių aplinkybių. Tiesiog daugiabutyje Šiauliuose, Žalgirio gatvėje, kurioje gyveno Aušros šeima, toje pačioje laiptinėje ir netgi tame pačiame aukšte butą išsinuomojo Andrius su savo seserimi ir jos vyru. A. Tijūnaitytė juokiasi, kad su dviem draugėmis penkeriais metais vyresnį gražų vaikiną kaip mat pastebėjo.
Po kokio mėnesio Aušra ryžosi veikti. Prisimena, vieną vakarą tiesiog pribėgo prie Andriaus ir pabučiavo jam į skruostą. Ištarusi „labos“, nubėgo namo.
Nors savo elgesio, sukėlusio rimtą geriausių draugių karą dėl visoms patikusio vaikino, Aušra paskui gėdijosi, tačiau dabar jai aišku, kad greičiausiai būtent šitas bučinys davė rimtą pradžią jų bendrai ateičiai.
Taigi lapkričio pradžioje, nutaikęs palankų momentą, Andrius pasiūlė Aušrai draugauti, jiedu net telefonų numeriais apsikeitė. Draugystė greitai peraugo į rimtus santykius, kurių rezultatas – sūnaus Airido gimimas.
Moteris prisimena, kad tas laikas lengvas nebuvo – abu labai jauni, o vaikas – didelė atsakomybė. Juokiasi, meluotų sakydama, kad viskas ėjo kaip sviestu patepta, pasitaikydavo tikrai nelengvų valandų ir sūnų auginant, ir judviejų santykiuose.
Po kiek daugiau nei dvejų metų šeimoje vėl įvykis – Aušra suprato, kad laukiasi.
„Dvejonių buvo, bet Andrius pasakė: vienam užteko duonos, užteks ir kitam“, – prisimena moteris, kalbėdama apie antrą pagal amžių sūnų, trylikametį Aretą.
Po Areto atsirado Adrijus. Gydytojai teigė, kad greičiausiai bus mergaitė, apie kurią pora svajojo. Bet gimė trečias sūnus. Jam dabar jau septyneri.
„Kai pastojau ketvirtąkart, gydytojų nebeklausėme, kas gims. Buvo aišku, kas. Gimė Armandas“, – juokiasi dabar jau penkiamečio mama.
Sūnumi tapo krikštasūnis
O trimetis Evanas gausioje šeimoje negimė. Bet čia jis išmoko žengti pirmus žingsnius ir tarti žodžius. Berniuko ištarti „mama“, „tete“ buvo skirti ne biologiniams tėvams, o krikštatėviams Aušrai ir Andriui.
Evanas – Aušros brolio sūnus. Ši šeima paslydo. Vaiko teisių gynėjai nusprendė, kad berniukas augti toksiškoje aplinkoje negali. Keturis vaikus auginantys Aušra ir Andrius nesudvejojo: vos metukų vaikas negali būti atiduotas svetimiems. Pora lankė tėvystės kursus, kitus būsimiems globėjams skirtus užsiėmimus, tvarkė visus formalumus, atliko užduotis, kad tik įgytų nuolatinę Evano globą.
„Teismas biologinei vaiko mamai suteikė progą pasitaisyti. Bet panašu, kad jai sūnus nerūpi, ji nedaro jokių žygių“, – ant kelių pasisodindama mažąjį globotinį sako A. Tijūnaitytė.
Ji nepaprastai dėkinga savo vyrui už tai, kad greta keturių vaikų, šiltus namus atrado ir dar vienas.
Svarbiausia – kalbėtis
„Andrius – šeimos žmogus, labai atsakingas. Vaikai yra jo gyvenimas, – tik šiltais žodžiais apie vyrą kalba didelės gražios šeimos mama. – Vaikams, neišskiriant nė vieno iš penkių, jis galėtų atiduoti viską. Jis yra mudviejų geroji pusė, lepintojas, o aš jau ta ragana.“
Sako, kad ir vėliausią vakarą grįždamas po darbo tėtis niekada nepamiršta vaikams duoto pažado, pavyzdžiui, parvežti picą ar kitą skanėstą – ir tai ne tik iš pasiilgimo, bet ir dėl noro parodyti mylimiems žmonėms dėmesį – gražus pavyzdys juk užkrečiamas.
Šeima turi vieną auksinę taisyklę: niekada nemeluoti, kad ir kokia karti tiesa būtų. Todėl vaikams nuolatos teigiama, jog nėra problemų, kurių neįmanoma išspręsti. Tėvus džiugina tai, kad šeimos nariai šitos auksinės taisyklės stengiasi laikytis.
Svarbiausia, sako mama, yra kalbėtis. Ir kalbasi šeimoje jie labai daug – apie mokslą, draugus, sportą, net žalingus įpročius, priklausomybes, kurios dabartiniais laikais tiesiog lenda į mokyklas.
Aušrai iki šiol yra mįslė, apie ką Andrius diskutavo su vyresniais vaikais, jeigu po vieno iš jų pabendravimų sūnūs užsinorėjo į karinę tarnybą. Spėja, kad šeimos vyrų pokalbis turėjo būti apie pareigą Tėvynei.
Bendravimui su vaikais A. Tverijonas skiria ypatingą svarbą. Kad ir koks po darbo būna pavargęs, dėmesį stengiasi paskirstyti visiems. Kas kitas, jeigu ne jis sukvies vaikus prie televizoriaus, kai vyksta Eurolygos sezono finalas, kas, jei ne visi kartu plos ir šauks už Šarūną Jasikevičių ir jo vadovaujamos Stambulo „Fenerbahče“ komandos žaidimą?
„Neįmanoma papasakoti, kas tuo laiku darėsi mūsų namuose! Plojom, rėkėm visi, net mažieji, – juokiasi Aušra, prisimindama Eurolygos finalo rungtynes. – Mūsų vyriausi puikiai supranta ir gali diskutuoti apie krepšinį. Taip pat ir apie kitas sporto šakas.“
Panašiai ir su „Eurovizija“ – tėtis su vaikais yra didžiausio Europoje dainų konkurso gerbėjai.
Aušrai ir Andriui labai svarbu, kad jų vaikai turėtų mėgstamą veiklą ir siektų aukštų rezultatų.
Vyriausias šeimos sūnus 16-metis Airidas jau penkerius metus lanko Šiaulių regbio akademiją „BaltRex“ ir yra 2024 metų Europos čempionato bei Lietuvos čempionatų medalininkas. Sportui gabų tada dar dvylikametį berniuką pastebėjo regbio treneris Vytaras Bloškis. Airido tėtis buvo „už“, kad sūnus pabandytų.
Abu tėvai yra vienos nuomonės: vaikui negalima nurodyti, kur jis turi eiti ir kokia veikla užsiimti – jis turi pasirinkti pats. Dėl tos priežasties A. Tverijonas patinkančios veiklos ieškančiam sūnui Aretui leido išbandyti save kasmetinėse futbolo ir krepšinio stovyklose. Vis dėlto ne futbolą berniukas pasirinko. Nors domina ir krepšinis, tačiau, greičiausiai brolio sudomintas, Aretas pasirinko regbį, sėkmingai treniruojasi jau dvejus metus.
Regbio kamuolys šeimos namų kieme – bene dažniausias laisvalaikio praleidimo įrankis, kurį čiumpa ir žaidėjai, ir tie šeimos nariai, įskaitant keturmetį katiną Pikį, kurie apie šį žaidimą kol kas nieko nežino.
Visi kartu
Gausios šeimos namų kieme Šiaulių rajone, Bubių kaime, kas dieną, o ypač savaitgaliais, kada šeimos tėtis Andrius po įtemptos darbo savaitės dažnose komandiruotėse pagaliau būna namuose su šeima, verda gyvenimas.
Pirmiausia – neatidėliotini buities darbai. Juos laisvu nuo darbo, darželių, mokslų, būrelių, sporto ir kitų svarbių veiklų atlieka būtinai visi.
Andrius įsitikinęs, kad tik dirbant kartu ir padedant vienas kitam galima vaikams išugdyti bendrystės jausmą, norą dirbti ir padėti. Todėl visi šeimos nariai – nuo vyriausio iki jauniausio – privalo prisidėti, kuo gali: kartu darže darbuojasi, kartu tvarka kieme ir sode rūpinasi, kartu vištidę stato, kartu malkas žiemai ruošia – mažiausiems šeimos nariams į vietą padėta kad ir pliauska yra didelis indėlis į šeimos gerovę.
Pinigai piniginėje neatsiranda iš kažkur, juos reikia uždirbti – tokiu principu gausios šeimos tėtis stengiasi auginti būsimus vyrus, šeimos, bendruomenės narius ir Tėvynės patriotus.
Darbai darbais, bet koks gyvenimas be pramogų? Gražios šeimos išvykos į gamtą, prie jūros, į vandens parką – brangiausias laikas kartu.
„Manau, kad Andrius 110 procentų yra pavyzdys, koks turi būti vyras ir tėtis. Vaikai neauga patys, norint užauginti juos gerais žmonėmis, reikia įdėti ir darbo, ir širdies. Širdį man suspaudžia, kai vaikai prie lango laukia jo grįžtančio iš darbo, o mūsų Evanas ima šaukti: „Mama, tetukas grįžo!“ Čia Evano viskas: namai, tetis ir mama“, – sako Aušra.
