
Naujausios
Pirmoji kapitono basedlė
Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio vyresnysis inspektorius, vidaus tarnybos kapitonas Donatas Stakvilevičius suderino muziką, šokį, dainą, meistrystę ir ugniagesio tarnystę.
Iki šiol iš medžio drožęs šaukštus, įvairius dekoratyvinius dirbinius, būgnus, šiemet įstojo į krašto basedlininkų dinastiją ir išmoko gaminti senovinį instrumentą basedlę. Tokių meistrų – vienetai.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Basedlės išlydėtuvės
Kai lankėmės Donato ir jo žmonos Jūratės namuose Radviliškyje, pirmoji Donato pagaminta besedlė namie „nakvojo“ paskutinį kartą. Kitą dieną ji išvažiavo į Alytaus rajoną.
„Mano pirmoji basedlė išvažiuoja ten, iš kur aš kažkada atvažiavau į Radviliškį“, – sakė meistras.
Basedlė, dar vadinama basedla, basetla, basetle, – liaudiška kontraboso atmaina, tradicinis liaudiškas muzikos instrumentas. Basedlė mažesnė už kontrabosą.
Donatas basedlę pradėjo gaminti pernai vasaros pabaigoje, baigė prieš šias Velykas. Drožė, šildė, lenkė, klijavo, dailino medį, tempė stygas iš plonųjų kiaulės žarnų. Pirmoje stygoje susuktos, ištemptos ir išdžiovintos penkios žarnos, antroje – septynios, o trečioje – devynios.
„Prakalbo“, – nedaugžodžiauja Donatas apie tai, kokį jausmą patyrė, kai bandė pagroti savo pagaminta basedle.
Pirmąją basedlę Donatas gamino sau, bet paaiškėjo, kad ji bus ne paskutinė. Sustoti jau nebegalės nei pats, nei jam kas leis – Lietuvoje labai mažai tokių meistrų, galinčių pagaminti šį senovinį instrumentą.
Pateko į dinastiją
Prieš kelerius metus Donatas su savo vadovaujamu kolektyvu buvo pakviestas groti Šiaulėnų vaikų folkloro ansambliui, vadovaujamam Džiuljetos Ragauskienės. Ji Šiaulėnuose kaip tik pradėjo organizuoti atrankinius turus į šalies mokinių folklorinių šokių varžytuves „Patrepsynė“, jau daugiau nei dešimtmetį rengiamas Šiauliuose.
„Folkloristai vieni kitus traukia, nes gyvenimo, pasaulio supratimas yra panašus, pomėgiai panašūs, spinduliuojama šiluma panaši“, – sako Donatas.
Būtent per šiaulėniškių vaikų „Patrepsynę“ Donatas susipažino su žinomu senovinių muzikos instrumentų meistru, „Patrepsynės“ dalyviu ir organizatorių pagalbininku šiauliečiu tautodailininku Albertu Martinaičiu.
Taip Donatas Stakvilevičius tapo žinomo basedlių meistro, šviesaus atminimo Antano Navicko, kurio šimtmetį neseniai minėjo jo pasekėjai, dinastijos nariu. Dinastija – sąlyginis pavadinimas, nes kelias basedlių meistrų kartas sieja ne kraujo ryšys, o basedlių gamyba.
Antanas Navickas, jau būdamas gana garbaus amžiaus, paskatintas Žaliųjų judėjimo pradininko Šiauliuose Rimanto Braziulio ir tautodailininko Alberto Martinaičio, pagamino net 75 basedles. Kai jau A. Navickas į amžiaus pabaigą nebeturėjo sveikatos, jo amatą perėmė A. Martinaitis. Jis jau yra pagaminęs per 50 basedlių.
A. Martinaitis savo basedlių meistrystės patirtį perdavė dar penkiems meistrams: Albertui Bartašiui iš Pasvalio, Vladui Kazlauskui iš Panevėžio, Varis Auzinš iš Latvijos, šiauliečiui Arūnui Stankui ir Donatui Stakvilevičiui.
Tokio instrumento gamybos nemoko jokia mokykla, to galima išmokti tik iš meistrų, perėmusių patirtį iš kartos į kartą.
Akademiją baigė su vienu šaukštu
Donatas – diplomuotas veterinarijos gydytojas, baigęs tuometinę Lietuvos veterinarijos akademiją. „Kodėl veterinarija? Todėl, kad iš kaimo“, – juokiasi Donatas.
Stodamas į akademiją Donatas aiškiai žinojo, kad „brausis“ į studentų folkloro ansamblį „Kupolė“, vadovaujamą Antano Bernatonio.
Būtent „Kupolėje“ Donatui ir atsivėrė visas platusis ir gilusis folkloro pasaulis, prigimtiniai tautos klodai.
Kaime gyvendamas Donatas privalėjo tėvo pamokytas kirviui kotą nusitašyti, dalgiakotį pasidaryti. Akademijoje Donatas nusidrožė šaukštą. Juo vieninteliu ir valgė visus penkerius studijų metus. Donatas sako, kad medinio šaukšto gali užtekti visam gyvenimui – iki kol jį padėsi amžinai. Bet atsitiko taip, kad bendroje studentų virtuvėje penktame kurse šaukštas dingo. Teko drožti kitą, trečią, penkiasdešimtą, kol skaičių pametė.
Vėliau kibo drožti būgnus naktimis budėdamas akademijos klinikoje.
Pirmasis paties pasigamintas muzikos instrumentas būgnas taip pat išdrožtas besimokant akademijoje.
Donatas į akademiją įstojo 1988 metais. Pats tautos atgimimas, folkloro, tautos tradicijų pakilimas.
„Kupolėje“ Donatas išmoko groti armonika, tačiau tarp bendraminčių buvo ne vien dainos ir šokiai, bet ir pašnekesiai prie arbatos apie tautos savastį, tradicijas.
„Namuose buvo pasėti daigai: močiutė giesmes giedojo, tėvelis turėjo gražų balsą, giedodavo šermenyse. Chorai, šventės. Su tėveliu dainavau kolūkio vokaliniame ansambliuke. O „Kupolėje“ suvokiau savo tautos tradicijų gelmę, supratau, kad reikia puoselėti tautos paveldą natūraliai, savo gyvenime“, – sako Donatas.
Į Radviliškį atvedė šeima, sulaikė – muzika
Dzūkas atvažiavo gyventi į geležinkelininkų miestą su šeima, nes čia buvo pirmosios žmonos tėviškė. Šeimos išsaugoti nepavyko, bet Radviliškyje Donatas liko. Čia buvo darbas, namai. Čia sutiko ir savo Jūratę. Juodu suvedė muzika ir Radviliškis, nors abiejų šaknys – iš Dzūkijos, nuo Alytaus, todėl ir namuose tarpusavyje kalbasi tarmiškai.
Donatas ir Jūratė Stakvilevičiai gyvena labai prabangiai – abu turi po vadovaujamą liaudiškos muzikos kolektyvą. Radviliškio miesto kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Radvija“ – Jūratės vadovaujama, bet joje armonika groja ir Donatas. O Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“ – Donato vadovaujamas kolektyvas, tačiau jo veikloje dalyvauja ir Jūratė.
Veterinarijos diplomą Donatui kažkada teko pasidėti į stalčių, nes stambiųjų gyvulių, kurių daktaras jis buvo, rajone vis mažėjo. Iš pradžių Donatas buvo ugniagesys. Vėliau sukarinta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kūrėsi ir ieškojo žmonių gaisrams tirti.
Donatas iš ugniagesio gelbėtojo tapo gaisrų tyrėju, vidaus tarnybos kapitonu pakviestas kolegos ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko Virginijaus Ivoškos. O Donatas praėjus keleriems metams Virginijų pakvietė į muzikos pasaulį. V. Ivoška dabar groja kontrabosu Jūratės vadovaujamoje ,,Radvijoje“ ir laukia naujos basedl4s.
Dzūkiškas prieskonis
„Aidijai“ šį rudenį bus 30 metų, penkerius metus kolektyvui vadovauja Donatas. „Aidija“ dabar vienija 15–17 radviliškiečių.
„Kolektyve yra tie, kuriems folkloro labai reikia. Čia muzikuoja ir senjorai, ir buhalteriai, ir tekintojai. Žmonėms reikia atgaivos“, – apie „Aidijos“ bendraminčius sako D. Stakvilevičius.
Donatas armonika groja iš klausos, nors skaito ir natas.
Jo vadovaujamoje „Aidijoje“ greta aukštaitiškų, Radviliškio, Šeduvos krašto melodijų vis daugiau atsiranda ir dzūkiškų.
„Dzūkiškos dainos, muzika turi daugiau minorinių atspalvių – liūdnų, ilgesingų. Dzūkijoje juk žemelės prastos ir gyvenimas žmonių vargingas, todėl, matyt, ir dzūkiškame folklore atsispindi tai“, – lygina Donatas.
Žemaitiškos dainos Donato ausiai smarkesnės, daugiabalsės. Dar akademijos „Kupolėje“ išmoko keletą žemaitiškų dainų.
„Bet su žemaičiais jų dainas dainuoti jau reikia daug sveikatos turėti ir pataikyti į jų charakterį“, – Lietuvos regionų bruožus vardijo Donatas.
Donatas mato, kad nors ir skirtingas regionų folkloras, bet jis turi esminį bendrą bruožą – moko žmones paprastumo, tikrumo, parodo, kad egzistuoja gija, rišanti daugybę mūsų tautos kartų, gyvenusių šioje žemėje, prie savo šaknų, su savo dainomis, darbais ir charakteriu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
DINASTIJA: Tautodailininkas Albertas Martinaitis (dešinėje), išmokęs gaminti basedles iš dabar jau šviesaus atminimo meistro Antano Navicko, perdavė savo patirtį jau penkiems meistrams, vienas jų – Donatas Stakvilevičius.
PASIRINKIMAS: Donatas Stakvilevičius, išmokęs gaminti senovinį instrumentą basedlę, sako, kad žmogus gali rinktis – tą patį medžio gabalą paversti ir malkomis, ir muzikos instrumentu. „Į malkas atidedu tik tada, kai visiškai nieko neįmanoma bepadaryti iš pliauskos“, – juokiasi D. Stakvilevičius.
ŠAUKŠTAS: Donatas Stakvilevičius yra išdrožęs šimtus šaukštų. Kai kurie jų yra iškeliavę ir už Atlanto vandenyno.
BASEDLĖ: Tradicinis lietuvių instrumentas basedlė yra liaudiška kontraboso atmaina
BŪGNAS: Donatas Stakvilevičius būgnus gamina nuo studentiškų laikų.
TVARKA: Donatas Stakvilevičius sename kalendoriuje pamatė, kaip reikia patogiai laikyti vinutes be jokių lentynų: dangtelius, kurie laiko visą talpą, prisukti prie lubų.