Po Žagarės kraštą – visai dienai

KE­LIAU­KI­ME SU „ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TU“

Po Ža­ga­rės kraš­tą – vi­sai die­nai

Ža­ga­rė (Jo­niš­kio ra­jo­nas) Lie­tu­vo­je iš­gar­sė­jo Vyš­nių fes­ti­va­liais, o praė­ju­siais me­tais ji dar la­biau iš­po­pu­lia­rė­jo, mies­tui ta­pus Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­ne. Šie­met ke­liau­to­jų srau­tas ne­nut­rūks­ta, eks­kur­si­jos plau­kia ir dar­bo die­no­mis, ir sa­vait­ga­liais. „Šiau­lių kraš­tas“ siū­lo pa­žin­ti­nę die­nos ke­lio­nę, ap­lan­kant ži­no­mus ob­jek­tus ir dar neįt­rauk­tus į marš­ru­tus, va­sa­rą dau­giau dė­me­sio ski­riant gam­tai, švie­čia­mo­sioms žai­dy­bi­nės for­mos edu­ka­ci­joms – nuo in­te­rak­ty­vaus lan­ky­to­jų cent­ro iki Bro­lių rie­du­lio, re­kor­di­nio šer­mukš­nio ir il­giau­sio Lie­tu­vo­je len­tų ta­ko per pel­kę.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Marš­ru­tas

Siū­lo­mas mar­šru­tas: Ža­ga­rės dva­ro rū­mai, in­te­rak­ty­vus lan­ky­to­jų cent­ras ir par­kas – Švė­tės upės už­tvan­ka – sto­riau­sias Lie­tu­vo­je šer­mukš­nis (žy­dų ka­pi­nė­se) – Ka­liau­sių fab­ri­kė­lis (su­si­ta­rus ga­li­ma už­suk­ti ir į Lė­lių na­mus) – Se­no­sios Ža­ga­rės Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo baž­ny­čia su Bar­bo­ros Umias­taus­kai­tės krip­ta – „puo­dų“ na­mas – Žvel­gai­čio ozo pa­žin­ti­nis ta­kas ir poil­sis prie eže­ro – Bro­lių ak­muo ir By­čių ąžuo­las Ver­šių kai­me – Juo­dei­kių Tė­vo Sta­nis­lo­vo na­me­lis ir Vy­tau­to Di­džio­jo pa­mink­las, re­kor­di­nis Mū­šos ty­re­lio pel­kės pa­žin­ti­nis len­tų ta­kas.

At­vyks­ta ir ant­rą ar tre­čią kar­tą

At­vy­ku­sius į mies­te­lį nuo pat jį ženk­li­nan­čios len­tos pa­si­tin­ka tan­ki siū­ruo­jan­čių me­džių alė­ja, tar­si ko­ri­do­rius, ve­dan­tis per par­ką. Už ke­lių šim­tų met­rų de­ši­nė­je pu­sė­je at­si­ve­ria ang­liš­ko sti­liaus XIX am­žiaus gra­fo Dmit­ri­jaus Na­ryš­ki­no lai­kų žir­gy­no ark­li­dės. Va­sa­rą kar­tais čia lai­go be­si­ga­nan­ti žir­gų kai­me­nė.

Ki­ta­pus ke­lio nuo žir­gy­no tarp me­džių bo­luo­ja dva­ro rū­mai, ku­riuo­se įsi­kū­ru­si Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja, vei­kia in­te­ra­ky­vus lan­ky­to­jų cent­ras.

„Ža­ga­rei pa­žin­ti vie­nos die­nos neuž­teks, ypač, jei žmo­nės dar no­ri pa­ma­ty­ti apy­lin­kes, praei­ti me­di­niu Mū­šos ty­re­lio pel­kės ta­ku. Yra at­vyks­tan­čių ant­rą ir tre­čią kar­tą. Mes ga­li­me pa­siū­ly­ti ke­lis marš­ru­tus, pa­gal lan­ky­to­jų po­mė­gius, no­rą dau­giau su­ži­no­ti, pa­tir­ti pra­ktiš­kai ar poil­siau­ti. Maž­daug du treč­da­liai žmo­nių sa­vo ke­lio­nei ren­ka­si eks­kur­si­ją D. Na­ryš­ki­no dva­ro rū­muo­se ir jau mi­nė­tą ap­žval­gą pel­kė­je“, – „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­ji kraš­tot­var­ki­nin­kė ir eks­kur­si­jų va­do­vė Gied­rė Rakš­tie­nė.

Dva­re iš anks­to ga­li­ma už­si­sa­ky­ti eks­kur­si­ją ir gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, is­to­ri­nių ži­nių, bet ne­re­tai at­vy­ku­sie­ji rū­mų me­nė­se bei in­te­rak­ty­via­me lan­ky­to­jų cent­re lai­ką lei­džia ir vie­ni.

Res­tau­ruo­ti, kla­si­cis­ti­nio sti­liaus, te­ra­sos skulp­tū­ro­mis ir fron­to­ne esan­čiu gra­fų Na­ryš­ki­nų her­bu puoš­tuo­se dva­ro rū­muo­se at­vy­ku­sius pa­si­tin­ka ru­do­ji meš­ku­tė, šo­ne sna­pą tie­sia stru­tis, ant­ra­me aukš­te su­tin­ka­mas bui­vo­las ir dramb­lys. Vi­sa tai – ne pa­sa­ka, bet me­džiok­lės tro­fė­jai, ku­rių gau­su vi­suo­se ko­ri­do­riuo­se, o pa­lė­pė­je iš­dės­ty­ta ar­ti­mų­jų do­va­no­ta švie­saus at­mi­ni­mo do­cen­to, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ro, me­džiok­lės tro­fė­jų eks­per­to Vik­to­ro Za­žec­kio su­kaup­ta ko­lek­ci­ja, ku­rio­je – 37 tau­rių­jų el­nių, 114 stir­ni­nų ra­gų ir ki­ti tro­fė­jai.

Pa­sak G. Rakš­tie­nės, me­džiok­lės te­ma rū­mams itin ar­ti­ma, nes į Ža­ga­rę ga­fas D. Na­ryš­ki­nas at­vyk­da­vo me­džio­ti vie­tos miš­kuo­se.

Ži­nios ir sme­ge­nų mankš­ta

Dva­re vei­kia kraš­to­ty­ri­nin­ko Juo­zo Kaz­laus­ko su­kaup­ta se­no­vi­nių daik­tų eks­po­zi­ci­ja, kur ga­li­ma ras­ti net Stra­di­va­ri­jaus var­du pa­ženk­lin­tą smuiką– klas­to­tę. Ne­ži­no­mas jį ga­mi­nęs meist­ras to­kiu bū­du, ma­tyt, no­rė­jo pa­kel­ti ver­tę. Rū­muo­se daž­nai kei­čia­mos dai­lės dar­bų pa­ro­dos.

O 250 kvad­ra­ti­nių met­rų uži­man­čia­me in­te­rak­ty­via­me lan­ky­to­jų cent­re už­siė­mi­mų ras ir suau­gęs, ir ma­žas. Eks­po­zi­ci­ja api­ma Ža­ga­rės rai­dą skir­tin­gais šimt­me­čiais, ku­ri ma­to­ma erd­vi­nia­me per­ma­to­ma­me ma­ke­te. Pa­čiam iš me­džio de­ta­lių ga­li­ma su­konst­ruo­ti pi­lį, ant me­di­nio ma­lū­no spar­nų per­skai­ty­ti Ža­ga­rės ma­lū­nų is­to­ri­ją, min­ti mįs­les, klau­sy­tis ža­ga­rie­tiš­kos šnek­tos, o gam­tos lo­bių kam­ba­ry­je teks „pa­mankš­tin­ti“ sme­ge­nis, spė­jant au­ga­lų, paukš­čių, gy­vū­nų pa­va­di­ni­mus.

Lan­ky­to­jų cent­re daug mįs­lių, pri­sta­to­mos tau­ti­nės ma­žu­mos, ama­tai, ga­li­ma „pa­si­ma­tuo­ti“ dva­ro po­nų rū­bus, iš de­ta­lių kaip dė­lio­nę su­dės­ty­ti dva­ro rū­mų an­samb­lio at­vaiz­dą.

Re­kor­di­nis šer­mukš­nis ir lė­lių ga­my­ba

Iš dva­ro par­ko pa­su­kus že­myn be­si­lei­džian­čiu ke­liu link Lat­vi­jos pa­sie­kia­mas bu­vęs van­dens ma­lū­nas ir prie jo krin­tan­ti sa­vi­tos for­mos, vie­ti­nių va­di­na­ma „bliū­du“ už­tvan­ka, už ku­rios pra­si­de­da žy­dų ka­pi­nės. Šio­je ra­mio­je vie­to­je, ka­pi­nių pa­kraš­ty­je au­ga sto­riau­sias Lie­tu­vo­je šer­mukš­nis. Me­džio apim­tis 1,3 met­ro aukš­ty­je sie­kia 2,27 met­ro.

Pa­su­kus pau­piu Švė­tės gat­ve pra­va­žiuo­ja­mas Ka­liau­sių fab­ri­kė­lis, ku­ria­me va­sa­rą prieš Vyš­nių fes­ti­va­lį vyks­ta ka­liau­sių ga­my­ba. Iš anks­to su­si­ta­rus su sa­vi­nin­ke lė­li­nin­ke Auš­ra Pet­raus­kie­ne or­ga­ni­zuo­ja­mi edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai, per ku­riuos ku­ria­mos įvai­rios lė­lės ir žais­lai, pa­gal pa­si­rink­tą te­ma­ti­ką: ža­ga­rie­tiš­kas „bu­bo­lis“, žiem­ga­lių lė­lė, teat­ro lė­lė, an­ge­las, žir­ge­lis ir ki­ta. Kar­tu ap­lan­ko­mi Lė­lių na­mai, ap­žiū­ri­ma eks­po­zi­ci­ja.

Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės baž­ny­čia

Švė­tės gat­vė at­si­re­mia į ne­di­de­lę, bal­tą kaip gul­bė Se­no­sios Ža­ga­rės Šv. Pet­ro ir Po­vi­lo var­do baž­ny­čią, vie­ti­nių pra­min­tą Bar­bo­ros baž­ny­tė­le. Jos krip­to­je te­be­gu­li me­di­nis bal­tas kars­te­lis su bal­to­mis įka­pė­mis, trau­kian­tis pi­lig­ri­mus. XVII am­žiu­je gy­ve­nu­si ir jau­na žu­vu­si dva­ri­nin­kai­tė Bar­bo­ra Umias­taus­kai­tė (Ža­ga­rie­tė) bu­vo varg­šų už­ta­rė­ja. Po jos mir­ties fik­suo­ta gau­sy­bė ste­buk­lin­gų iš­gi­ji­mų, apie ku­riuos liu­di­jo tai pa­ty­rę prie jos kars­te­lio ir kū­no krip­to­je mel­dę­si žmo­nės.

1963 me­tais so­vie­tų val­džios įsa­ky­mu Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės pa­lai­kai bu­vo iš­vež­ti ne­ži­no­ma kryp­ti­mi ir iki šiol ne­ras­ti.

2005 me­tais Šv. Sos­tas lei­do pra­dė­ti Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės beatifikacijos–kanonizacijos by­los pro­ce­są, pa­gal ku­rį ji, ti­ki­ma­si, bus pa­skelb­ta Pa­lai­min­tą­ja.

Kal­ne­lio, ant ku­rio sto­vi šven­to­vė, šlai­tą nuo Švė­tės upės pu­sės puo­šia vie­tos mies­to bend­ruo­me­nės „Vei­dė“ iš naš­lai­čių so­di­nu­kų su­kur­tas an­ge­lo si­lue­tas.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ozu

To­liau ke­lias ve­da į Pet­ro Cvir­kos gat­vę ir Ed­mun­do Vai­čiu­lio puo­dais ap­kal­tą na­mą. Tie­sa, jis šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mas ir puo­dų pra­ktiš­kai nė­ra. Ta­čiau įdo­mi eks­po­zi­ci­ja sle­pia­si kie­mo vi­du­je, te­ri­to­ri­jo­je sto­vi ir jam pri­klau­san­tis bu­vęs žy­dų mez­gi­mo fab­ri­kas Švė­tės upės pa­kran­tė­je. Už jo to­lė­liau ga­li­ma pa­ma­ty­ti bu­vu­sį vė­ji­nį Juo­zo Žlabio–Žengės ma­lū­ną.

Va­žiuo­jant to­lyn link Ak­me­nės pra­si­de­da Ža­ga­rės ozas – il­gas, siau­ras kal­va­gūb­ris, prieš maž­daug 10 tūks­tan­čių me­tų pa­sku­ti­nio le­dy­no su­for­muo­tas iš smė­lio, žvirgž­do ir gargž­do, su­neš­to te­kan­čių tirps­mo van­de­nų į le­dy­no ply­šius ir tu­ne­lius. Jo aukš­čiau­sia vie­ta – Žvel­gai­čio pi­lia­kal­nis, iš­ki­lęs 20 met­rų. Juo praė­jus laip­te­liais nu­si­lei­džia­ma link Žvel­gai­čių tven­ki­nio.

De­ši­nė­je pu­sė­je lie­ka ta­ke­lis link šal­ti­nio, kur žmo­nės daž­nai at­va­žiuo­ja par­si­vež­ti ska­naus, ty­ro van­dens. O to­liau per til­te­lį mėgs­tan­tiems ke­liau­ti pės­čio­mis skir­tas tri­jų ki­lo­met­rų il­gio Ža­ga­rės ozo pa­žin­ti­nis ta­kas.

Prie eže­ro ir pa­ke­liui link Ak­me­nės be­si­drie­kian­čių kar­je­rų įreng­ta poil­sia­vie­čių, kur ma­lo­nu su­sto­jus pa­pie­tau­ti, su­reng­ti iš­ky­lą.

Bro­lių ak­muo ir il­giau­sias len­tų ta­kas

Karš­tą va­sa­ros die­ną iš­vy­ką ga­li­ma ir baig­ti, at­si­gai­vin­ti pa­ni­rus į van­de­nį. Ta­čiau at­kak­lių­jų lau­kia ne ma­žiau įdo­mus ke­lias to­lyn pro Ver­šius į Mū­šos ty­re­lio pel­kę.

Į Ver­šių kai­mą pa­ten­ka­me grįž­da­mi per Ža­ga­rę, pa­su­kę pro au­to­bu­sų sto­tį. Itin se­nas kai­mas iš­si­ski­ria šim­ta­me­čiu By­čių ąžuo­lu, ku­rį me­na ke­lios kar­tos, o prieš dau­giau kaip me­tus vie­to­vė pa­si­pil­dė dar vie­nu lan­ky­ti­nu ob­jek­tu – Bro­lių ak­me­niu. Jo il­gis sie­kia 4,5 met­ro, plo­tis – 3,4 met­rus, aukš­tis – 3,6 met­ro, di­džiau­sia ho­ri­zon­ta­li apim­tis – 14,5 met­ro.

Įs­pū­din­gą rie­du­lį sa­vo lau­kuo­se 2014-ųjų lapk­ri­tį at­ka­sė ūki­nin­kai bro­liai Al­vy­das ir Lai­mon­das Ma­li­naus­kai. Ban­dy­ta pa­siek­ti vi­są jo da­lį, slūg­san­čią po že­me, ta­čiau tai pa­si­ro­dė neį­vei­kia­mas dar­bas. Van­dens su­pa­mas rie­du­lys vi­lio­ja ke­liau­to­jus. Ak­me­nį ga­li­ma pa­siek­ti pa­sta­ty­tu til­te­liu.

Nuo Ver­šių kai­mo iki Mū­šos ty­re­lio pel­kės ke­lias vin­giuos žvyr­ke­liu pro Da­me­lių ir Juo­dei­kių kai­mus. Pas­ta­ra­ja­me ver­ta stab­te­lė­ti prie Vy­tau­to Di­džio­jo pa­mink­lo, už­suk­ti į Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čią, ku­rios šven­to­riu­je sto­vi švie­saus at­mi­ni­mo Tė­vo Sta­nis­lo­vo na­me­lis, ku­ria­me ka­dai­se jis gy­ve­no, ku­ni­gau­da­mas nuo­ša­lio­je Jo­niš­kio ra­jo­no pa­ra­pi­jo­je.

Žvyr­ke­lis to­liau bė­ga Ru­diš­kių kryp­ti­mi ir ne­tru­kus ke­lio už­tva­ras bei nuo­ro­da in­for­muo­ja apie pa­žin­ti­nį, į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą įra­šy­tą il­giau­sią ša­ly­je Mū­šos ty­re­lio pel­kės len­tų ta­ką. Jo il­gis – 3,6 ki­lo­met­ro.

Ta­kas ve­da pro ap­žval­gos bokš­tą, skir­tą vie­tos bioį­vai­ro­vei ste­bė­ti, vin­giuo­ja iki vie­nin­te­lio Jo­niš­kio ra­jo­ne na­tū­ra­laus Mik­nai­čių eže­ro ir jo va­ka­ri­ne pa­kran­te le­gen­do­mis api­pin­tos at­nau­jin­tos kop­ly­tė­lės link. Nuo jos len­ti­niu ir su­tvir­tin­to grun­to ta­kais ga­li­ma nu­ke­liau­ti iki Ty­re­lio ak­mens, ant ku­rio ma­to­mi iš­kal­ti mi­to­lo­gi­niai ženk­lai, bei bu­vu­sios par­ti­za­nų sto­vyk­la­vie­tės.

Au­to­rės nuo­tr.

RŪ­MAI: Res­tau­ruo­ti dva­ro rū­mai taip pat trau­kia lan­ky­to­jų dė­me­sį.

PA­ŽI­NI­MAS: Re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos vy­riau­sio­ji kraš­tot­var­ki­nin­kė Gied­rė Rakš­tie­nė sa­ko, kad Ža­ga­rės kraš­tui pa­žin­ti vie­nos die­nos neuž­ten­ka, tad yra grįž­tan­čių ir po ant­rą, ir tre­čią kar­tą.

EKS­PO­ZI­CI­JA: Lan­ky­to­jų cent­ro eks­po­zi­ci­jo­je gau­su įvai­rių gal­vo­sū­kių, žai­di­mų.

REKORDINIS1: Dau­giau kaip 3,6 ki­lo­met­rų il­gio Mū­šos ty­re­lio len­tų ta­kas – Lie­tu­vo­je re­kor­di­nis.

VIE­NIN­TE­LIS: Pa­žin­ti­nis ta­kas pel­kė­je vin­giuo­ja pro vie­nin­te­lį na­tū­ra­lų Jo­niš­kio ra­jo­ne Mik­nai­čių eže­rą.

AN­GE­LAS: Prie Bar­bo­ros baž­ny­tė­lės ant šlai­to į upę žy­di pa­so­din­tas gė­lių an­ge­las.

PUO­DAI: Ed­mun­do Vai­čiu­lio puo­dų na­mas taip at­ro­dė ge­riau­siais lai­kais, da­bar jis res­tau­ruo­jams ir puo­dų pra­ktiš­kai ne­li­kę, ta­čiau kie­me yra įdo­mių mu­zie­ji­nių ob­jek­tų, jei­gu ra­si­te šei­mi­nin­ką.

UŽT­VAN­KA: Sa­vi­ta Švė­tės upės už­tvan­ka.

MA­LŪ­NAS: Vė­ji­nis Juo­zo Žlabio–Žengės ma­lū­nas sto­vi ne­to­li Švė­tės upės.

SMUI­KAS: Juo­zo Kaz­laus­ko eks­po­zi­ci­jo­je dva­ro rū­muo­se sau­go­mas smui­kas, ku­rio meist­ras, no­rė­da­mas pa­kel­ti jo ver­tę, ka­dai­se už­ra­šė „Stra­di­va­rius“.

KU­NI­GAIKŠ­TIS: Vy­tau­to Di­džio­jo pa­mink­las Juo­dei­kių kai­me.

ŽIR­GAI: Kar­tais Ža­ga­rės par­ko te­ri­to­ri­jo­je ga­no­si žir­gai.

TRO­FĖ­JAI: Dva­ro rū­muo­se ga­li­ma iš­vys­ti įspū­din­gų me­džiok­lės tro­fė­jų.

LĖ­LĖS: Pas lė­li­nin­kę Auš­rą Pet­raus­kie­nę ga­li­ma pa­si­mo­ky­ti siū­ti le­les.

KA­RIE­TA: Iš anks­to už­si­sa­kius po Ža­ga­rę ga­li­ma pa­si­va­ži­nė­ti ka­rie­ta.

Bi­ru­tės ČI­ŽIE­NĖS nuo­tr.

RIE­DU­LYS: Įs­pū­din­gas Bro­lių ak­muo Ver­šių kai­me iš­si­ski­ria tuo, kad su­pa­mas van­dens.

Jo­no JU­RE­VI­ČIAUS nuo­tr.

TY­KU­MA: Nu­ri­męs Žvel­gai­čių eže­ras.

TA­KAS: Nuo til­te­lio per ozą vin­giuo­ja tri­jų ki­lo­met­rų il­gio pa­žin­ti­nis ta­kas.

PAR­TI­ZA­NAI: Ty­re­lio pa­žin­ti­niu ta­ku ga­li­ma nuei­ti iki par­ti­za­nu bu­vei­nės.

RE­KOR­DI­NIS: Žy­dų ka­pi­nė­se au­ga re­kor­di­nio sto­rio – 2,27 met­ro – šer­mukš­nis.