Naujausios
Šokių mokytoja
Buvusi sportinės gimnastikos meistrė, po choreografijos studijų du dešimtmečius atidavusi šokiams, o vėliau bemaž tiek pat – verslui, Rita Blaževičienė iš Linartų (Šiaulių rajonas) vėl sugrįžo prie šokių. Nors tik metus moteris moko šokių mažuosius Šaukėnų Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinės mokyklos moksleivius, bet kolektyvas jau gali pasidžiaugti prizinėmis vietomis respublikiniame ir rajoniniame konkurse.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Gimnastiką iškeitė į choreografiją
Ritos Blaževičienės gyvenime nemažai atsitiktinumų ir kategoriškų sprendimų. Moteris šypsosi: „Aš jau tokia. Negaliu be veiklos. Tačiau neįsivaizduoju, kaip galima būtų dirbti nemėgstamą darbą“.
R. Blaževičienė – profesionali choreografė, studijas baigusi Klaipėdoje. „Ir šis mano pasirinkimas – grynas atsitiktinumas. Mokykloje svajojau, jog užaugusi būsiu žurnalistė arba teisininkė, o pasukau visai kita kryptimi“, – pasakojo moteris.
Rita Blaževičienė iki studijų užsiiminėjo sportine gimnastika, buvo iškovojusi kandidatės į sporto meistres normatyvą. Bet sykį moksleivės akys užkliuvo už skelbimo, kviečiančio studijuoti choreografiją.
Rita pabandė. Merginai teko įveikti didžiulį konkursą. Mat būsimųjų choreografų susirinko tikra minia – aštuoni į vieną vietą. „O aš net šokti nemokėjau. Nebuvau jokių šokių būrelių lankiusi. Kažkas parodė žingsnelius, ir pašokau. Už liaudiškus šokius buvau įvertinta ketvertu pagal tuometinę penkiabalę sistemą, už likusius egzaminus gavau po penketą. Nė pati nesupratau esanti priimta“, – sakė choreografė.
Iš studijų laikų moteriai išlikę patys šviesiausi prisiminimai. Studijuoti R. Blaževičienei labai patiko ir nebuvo pernelyg sunku. Gelbėjo geri duomenys, sportiškumas, sportinės gimnastikos įgūdžiai. Klaipėdoje R. Blaževičienė šoko „Vėtrungės“ kolektyve. Studentai su pasirodymais išmaišė visą Tarybų Sąjungą.
Nuo šokių – prie verslo
Baigusi studijas, moteris gavo paskyrimą į Šiaulius, 20 metų dirbo su „Jovaro“ šokėjais, vėliau – moksleivių namuose. Šokiai buvo neatsiejama, rodos, nepakeičiama Ritos Blaževičienės gyvenimo dalis. Tačiau likimas lėmė pasukti kitur.
Rita Blaževičienė su šeima ėmėsi verslo: „Buvau pirmoji, „išmušusi“ duris į Šiaulių bulvarą“. Moteriai teko nelengva užduotis įtikinti miesto vyriausiąjį architektą, kad baras bulvare – labai tinkama įstaiga.
„Aiškinau, įrodinėjau, kad visame pasaulyje bulvaruose veikia ir parduotuvės, ir kavinės, kodėl Šiauliuose to negalima būtų padaryti? Ėjome, žiūrėjome. Galiausiai vyriausiasis architektas palaimino mano užmojus. „Daryk“, – nusileido. Ir darėme. Buvo 1993-ieji. Taip ir atsirado bulvare baras "Bulvaras“, – pasakojo moteris.
Šeimos versle sukosi ne tik pati Rita, bet ir jos sūnūs, marčios. Baras buvo mėgstamas. Bet po 14 metų R. Blaževičienė sakė pavargusi nuo triukšmo, šurmulio, įtampos. Net nuo lankytojų. Todėl, dar dirbdama bare, nusipirko sodybą netoli Kurtuvėnų, Linartuose.
„Gal reikia šokių mokytojos?“
R. Blaževičienė, gimusi ir iki penkerių metų augusi vienkiemyje, mieste jautėsi suvaržyta.
„Labiausiai man trūko erdvės. Aš – gamtos žmogus. Butas man – beveik kalėjimas“, – sakė Rita.
Sodyboje moteris ėmėsi įgyvendinti savo svajones. Vasaros netrukdavo pralėkti gėlynuose, tvarkant aplinką. Tačiau žiemomis veiklią moterį ėmė varginti nuobodulys. Sykį net išvyko į užsienį, padirbėjo picerijoje. Bet jautėsi ne taip, kaip norėtų.
„Pradėjau ilgėtis šokių. Šeimos verslas buvo iš manęs atėmęs visą laiką, šokiams jo nebeliko. Todėl sėdau į automobilį ir pradėjau ieškoti darbo. Užvažiuodavau į kokią įstaigą ir klausdavau: „Gal reikia šokių mokytojos?“. Taip ir atsidūriau Šaukėnuose, Vlado Pūtvio-Putvinskio vidurinėje mokykloje“, – apie gyvenimo pokyčius, grįžimą prie šokių pasakojo Rita Blaževičienė.
Privalomos šokių pamokos
Choreografė jau ilgiau negu metus šokių moko šaukėniškius pradinukus. Jaunieji šokėjėliai, pasak mokytojos, auga jos akyse. Yra tikrai labai gabių šokiams vaikų.
Šaukėniškių šokių kolektyvas dalyvavo dviejuose konkursuose, ir abiejuose iškovojo prizines vietas: trečiąją respublikiniame konkurse Šiauliuose ir antrąją rajone. Pastarajame komisija pirmosios vietos neskyrė.
Choreografė sakė matanti, kad vaikams patinka šokti. Jie gali pasirodyti, jų darbas, pastangos yra vertinami. Moksleiviai yra šokę Šaukėnų svečiams net iš užsienio, rajono renginiuose.
Ritos Blaževičienės įsitikinimu, kadangi gyvenime su šokiais žmonės susiduria ne vieną sykį, galėtų mokyklose būti įvestos privalomos šokių pamokos. Nei šis, nei tas, kuomet abiturientai nesugeba net išleistuvių valso pašokti.
„Šokti gali kiekvienas: ir vaikas, ir jaunas žmogus, ir senolis. Manau, kad ir Šaukėnuose atsirastų norinčiųjų mokytis šokti“, – svarstė R. Blaževičienė.
Šaukėnų kultūros centro direktorės Sofijos Blažienės teigimu, Šaukėnams choreografas labai reikalingas, tačiau dėl lėšų trūkumo kol kas apie tai galima tik svajoti.
Autorės nuotr.
LAIMĖJIMAI: Nors Rita Blaževičienė Šaukėnų mokinukus šokti moko tik kiek ilgiau negu metus, kolektyvas jau iškovojo prizines vietas respublikiniame ir rajoniniame konkurse.
Ritos Blaževičienės asmeninio albumo nuotr.
KLOUNIUKAI: R. Blaževičienė šaukėniškiams mokinukams parengė nuotaikingą kluoniukų šokį. Gera nuotaika nedingo ir po pasirodymo.