Šuo Redi nemoka tik rašyti

Šuo Redi nemoka tik rašyti

Šiaulietis Vaidas Kazlauskas su septynmete kalyte Redi iš „Agility“ (šunų vikrumo) pasaulio čempionato Liuksemburge grįžo kaip ant sparnų. „Tai – tarsi šunų olimpiada. Puikios emocijos, autoritetai, iš kurių mokaisi“, – sako Redi šeimininkas. Kasdien kartu į darbą policijoje keliaujantys Redi ir V. Kazlauskas – neišskiriami.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Reikia įveikti atranką

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro objektų kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininkas V. Kazlauskas atveria kabineto duris. Už jų laukia Redi. Meili ir miela. Įdėmiai žiūri į akis, prašosi glostoma. Apie save vis primena kepštelėdama letena.

Aktyvūs šunų varžybų dalyviai Redi ir V. Kazlauskas rugsėjo 11–14 dienomis pirmą kartą dalyvavo Liuksemburge vykusiame „Agility“ pasaulio čempionate (Agility FCI World Championship).

Patekti į šį čempionatą  nelengva, reikia įveikti atranką savo šalyje. Pavyzdžiui, Suomijoje į 21 vietą pretenduoja apie 15 tūkstančių šunų, Lietuvoje – apie 100.

Iš Lietuvos į čempionatą vyko septyni augintiniai ir jų šeimininkai. Iš jų – trys šiauliečiai iš klubo „Akela“. Be V. Kazlausko, čempionate dalyvavo Vytautas Guobys su vokiečių aviganiu Argu ir Rasa Guobienė su pudeliu Rubiu.

„Mūsų šunys buvo pirkti smagumui, juos tik „pritraukėme“ sporto varžyboms. Labai aukštų rezultatų nesitikėjome: tai tas pats, kaip Prienų „Rūdupį“ nusiųsti žaisti NBA finale“, – palygina V. Kazlauskas.

Suklysta šeimininkai

Čempionate Liuksemburge dalyvavo 446 dalyviai iš 34 šalių. Tarp jų – iš Japonijos, Brazilijos, JAV, Čilės, Kolumbijos, Venesuelos.

Čempionatas startavo atidarymo ceremonija. Kaip ir pridera aukšto lygio varžyboms, buvo įneštos dalyvaujančių šalių vėliavos, skambėjo himnai.

„Įspūdžių – daugybė. Vien ką reiškia vienoje eilėje stovėti su autoritetais iš JAV, Meksikos ar Pietų Afrikos Respublikos, kurių mokomuosius kompaktus perku, važiuoju į seminarus“, – šypsosi V. Kazlauskas.

Tvarka čempionate – labai griežta. Veterinaras tikrina šunų sveikatą, matuoja. Įeinant į salę ir iš jos išeinant nuskenuojamas šuns lustas – kad augintinis nebūtų pakeistas.

Šalies rinktinės treniruotei skiriamos 2 minutės. Trasą prieš varžybas turi išmokti šeimininkas be šuns: „Išeini į lauką ir mintyse trasą bėgi iš naujo. Trasoje nėra vietos improvizuoti, nes šuo bėgs 4–6 metrų per sekundę greičiu.“

Būna, kad neišlaiko net lyderių – šeimininkų – nervai. „Šunys neklysta“, – pabrėžia V. Kazlauskas.

Taisyklės griežtos ir objektyvios

Čempionate šunys varžėsi komandinėse ir asmeninėse varžybose.

Trasoje taisyklės griežtos ir objektyvios: vertinamas sugaištas laikas ir klaidos. „Šuns šeimininkės dekoltė čia neturi reikšmės“, – paaiškina V. Kazlauskas.

V. Kazlausko programa minimum buvo įveikti trasą be diskvalifikacijos. Programa maksimum – patekti į pirmąją dalyvių pusę.

Redi laimėjo 78 vietą. Iki programos maksimum kiek pritrūko, nes į trasą vietoje numatytų 176 dalyvių išbėgo 136.

V. Kazlauskas džiaugiasi, kad už nugaros liko pajėgių varžovų: jo pagrindinė mokytoja iš Lenkijos, anglas, kurio įsigytas mokomasis kompaktinis diskas buvo pirmasis.

Didžiausias paskatinimas Redi įveikus trasą – šokti į glėbį šeimininkui ir kąsti į ranką. „Kartais truputį pakenčiu, nes būna, kad įkanda iki kraujo. Bet jai tai – ekstazė.“ Dar vienas pamaloninimas – žaidimas kamuoliuku.

Čempionate nėra piniginių laimėjimų. Pasak V. Kazlausko, prizinis fondas – garbė ir orumas.

Kaitinanti atmosfera

V. Kazlauskas neabejoja: jei kitais metais nelaimės atrankos į čempionatą, vyksiantį Italijoje, važiuos kaip sirgalius.

„Fantastika! Visi linksmai, geranoriškai nusiteikę. Šunys suartina ir jų šeimininkus. Galva atsigavo nuo visų darbų“, – sako šunų mylėtojas.

Emocijos sprogsta paaiškėjus nugalėtojui. Į aikštę puola palaikanti komanda, džiaugiasi ir žiūrovai, ir šunys.

Nelieka nosį nukabinę ir diskvalifikuotieji už klaidas. Jiems užgroja smagi daina, plojama net daugiau nei sėkmingai įveikusiems trasą.

Čempionato sirgaliai – labai aktyvūs, išsidažę veidus, apsirengę šalį reprezentuojančiais drabužiais. Olandai, kaip visuomet, išsiskyrė oranžine spalva. Austrai kėlė triukšmą karvių grandinėmis, dabinosi „sūrio“ kepurėmis. Lietuviai buvo ryškūs salotiniais marškinėliais.

Lietuvių marškinėlių panoro prancūzai: kaip tik tuo metu vyko pasaulio vyrų krepšinio čempionatas, jame dėl trečiosios vietos kovėsi Lietuvos ir Prancūzijos rinktinės.

„Pasakiau: jei prancūzai pralaimės lietuviams, marškinėlius dovanosime. Teko dovanoti. Bet kai prancūzai fotografavosi su savo vėliavomis, mes išskleidėme trispalvę“, – juokiasi V. Kazlauskas.

Kolektyvo numylėtinė

Kai V. Kazlauskas įsigijo Redi (pilnas vardas – Ready for Trouble Never Never Land), ji buvo dešimtas borderkolių veislės šuo Lietuvoje.

Jo teigimu, borderkoliai labai protingi, bet su jais reikia daug dirbti. Todėl šis šuo – ne kiekvienam. Norint įsigyti borderkolį, būtina rekomendacija. Vieninteliai be rekomendacijų tuomet pardavė lenkai. Parsigabenti šuns prie Ukrainos sienos V. Kazlauskas važiavo 1,5 tūkstančio kilometrų.

Dabar V. Kazlauskas ir Redi – neišskiriami. Kartu į darbą, kartu iš darbo. Vyras mina dviračio pedalus, o Redi bėga priekyje, rodydama kelią. Prie perėjos atsigula, palaukia, kol privažiuoja šeimininkas. Jei įsimaišo kitas dviratininkas, Redi grįžta nepažįstamajam už nugaros. Įprastai kasdien abu įveikia apie 10 kilometrų.

Policijoje Redi – viso kolektyvo numylėtinė. Kolegos glosto, kaso paausius, kalbina, pamalonina maistu. Redi stengiasi laikytis taisyklės: neišeiti iš kabineto. Jei labai rūpi veiksmas koridoriuje, bent vieną koją išlaiko kabinete.

Ar Redi padeda darbe? „Taip! Šuo yra žaibolaidis. Jei kas apsipyksta, ateina, paglosto šunį, nusiramina“, – sako V. Kazlauskas.

Moka melstis

V. Kazlauskas laikosi taisyklės: šuniui – šuns vieta. Jokių „į lovą“, „ateik pasibučiuosim“ ar „iš vienos lėkštės pavalgysim“.

„Šuniui reikalinga tvarka ir grafikas. Ji viską žino, tik rašyti nemoka: tušinuko neišlaiko“, – juokauja V. Kazlauskas.

Redi laukiama šventėse, dalyvauja televizijos laidose. Moka 30 triukų. Pirmųjų paklusnumo komandų – ateiti, sėdėti, gulėti, šalia – pradėjo mokytis būdama 10 mėnesių.

„Balsas!“ – šūkteli V. Kazlauskas. Redi garsiai suloja. „O dabar taip, kad kaimynai nepyktų!“ Redi ima loti tyliai.

„Melskis!“ – paprašo. Ir Redi sudeda letenas ant šeimininko rankos, snukutį pakišdama po ranka.

Galiausiai V. Kazlauskas pademonstruoja „balistinį juokelį“. Ištiesia ranką, vaizduodamas ginklą, ir ištaria: „Puf!“ Redi krinta ant šono kaip pakirsta.

Iki estų – toli

V. Kazlauskui apmaudu, kad Lietuvoje vyrauja požiūris, jog šuo turi būti pririštas prie grandinės, nes visi šunys yra žvėrys: kanda, ką pasiekia, gaudo, ką paveja.

„Kartą ėjau su labradoru, prie manęs prikibo senolė. Bamba: „Vaikų neturi, tokius arklius vedžioja!“ Sakau, turiu vaiką. Ji: „Aha! Pasigimdo vieną vaiką, arklių prisiperka.“ Sakau, turiu ir antrą. Tada ji pažiūrėjo į mane, rusiškai nusikeikė ir sako: „Pilni vaikų namai vaikų, o tokius arklius vedžioja!“

V. Kazlauskas atsidūsta: Lietuvai dar toli iki Estijos. Estijos traukiniuose šeimininkai ir augintiniai palydimi į tambūrą, kur daugiau vietos, šuniui atnešama vandens. Estijoje normalu su šunimi eiti į banką, kavines.

„Kitas požiūris, kitaip elgiasi ir šunys“, – apibendrina V. Kazlauskas. Redi įdėmiai klauso, tarsi suprastų, ką sako šeimininkas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

DRAUGYSTĖ: Vaidas Kazlauskas ir šuo Redi – visur kartu. Kol šeimininkas dirba, kalytė laukia kabinete.

MALDA: Šuo Redi vykdo komandą „Melskis!“.

Asmeninio albumo nuotr.

KOMANDA: Lietuvos atstovai Pasaulio čempionate Liuksemburge.

KEMPINGAS: Kempinge čempionato dalyviai buvo įsikūrę maždaug 200 namelių ant ratų. Lietuvių komanda gyveno palapinėse.

VEIKSMAS: „Konkurencija nuožmi. Į sekundės dalį po kablelio „telpa“ 11 šunų. Bet koks kryptelėjimas į šalį, ne ten pastatyta koja akimirksniu tave skraidina žemyn per kelias dešimtis pozicijų“, – sako V. Kazlauskas. Čempionate Redi buvo 73-ia tarp 136 dalyvių.

SIRGALIAI: Dalyvių džiaugsmas nugalėjus liejosi per kraštus.

VARŽOVAI: Lietuviai ir prancūzai nusifotografavo po Lietuvos pralaimėjimo Pasaulio vyrų krepšinio čempionate.

DALYVIAI: Čempionato dalyviai vilki šalį reprezentuojančios spalvos marškinėlius.