Tautodailininkė pristatė veltų rūbų kolekciją

Tautodailininkė pristatė veltų rūbų kolekciją

Tau­to­dai­li­nin­kė pri­sta­tė vel­tų rū­bų ko­lek­ci­ją

Jo­niš­kie­tė tau­to­dai­li­nin­kė Da­lia Pet­rai­tie­nė prieš dve­jus me­tus pri­sta­tė pir­mą­ją sa­vo vel­tų rū­bų bei ak­se­sua­rų ko­lek­ci­ją, ku­rio­je vy­ra­vo su­kne­lės. Ba­lan­džio 8-ąją Jo­niš­kio Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je rau­do­nu ki­li­mu žings­nia­vo jau ant­ros ko­lek­ci­jos „Pa­va­sa­rio dvelks­mas“ kū­ri­niais vil­kin­čios mo­te­rys. Su­si­rin­ku­sie­ji iš­vy­do pal­tus, švar­kus, kos­tiu­mė­lius, skrais­tes.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

lorstar@skrastas.lt

Do­va­no­to mi­lo ser­mė­gos

Si­na­go­go­je tą pa­va­ka­rę tvy­ro­jo iš­kil­min­ga nuo­tai­ka. Po mu­zi­ki­nės Ru­diš­kių kai­mo ko­lek­ty­vo „Rud­ba­la“ įžan­gos ant po­diu­mo pa­si­ro­dė pir­mie­ji mo­de­liai. Onu­tė Pa­ta­ra­kie­nė ir Vin­cas Ku­čins­kas at­ke­lia­vo tar­si iš se­no­vės Lie­tu­vos, vil­kė­da­mi ser­mė­go­mis. Šie vil­nos rū­bai bu­vo vie­nin­te­liai ne pa­čios au­to­rės ran­ko­mis vel­ti, bet, pa­de­dant siu­vė­jams meist­rams, su­kirp­ti ir pa­siū­ti.

Me­džia­gą ka­dai­se iš vie­nos gar­baus am­žiaus mo­ters do­va­nų ga­vo tau­to­dai­li­nin­kės vy­ras Ri­man­tas Pet­rai­tis. Mi­las bu­vo su­kan­di­jęs, tad ne­ma­žai iš­mo­nės te­ko įdė­ti, kad pa­da­ry­tų tin­ka­mas iš­kar­pas rū­bams iš dar li­ku­sio ne­pa­žeis­to au­di­nio.

Dau­gu­ma rū­bų – du vie­na­me

Šiuo pa­si­ro­dy­mu tau­ti­niai mo­ty­vai ko­lek­ci­jo­je ne­si­bai­gė. Ant po­diu­mo prieš žiū­ro­vų akis jau švyt­ra­vo su­bti­liais žie­dų mo­ty­vais tar­si liau­diš­ko­mis sau­lu­tė­mis apa­čio­je puoš­tas pil­kas pal­tas, ku­ris, iš­vers­tas į ki­tą pu­sę, ta­po nau­ju ap­da­ru, tais pa­čiais mo­ty­vais de­ko­ruo­to­mis ran­ko­vė­mis.

Ki­tas, tam­ses­nis pil­kas pal­tas, bu­vo puoš­tas že­myn bė­gan­čio­mis švie­sio­mis „gar­ba­nė­lė­mis“, tre­čias – me­džio ša­ko­mis.

Jau­nai, veik­liai mo­te­riai skir­tą as­fal­to spal­vos pus­pal­tį pa­gy­vi­no švie­sūs rom­bai, o ža­lias san­tū­rus pal­tu­kas iš­vers­tas vir­to žais­min­gu, nuo­tai­ką pa­ke­lian­čiu rū­bu.

To­kių dvi­gu­bų pal­tų ir kos­tiu­mė­lių tau­to­dai­li­nin­kės ko­lek­ci­jo­je – dau­gu­ma. Tai – pa­to­gu, pra­ktiš­ka, iš­ra­din­ga.

Pal­tai be ran­ko­vių ir iš me­džia­gų at­rai­žų

Dar vie­nas pal­tas – be ran­ko­vių. Smė­lio spal­vos, „gy­va­tė­lė­mis“ vin­giuo­tais skver­nais ir nu­ga­ra, jis pri­me­na il­gą lie­me­nę, po ku­ria vel­ka­mas sto­res­nis megz­ti­nis. Ga­li­ma de­rin­ti tos pa­čios kaip vir­šu­ti­nis rū­bas ar­ba – ki­tos spal­vos, ne­tgi – kont­ras­to prin­ci­pu. Taip mo­te­ris at­ro­dys kas­dien vil­kin­ti vis ki­tą ap­da­rą.

„Da­bar to­kie pal­tai atei­na į ma­dą“, – vė­liau „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė Da­lia Pet­rai­tie­nė.

Prieš žiū­ro­vų akis mai­nė­si tam­siai vyš­ni­nės spal­vos kos­tiu­mė­lis – su­kne­lė ir švar­ke­lis, žals­vas, le­van­dų spal­vos kar­di­ga­nai, skrais­tės, ku­rios tin­ka įvai­raus su­dė­ji­mo mo­te­rims bei de­ra ir prie kel­nių, ir prie su­kne­lių.

Nus­te­bi­no vir­šu­ti­nis rū­bas iš skiau­čių. Au­to­rė jį siū­da­ma su­durs­tė skir­tin­gos spal­vos me­džia­gos ga­ba­lus ir ap­vė­lė vil­na. Tad mo­te­ris į sve­čius ga­li atei­ti su vil­no­niu pal­tu, o išei­ti – su skiau­ti­nių durs­ti­niu.

„Skai­tau „Šei­mi­nin­kės“ žur­na­lą, ten pri­si­ren­ku idė­jų, ku­rias ban­dau rea­li­zuo­ti sa­vaip, imp­ro­vi­zuo­da­ma. Nors nuo pir­mo­sios ko­lek­ci­jos praė­jo dve­ji me­tai, iš tie­sų prie nau­jo­sios dir­bau maž­daug me­tus. Ap­ren­giau vi­są gi­mi­nę“, – juo­kė­si D. Pet­rai­tie­nė, pa­ti vil­kė­ju­si ryš­kias­pal­ve vel­ta su­kne­le.

Ko­lek­ci­jo­je iš vi­so bu­vo pa­de­monst­ruo­ta 14 rū­bų, o su­skai­čia­vus tuos, ku­riuos ga­li­ma vil­kė­ti ir iš­vers­tus – 22.

Rū­bus de­monst­ra­vo folk­lo­ro ko­lek­ty­vo „Ku­pars“, Mo­te­rų aso­cia­ci­jos na­rės ir mar­ti Ag­nė.

Pra­dė­jo vel­ti prieš še­še­rius me­tus

Jo­niš­kie­tė tau­to­dai­li­nin­kė prieš še­še­rius me­tus iš vil­nos pa­ban­dė nu­vel­ti ša­li­kė­lį. Dar­bas pa­si­se­kė, tad ne­tru­kus mo­te­ris jau kū­rė pa­puo­ša­lus, ran­ki­nes, su­kne­les, kos­tiu­mė­lius, at­nau­ji­no se­nus rū­bus. Prieš dve­jus me­tus vi­suo­me­nei Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­re au­to­rė pri­sta­tė pir­mą­ją ko­lek­ci­ją pa­gal me­tų lai­kus.

Prieš žiū­ro­vų akis ta­da kei­tė­si ke­tu­ri se­zo­nai su kiek­vie­nam tin­ka­mais rū­bais. Ant rau­do­no ki­li­mo ta­ko mai­nė­si tu­ni­kos, su­kne­lės, kos­tiu­mė­liai, si­jo­nai, ran­ki­nės, se­gės ir ki­ti rū­bai bei ak­se­sua­rai.

D. Pet­rai­tie­nė sa­ko, kad vil­na ją su­ža­vė­jo tuo, jog paė­mus į ran­kas iš kar­to ne­ži­nai, kas išeis.

Dir­ba D. Pet­rai­tie­nė be es­ki­zų. Pa­ti rū­bus ir su­siu­va, tik kai ran­ko­vės sta­ty­tos, tau­to­dai­li­nin­kė į pa­gal­bą pa­si­kvie­čia siu­vė­ją Vio­le­tą Jur­gai­tie­nę.

Jo­niš­kie­tė yra iš­ban­džiu­si ir kar­pi­nius, ta­py­bą ant šil­ko, py­nu­si „mak­ra­mė“ pi­ni­kus, dar­bus iš vy­te­lių, mez­gi­nius bei nė­ri­nius.

Au­to­rės nuo­tr.

KŪ­RĖ­JA: Ko­le­kci­jos au­to­rė Da­lia Pet­rai­tie­nė pa­si­puo­šė pa­čios vel­ta ryš­kia su­kne­le.

SER­MĖ­GOS: Rū­bų ko­lek­ci­ją pra­dė­jo Vin­co Ku­čins­ko ir Onu­tės Pa­ta­ra­kie­nės de­monst­ruo­tos ser­mė­gos.

DE­RI­NYS: Dai­lus pa­va­sa­ri­nis iš vil­nos vel­tas de­ri­nys – pil­kas tra­pe­ci­jos for­mos pal­tas ir mar­gin­ta su­kne­lė.

IŠ­VAIZ­DUS: Iš­vaiz­dus dir­žu su­ri­ša­mas rū­bas.

SUB­TI­LU­MAS: Išs­kir­ti­nis su­bti­liais raš­tais de­ko­ruo­tas pal­tas...

RAN­KO­VĖS: ...ku­rį iš­ver­tus į ki­tą pu­sę, iš­ryš­kė­ja de­ko­ruo­tos ran­ko­vės.

FUNK­CIO­NA­LU­MAS: Le­van­dų spal­vos skrais­tę ga­li­ma dė­vė­ti už­si­gob­tą ir kaip ša­lį.

GY­VY­BIN­GU­MAS: Ža­lias žais­min­gas kos­tiu­mė­lis dvel­kia pa­va­sa­riu.

NAU­JO­VĖ: Da­lios Pet­rai­tie­nės ko­lek­ci­jos nau­jo­vė – pal­tas be ran­ko­vių.

ĮVAI­RU­MAS: Pil­ka spal­va taip pat ga­li bū­ti įvai­ri ir ne­nuo­bo­di.

SKIAU­TI­NIAI: Sa­vi­tas vel­tas skiau­ti­nių pal­tas.

ŽA­LU­MA: Mar­ti Ag­nė de­monst­ruo­ja sa­vo mė­gia­mos ža­lios spal­vos pal­tu­ką.