Trys mu­zie­jai, dvi si­na­go­gos, baž­ny­čia ir paslaptingas pa­veiks­las

KE­LIAU­KI­TE SU „ŠIAU­LIŲ KRAŠ­TU“ po sa­vo mies­tą

Trys mu­zie­jai, dvi si­na­go­gos, baž­ny­čia ir paslaptingas pa­veiks­las

Trys mu­zie­jai, dvi si­na­go­gos ir baž­ny­čia – toks ko­das ga­lė­tų skam­bė­ti ke­liau­jan­čių po Jo­niš­kio mies­tą gal­vo­se. Šie pa­grin­di­niai trau­kos ob­jek­tai at­spin­di skir­tin­gų re­li­gi­jų žmo­nių vien­ti­są is­to­ri­ją, pri­sta­to kraš­to et­no­kul­tū­rą, praei­tį ir kvie­čia dar­syk pri­si­min­ti gar­sias lie­tu­vai­čių ko­vas pa­sau­lio krep­ši­nio aikš­te­lė­se ar prie te­ni­so sta­lų.

Ma­lo­nu pa­si­vaikš­čio­ti re­no­vuo­ta Že­mai­čių gat­ve: ant vie­no pa­sta­to ga­li­ma pa­ma­ty­ti žy­miau­sių su Jo­niš­kiu sie­ja­mų as­me­ny­bių po­rtre­tus, už­suk­ti į par­ką, o pen­kio­se mies­to gat­vė­se ką tik iš­ki­lo XIX am­žių pri­me­nan­tys kop­lyts­tul­piai, žy­mė­ję mies­to ri­bas.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Baž­ny­čios skulp­tū­ros

Nuo Šiau­lių pu­sės li­kus ke­liems ki­lo­met­rams iki Jo­niš­kio prieš akis aukš­tyn šau­na švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Dan­gun Ėmi­mo baž­ny­čios bokš­to smai­lė. Pa­čia­me mies­to cent­re, pen­kių gat­vių san­kir­to­je da­bar­ti­nė baž­ny­čia bu­vo pa­sta­ty­ta 1901-ai­siais. Šven­to­vės is­to­ri­ja sie­kia 1526 me­tus – pir­ma­sis me­di­nis pa­sta­tas iš­ki­lo Vil­niaus vys­ku­po Jo­no rū­pes­čiu.

Is­to­ris­ti­nio sti­liaus, vie­na­bokš­tę, kryž­mi­nio pla­no šven­to­vę juo­sia ak­me­nų tvo­ra. Vi­du­je įreng­ti še­ši neo­ba­ro­ki­niai me­di­niai al­to­riai, vie­nas jų – iš Kriu­kų baž­ny­čios.

Baž­ny­čios fa­sa­dus puo­šia 12 skulp­tū­rų, 2 bius­tai ir emb­le­mi­nis rel­je­fas. 1899–1901 me­tais pa­ty­ręs skulp­to­rius Vin­cen­tas Jak­še­vi­čius su­kū­rė šv. Pet­ro, šv. Pau­liaus, švč. Jė­zaus Šir­dies, Ne­kal­čiau­sio­sios švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Šir­dies, šv. Liud­vi­ko, šv. Juo­za­po, šv. Kor­ne­li­jaus, šv. Sta­nis­lo­vo ir Kris­taus Pa­sau­lio Val­do­vo skulp­tū­ras. Ta­len­tin­go au­to­riaus kū­ri­niai pa­si­žy­mi tai­syk­lin­go­mis pro­por­ci­jo­mis ir iš­raiš­kin­gais vei­dų bruo­žais.

Ki­tos dvi skulp­tū­ros – šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo ir šv. Ka­zi­mie­ro, pa­sta­ty­tos 1987 me­tais švie­saus at­mi­ni­mo kle­bo­no Juo­za­po Do­bi­lai­čio ini­cia­ty­va. Jų au­to­rius – skulp­to­rius Rai­mun­das Le­pars­kas.

Virš Jo­niš­kio baž­ny­čios ap­si­dės fron­to­no iš­ki­lu­sią tri­mi­tuo­jan­čio an­ge­lo skulp­tū­rą kū­rė žy­mus tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ta­py­to­jas ir skulp­to­rius Ka­je­to­nas Sklė­rius.

Pas­lap­tin­ga­sis pa­veiks­las

Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas Da­rius Vi­čas at­krei­pia dė­me­sį į Jo­niš­kio baž­ny­čio­je sau­go­mą XVII am­žiaus ne­ži­no­mo dai­li­nin­ko nu­ta­py­tą, per mies­tą siau­bu­sius gais­rus bei oku­pa­ci­jos ne­gan­das ste­buk­lin­gai iš­li­ku­sį ir iki šiol neatsk­leis­tų pa­slap­čių tu­rin­tį, šv. Mar­ti­ni­jo­no pa­veiks­lą.

Pir­mą kar­tą pa­veiks­las pa­mi­nė­tas 1676 me­tais Jo­niš­kio baž­ny­čios ge­ne­ra­li­nės vi­zi­ta­ci­jos ak­te. 1725 me­tų Jo­niš­kio baž­ny­čios vi­zi­ta­ci­jos ak­te ra­šo­ma, kad ja­me įtai­sy­ta 17 vo­tų – ti­kin­čių­jų paau­ko­tų pa­dė­kos ženk­lų už ste­buk­lin­gą iš­gi­ji­mą ar­ba pra­šant pa­gal­bos li­go­je, iš­ti­kus ne­lai­mei. Iki mū­sų die­nų yra iš­li­kę 8 vo­tai.

Pa­veiks­las de­ko­ruo­tas si­dab­ro skar­dos ap­tai­sais. Šv. Mar­ti­ni­jo­nas pa­vaiz­duo­tas kaip ki­ra­są ir šal­mą dė­vin­tis ka­la­vi­ju gink­luo­tas ka­rys. De­ši­nė­je an­ge­las lai­ko sky­dą, ku­ria­me lo­ty­nų kal­ba įra­šy­ta ei­liuo­ta mal­da.

Dai­lės is­to­ri­kė dr. Re­gi­man­ta Stan­ke­vi­čie­nė pa­ste­bi, kad pa­veiks­lui, ku­ria­me pa­vaiz­duo­tam Kris­tui iš­ti­ki­mas Ro­mos ka­rys šv. Mar­ti­ni­jo­nas, ga­lė­jo bū­ti su­teik­ti žy­mio­jo LDK kar­ve­džio J. K. Chod­ke­vi­čiaus bruo­žai. Tai tu­rė­jo su­teik­ti kraš­to gy­nė­jams nar­sos ir pa­si­ti­kė­ji­mo, nes Jo­niš­kis bu­vo pa­sie­ny­je su Li­vo­ni­ja, kur XVII am­žiu­je vy­ko ar­šios ko­vos su šve­dais.

Dvi įžy­mių as­me­ny­bių fres­kos

Ki­ta­pus ke­lio, su­kant prie Rau­do­no­sios ir Bal­to­sios si­na­go­gų komp­lek­so nuo gre­ti­mo pa­sta­to sie­nos aki­mis nu­ly­di is­to­ri­nė­je fres­ko­je pa­vaiz­duo­ti Žiem­ga­los ku­ni­gaikš­tis Na­mei­sis, Vil­niaus vys­ku­pas Jo­nas iš Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čių ir Len­ki­jos ka­ra­lius, Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Zig­man­tas III Va­za.

Žiem­ga­los ku­ni­gaikš­tis Na­mei­sis įkū­ni­ja Jo­niš­kio kraš­to žiem­ga­liš­ką­jį pra­dą. Jis bu­vo pa­sku­ti­nio­jo žiem­ga­lių su­ki­li­mo (12791290 me­tais) va­das.

Vil­niaus vys­ku­pas Jo­nas, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ir Len­ki­jos ka­ra­liaus Žy­gi­man­to Se­no­jo sū­nus, įkū­ni­ja Jo­niš­kio, kaip krikš­čio­niš­ko­jo mies­to, pra­džią. Jis 1536 me­tais įkū­rė Jo­niš­kio pa­ra­pi­ją (pa­si­ra­šė Jo­niš­kio pa­ra­pi­jos fun­da­ci­jos ak­tą), ku­rios gy­ven­vie­tę pa­va­di­no sa­vo var­du – Jo­niš­kiu.

Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Zig­man­tas III Va­za 1616 me­tais su­tei­kė Jo­niš­kio mies­tui Mag­de­bur­go tei­ses ir pri­vi­le­gi­jas – sa­vi­val­dą, tuo pa­dė­da­mas pa­grin­dą nau­jam ju­ri­di­niam ir eko­no­mi­niam mies­to sta­tu­sui.

Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro su­ma­ny­mą nu­ta­py­ti še­šių met­rų aukš­čio ir pen­kių met­rų plo­čio fres­ką prieš pen­ke­rius me­tus įgy­ven­di­no dai­li­nin­kas And­rius Na­raš­ke­vi­čius iš Vil­niaus.

Dar vie­na gar­sių kul­tū­ros pa­sau­lio as­me­ny­bių, su­si­ju­sių su Jo­niš­kiu, ga­le­ri­ja yra Že­mai­čių gat­vė­je. Fres­ko­je ant bu­vu­sio ki­no teat­ro pa­sta­to ša­lia Jo­niš­kio kul­tū­ros cent­ro aikš­tės 2014 me­tais nu­ta­py­ti tau­to­sa­ki­nin­kas Ma­tas Slan­čiaus­kas, dai­li­nin­kas Ado­mas Var­nas, ra­šy­to­jas Ma­rius Ka­ti­liš­kis, iš Jo­niš­kio kraš­to ki­lęs pa­sau­li­nio gar­so žy­dų kil­mės ak­to­rius Lo­ren­sas Har­vė­jus ir Lie­tu­vos ak­to­rius Lai­mo­nas No­rei­ka.

Si­na­go­gų komp­lek­sas

Rau­do­no­sios (žie­mi­nės) ir Bal­to­sios (va­sa­ri­nės) si­na­go­gų komp­lek­sas 1970 me­tais pa­skelb­tas kul­tū­ros pa­vel­du. Kai su­si­zgrib­ta res­tau­ruo­ti, 2007-ai­siais įgriu­vo ry­ti­nis Rau­do­no­sios si­na­go­gos fa­sa­das. Da­bar šios griū­ties nie­kas ne­pri­me­na. Pas­ta­tas vėl iš­ki­lo, vi­du­je pa­gal do­ku­men­ti­nius duo­me­nis, fo­tog­ra­fi­jas at­kur­tas se­na­sis in­ter­je­ras.

Bal­to­ji si­na­go­ga taip pat res­tau­ruo­ta. Jo­je veiks nuo­la­ti­nė eks­po­zi­ci­ja. Abie­jo­se si­na­go­go­se or­ga­ni­zuo­ja­mi ren­gi­niai: kon­cer­tai, pa­ro­dos, su­si­ti­ki­mai.

Bal­to­ji si­na­go­ga su­mū­ry­ta 1823 me­tais ant ne­baig­tos sta­ty­ti par­duo­tu­vės pa­ma­tų. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­sta­to pla­nas ir fa­sa­dai bu­vo pa­keis­ti, in­ter­je­ras su­nai­kin­tas. Ta­da už­mū­ry­ti ga­li­nių fa­sa­dų bei jų fron­to­nų lan­gai, nu­griau­ti šo­ni­nių fa­sa­dų fron­to­nai. Šiuo me­tu si­na­go­gos fa­sa­dai iš da­lies re­konst­ruo­ti, vie­to­mis ati­deng­tos ar­ki­nės lan­gų są­ra­mos.

Šio­je si­na­go­go­je vyk­da­vo iš­kil­min­gos pa­mal­dos. Pa­sa­ko­ja­ma, kad jos sie­nas puoš­da­vo ta­py­ti mu­zi­kos inst­ru­men­tai. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro jo­je bu­vo įreng­tas san­dė­lis, vė­liau – spor­to sa­lė.

Rau­do­no­sios Jo­niš­kio si­na­go­gos ar­chi­tek­tū­ra liu­di­ja, kad ji sta­ty­ta vė­liau nei Bal­to­ji. Ji ir ma­žes­nė, su­mū­ry­ta iš rau­do­nų ply­tų. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ge­ro­kai nu­ken­tė­jo in­ter­je­ras, bet vis dar bu­vo ga­li­ma pa­ma­ty­ti jo li­ku­čius. Puošniausia sinagogos dalis – dviaukštis vakarų fasadas, apvainikuotas trikampio frontono su banguoto kontūro šonais.

Istorijos ir kultūros muziejus

Sinagogos yra Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus, įsikūrusio Vilniaus gatvėje, žinioje. Darbo dieną apsilankius vertėtų užsukti ir į šią įstaigą, kurioje nuolat veikia tautodailininkų darbų ir kitos parodos, nuolatinės etnografijos ir archeologijos ekspozicijos. Išskirtinė ekspozicija duris atvėrė 2015 metais. Joje pristatomi Joniškio krašto gyventojų verslai, amatai ir prekyba nuo V iki XX amžiaus pirmosios pusės.

Tarp eksponatų – įvairūs šiame krašte cirkuliavę piniginiai vienetai.
Stenduose surašyta lakoniška, aiški informacija lietuvių, rusų ir anglų kalbomis. Informaciniame-pramoginiame-kompiuteriniame terminale gali pasitikrinti  istorijos žinias arba surasti atsakymus į klausimus. Pavyzdžiui, apie kadaise Joniškyje veikusias 179 karčemas arba žiemgalių gebėjimus išgauti geležies rūdą.

Krepšinio ir Teniso muziejai

Ne vienam bus staigmena, kad Joniškyje veikia net trys muziejai. Be jau minėto, Lietuvoje išgarsėjęs Krepšinio muziejus, kurį įsteigė entuziastas Leonas Karaliūnas.

Muziejus įsikūręs tiesiai prieš Joniškio rajono savivaldybės pastatą. Jis padalintas į kelias erdves, kuriose lankytojai gali pamatyti su Lietuvos ir užsienio krepšiniu susijusius eksponatus: Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio ir kitų žinomų Lietuvos bei užsienio krepšininkų marškinėlius, sportinius batelius su autografais, įvairiuose čempionatuose iškovotus medalius, nuotraukas, proginius suvenyrus. Kiekvienas gali atsisėsti į Krepšinio karaliaus sostą, yra galimybė pažiūrėti filmuotą medžiagą.

O štai Stalo teniso muziejus veikia kitoje gatvės pusėje prieš sinagogas esančiame viešbutyje. Jame eksponuojami keli tūkstančiai stalo teniso trenerio Romualdo Franckaičio sukauptų teniso kamuoliukų, rakečių, taurių, įvairių suvenyrų, kurių jis parsiveždavo iš įvairiose šalyse vykusių turnyrų.

Jeigu viską apžiūrėjus dar bus noro pasivaikščioti, galima paeiti maršrutu per Upytės, Žagarės, Livonijos, Šiaulių Senosios ir Žemaičių gatves. Jose šį birželį iškilo medžio meistrų plenere sukurtos penkios šventųjų skulptūros, primenančios miesto istoriją.

Prieš 200 metų koplytstulpius, žymėjusius miesto ribas, gyventojų lėšomis pastatė jėzuitai. Ilgainiui jos sudegė, suiro arba buvo nugriautos. Paskutinė koplytėlė minima XIX amžiaus viduryje. Šiemet, minint 400 metų jubiliejų nuo Magdeburgo privilegijų ir teisių Joniškiui suteikimo, jos atstatytos.

Autorės nuotr.

BAŽNYČIA: Joniškio Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčia daili ir iš išorės.

KOMPLEKSAS: Baltosios ir Raudonosios sinagogų kompleksas miesto centre.

ASMENYBĖS:  Žemaičių gatvėje į praeivius žvelgia tautosakininkas Matas Slančiauskas, dailininkas Adomas Varnas, rašytojas Marius Katiliškis, iš Joniško krašto kilęs aktorius Lorensas Harvėjus ir aktorius Laimonas Noreika.

FRESKA: 2011 metais istorinėje freskoje buvo pavaizduoti Žiemgalos kunigaikštis Nameisis, Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių ir Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Zigmantas III Vaza.

KREPŠINIS: Leonas Karaliūnas savo įkurtame Krepšinio muziejuje visada turi ką papasakoti.

EKSPOZICIJA: Istorijos ir kultūros muziejuje veikia įvairios ekspozicijos.

OBJEKTAI: Muziejininkas Darius Vičas sako, kad Joniškyje verta aplankyti bažnyčią, sinagogų kompleksą, apžiūrėti istorinių asmenybių freskas, užsukti net į tris muziejus.

INTERJERAS: Radonosios sinagogos vidaus interjeras buvo atkurtas.

KOPLYTSTULPIS: Atstatytas Šv. Onos  koplytstulpis – vienas iš penkių, kadaise žymėjusių miesto ribas.

Jono IVANAUSKO nuotr.

ŠVENTASIS: Joniškio bažnyčioje saugomas XVII amžiaus nežinomo dailininko nutapytas, per miestą siaubusius gaisrus bei okupacijos negandas stebuklingai išlikęs šv. Martinijono, kuriam joniškiečiai kadaise melsdavosi ir dėkodavo už pagalbą, stebuklingus išgijimus, paveikslas.

ALTORIUS: Vienas iš šešių bažyčios altorių.

PASTATYTA: 1901-aisiais nauja bažnyčia pastatyta klebono Liudo Šiaučiūno rūpesčiu.

VARGONAI: Vargonus 1859 metais pastatė Latvijos meistras Karlas Hermanas, 1905 metais instrumentą iš dalies perdarė meistras Kerstingas.