Ve­ly­ki­nis at­vi­ru­kas da­bar re­tas sve­čias

Velykinis atvirukas dabar retas svečias

„Išgirdę gaudžiant Velykų varpams užmirškit žemiškus vargus, atvažiuokit palinksminti mūs“, – taip linkima viename iš senųjų velykinių atvirukų, saugomų Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Šiandien proginius atvirukus drastiškai išstumia elektroninė erdvė.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Du leidybos bumai

Muziejaus fonduose saugoma apie 500 proginių – kalėdinių, velykinių, vardo dienos – atvirukų, išleistų iki 1940 metų. Velykinių, lyginant su kalėdiniais, nėra daug.

Aktyviausią atvirukų leidybos laiką Lietuvoje muziejininkas Almantas Šlivinskas skiria į du etapus. Pirmasis bumas kilo apie 1905 metus, jau atgavus lietuvišką spaudą. Šie atvirukai dar nebuvo proginiai – dažniausiai su miestų vaizdais, etnografiniais elementais. Proginiai atvirukai atsiranda apie 1908–1910 metus. Antrasis atvirukų leidybos bumas pasikartojo po Pirmojo pasaulinio karo.

„Vakarų Europoje atvirukų leidyba buvo nuslūgusi dėl išsiplėtojusio telefoninio ryšio, Lietuvoje šis ryšys dar nebuvo stipriai išplitęs. Pas mus atvirukų bumas ėmė slūgti ketvirtajame dešimtmetyje“, – sako A. Šlivinskas.

Beveik visi carinio laikotarpio atvirukai leisti užsienyje, Vakarų Europoje (Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje), ant kai kurių puikuojasi lietuviškas užrašas, linkintis linksmų šv. Velykų. Kiti į rinką ateidavo ir be lietuviškų užrašų.

Velykoms tiko ir kunigaikščiai

Identifikuotų Šiaulių leidėjų velykinių atvirukų muziejus neturi – leidėjai šios šventės atvirukais kažkodėl nesidomėjo.

A. Šlivinskas parodo Marijos Šlapelienės knygyno Vilniuje leistus atvirukus, jie datuojami 1908–1910 metais.

Atvirukai spalvinti rankomis, tad yra skirtingų atspalvių. Atvirukai įdomūs siužetu su etnografiniais elementais: moterys margina margučius. Viename iš atvirukų moteris vilki tautinį kostiumą.

M. Šlapelienė šv. Velykoms leido ir patriotiškus atvirukus. Viename iš jų didelio kiaušinio formos fone – kunigaikščių Vytauto, Gedimino, Kęstučio, Algirdo, kunigaikštienės Birutės atvaizdai.

Religinio siužeto juodai baltame atviruke matyti Vilniaus Aušros vartai – toje gatvėje M. Šlapelienė turėjo knygyną.

Cariniu laiku tokie atvirukai, pasak A. Šlivinsko, kainuodavo apie 5 kapeikas. Atvirukai, išleisti ant fotopopieriaus, kainuodavo 1 kapeiką. Pašto ženklas į užsienį atsieidavo 7 kapeikas, imperijos viduje – 5 kapeikas.

Leido ir emigracijoje

„Ypač užsienietiškuose atvirukuose dominuodavo viščiukai, zuikučiai. Marginami kiaušiniai matomi tik lietuviškuose atvirukuose. Vakarų šalių atvirukuose irgi yra kiaušinių, bet jie labai išdidinti, atrodo nenatūraliai, pompastiškai“, – sako muziejininkas.

Dar viena iš Vakarų atkeliavusių atvirukų siužetų kategorija – sentimentalūs vaizdai, juose įamžintos nudailintos porelės, vaikai. Tokie atvirukai turėjo paklausą.

Įdomūs ir žaismingi maži atvirukai – vizitinių kortelių formato. Vieni iš jų yra su skautų organizacijos simbolika. Šie atvirukai – praėjusio amžiaus trečiojo-ketvirtojo dešimtmečio, su lietuvišku tekstu. Tokių atvirukų ateidavo ir iš Vakarų Europos.

A. Šlivinskas paima originalių tarpukariu pieštų vienetinių atvirukų krūvelę. Jų autorius neįvardytas: lieka paslaptis, kas slypi po inicialais.

„Jau tais laikais šie atvirukai išsiskyrė iš bendros masinės produkcijos“, – grožisi A. Šlivinskas.

Į pelningą proginių atvirukų verslą tarpukariu buvo įsijungę daug Lietuvos leidėjų, fotografų. Greta užsienio autorių pieštų atvirukų pasirodė ir lietuvių autorių: A. Varno, A. Galdiko, P. Galaunės. Jų piešiniai išsiskirdavo lietuvių liaudies ornamentikos darbams būdinga stilistika.

Atskira kategorija – žaisliniai atvirukai. Muziejus turi atviruką su nupiešta baidykle, jame išlikęs įtaisytas mechanizmas, sukęs nežinomą detalę.

Tarybinių metų velykiniai atvirukai – fotografuotiniai, leisti nelegaliai, pardavinėti prie bažnyčių, turguose. Dažniausiai tai buvo tarpukario atvirukų fotokopijos. Muziejus nemažai tokių atvirukų turi iš kolekcininko Antano Dilio dovanotos kolekcijos.

Atvirukus po karo leido ir emigrantai JAV. Daugiausia – Vydūno jaunimo fondas, Ateitininkų namų fondas. Maždaug 1948–2000 metais emigracijoje išleistuose atvirukuose dominuoja Kalėdų tema, velykiniai tėra keli. Emigracijoje leistuose atvirukuose atsikartoja tarpukarinė stilistika, išliko tėvynės ilgesį atspindintys elementai: koplytstulpiai, namų vaizdai.

Tarpukario atvirukus paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo perleidusi „Minties“ leidykla.

„Aušros“ muziejus irgi yra perleidęs senųjų atvirukų. Pasak A. Šlivinsko, žmonės jais domisi, įsigyja, nes akį patraukia netikėtas, mielas vaizdas.

Reikia emocinio užtaiso

Dabar proginiai atvirukai nyksta dėl elektroninės erdvės. Jei kalėdiniai atvirukai siunčiami, tai velykinių atvirukų asortimentas, tiražas mažėja drastiškai. O leidyboje dominuoja kosmopolitinė produkcija.

„Norėtųsi, kad mūsų žmonės naudotų pačių sukurtus atvirukus. Tokie atvirukai labai įdomūs. Mes juos irgi kaupiame, saugome. Jei yra aukštos meninės vertės, jie patenka į pagrindinį rinkinį, – sako A. Šlivinskas. – Norėčiau, kad žmonės nesigundytų elektroniniais atvirukais, bet įdėtų savo širdies šilumą. Nesvarbu, kad nebus tobula, bet matysis emocinis užtaisas.“

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

LINKĖJIMAS: „Linkiu, kad žmonės daugiau atvirukų kurtų patys“, – sako „Aušros“ muziejaus muziejininkas Almantas Šlivinskas.

Iš "Aušros" muziejaus rinkinių

ATVIRUKAI: Užsienyje tarpukariu išleistų atvirukų perleistos laidos Lietuvoje su lietuviškais užrašais.

PATRIOTIZMAS: Marijos Šlapelienės knygyno Vilniuje 1908–1911 metais išleistas velykinis atvirukas su patriotiniu užtaisu.

VILNIUS: Marijos Šlapelienės leistame atviruke – Aušros Vartų vaizdas.

FORMA: Iškarpytas atvirukas, išleistas Vakarų Europoje tarpukariu.

SPALVA: Rankomis spalvinti atvirukai, išleisti M. Šlapelienės knygyne Vilniuje apie 1908–1910 metus. Atvirukai skiriasi atspalviais.

SKAUTAI: Vizitinės kortelės formato atvirukai, pagal dabartinę atvirukų tipologiją vadinami dovanų atvirukais. Atvirukų herojai – skautai.

PIEŠINYS: Originalus nežinomo asmens tarpukariu pieštas atvirukas.

FORMATAS: Vizitinio (dovanų atviruko) formato tarpukariu užsienyje išleisti ir Lietuvoje perleisti atvirukai.

PRIELAIDA: Tikėtina, kas šis atvirukas (jokių leidimo duomenų nėra) pagal stilistiką išleistas Lietuvoje ir galbūt spausdintas Šiaulių „Grafikos“ spaustuvėje XX amžiaus 4 dešimtmetyje.

ŽAISLAS: Žaislinis dvigubas atvirukas su besisukančiu rateliu, kuris apvalioje iškirptėje pateikdavo kintantį paveiksliuką. Išleistas Vakarų Europoje tarpukariu.

EMIGRACIJA: JAV Vydūno fondo XX amžiaus 6–7 dešimtmetyje išleisti atvirukai.

LEIDYBA: Tipiškas užsienyje pagal Lietuvos leidėjų užsakymą perleistas atvirukas su gramatinėmis klaidomis. XX amžiaus 3 dešimtmetis.

SIUŽETAS: Velykinio atviruko herojai – viščiukai ir zuikiai.

SVEIKINIMAS: Velykinio sveikinimo pavyzdys.