Vie­nas dvi­ra­čiu ap­link Bal­ti­jos jū­rą

Vienas  dviračiu aplink Baltijos jūrą

42 dienos kelyje, iš jų 33 minta dviračiu, vidutiniškai 165 km kasdien, kad nuvažiuotų 5467 kilometrus aplink Baltijos jūrą. Šiaulietis dviračių mėgėjas Vytautas Juodagalvis pasiryžo vienas nuvažiuoti beveik 15 metų mintyse planuotą svajonių maršrutą.

Simona SIMONAVIČĖ

simona@skrastas.lt

Kelionės užuomazgos

Kelionės planavimas prasidėjo beveik prieš 15 metų. Vytautas nuobodžiavo sėdėdamas mokyklos klasėje, kol akys užkliuvo už Europos žemėlapio. Tada vaikinui Europa atrodė nepaprastai didelė, o Vakaruose esantys miestai – lengvai nepasiekiami.

„Kažkodėl atrodė kad šiaurė yra arčiau, ne tik geografiškai, bet ir širdyje. Baltijos jūra taip pat. Jau kitą dieną susirinkau visus įmanomus rasti žemėlapius, pradėjau planuoti ir svajoti apie kelionę, nors jau tada žinojau, kad realiai iškeliauti nepavyks bent jau iki tol, kol baigsiu mokyklą. Tėvai būtų neišleidę manęs vieno taip toli“, – pasakojo V. Juodagalvis.

Baigęs mokyklą, kelionę jis vis prisimindavo, tačiau įgyvendinimą stabdė darbai. Mintis apie kelionę kirbėjo ir nedavė ramybės.

„Šią vasarą visi įvykiai susiklostė taip, kad buvo laisvo laiko, niekas manęs nevaržė. Kartais neturėti darbo yra geriausias dalykas, koks gali nutikti. Tikriausiai, jei ne dabar, būtų niekada“, – svarstė Vytautas. Galutinį maršrutą jis susidėliojo ir kelionę suplanavo vos per penkias dienas.

Tikslas buvo tik vienas – tiesiog važiuoti aplink. Domino ne ekskursijos, ne gamta, ne susitikimai su žmonėmis, bet kelias, atstumas ir apskritimas aplink Baltijos jūrą.

„Myniau vienas. Nemanau, kad būtų dar atsiradę tokių bepročių“, – argumentavo V. Juodagalvis.

Avarija ir guminukas

Barzdos ilgis nuo 1 iki 42 dienos – nuotraukų koliažų filmukas, patalpintas V. Juodagalvio socialinio tinklo profilyje. Ten jis sukūrė asmeninį puslapį – dienoraštį, kuriame fiksavo kone kiekvieną kelionės dieną, dalijosi nuotraukomis ir įspūdžiais.

Vytautas patikina, jog tai daugiau vieši laiškai artimiesiems, draugams, kurie galbūt jaudinosi daugiau nei jis pats: „Informacinių technologijų laikais lengviau susikurti asmeninį puslapį, nei kiekvienam atskirai kas vakarą skambinti ir rašyti, kad man viskas gerai. Rašiau angliškai, nes tai beveik tarptautinė kalba, turiu daug draugų, gyvenančių užsienyje.“

Kelionė aplink Baltijos jūrą simboliškai prasidėjo Kryžių kalne, vėliau keliautojas pajudėjo link pajūrio. Jau pakeliui į Karklę teko patirti ir 30 laipsnių karštį, ir lietų, ir audrą, kurią pabaigoje vainikavo vaivorykštė. Pačioje Baltijos jūroje visos kelionės metu dviratininkas maudėsi vos du kartus.

Daugiausia keliautojas nakvojo kempinguose, tačiau kelis kartus apsistojo viešbutyje ar pas draugus. Vienintelė kelionės baimė – kad nesugestų dviratis. Vokietijoje pačiam nesuprantamu būdu jis patyrė nedidelę avariją – vertėsi per galvą.

„Nedideli įbrėžimai ant kūno atrodė kaip po muštynių bare, o mėlynės ant kaklo – kaip pamišusios gerbėjos paliktos žymės“, – juokavo Vytautas. Sulinko dviračio šakė, kurią pavyko nesunkiai pakeisti.

Iš pradžių buvęs juokingas pedalo garsas klikt klikt klikt klikt, po daugiau nei 30 km girgždėjimo Švedijoje ėmė varyti iš proto – teko pakeisti nauju.

Elnienos sriuba ir elniai kelyje

Švedija nuo šiaurės iki pietų, nuo mažų kaimelių iki didelių miestų. Įspūdį paliko Laplandija. Šiaurėje kasdien merkė lietūs, tačiau dviratininką šis kraštas sužavėjo, numynė daugiau, nei buvo planavęs. Keliautojas rinkosi mažesnius kelius, kad kelionė būtų įvairesnė ir įdomesnė.

Švedijos sostinėje Stokholme dviratininkas pakliuvo į miesto šventę. Kaip turistas smalsiai ir neskubėdamas apžiūrinėjo, stebėjo orkestro ant žirgų pasirodymą. Tamperėje jis aplankė Lenino muziejų. „Buvo keista vėl matyti sovietinę atributiką, kartu tai buvo naujas žvilgsnis į visa tai“, – sakė keliautojas.

Suomijoje numynęs beveik 200 km, jis susitiko su draugais, kurie pasirūpino suomiškais malonumais – sauna, šiaurietiška elnienos sriuba ir ledo rituliu.

„Važiuodamas Laplandijos keliukais mačiau visokių elnių – didelių, mažų, senų, baltų, jaunų, bet kai jie perėjo kelią, reakcija buvo tokia pat kaip japonų turistų – nufotografuoti“, – pasakojo V. Juodagalvis. Vienas elnias didžiuliais ragais sukėlė grėsmę – dviratininkas mintyse jau susirado viename iš krepšių gulintį peilį, tačiau gyvūnas atsitraukė.

Laplandijos Rovaniemi mieste jis susitiko Kalėdų Senelį, papasakojo jam, ką norėtų rasti po eglute. „Sakiau jam, kad mažiausiai 10 metų manęs neaplankė. Jis pažadėjo šiemet pasitaisyti“, – šypteli.

Sutikti geri žmonės

Kelionėje pasitaikė sutikti vien malonius žmones. Vokietijoje dviratininkas stabtelėjo prie parduotuvės nusipirkti pusryčių. Sėdėjo, pusryčiavo, kai prie jo priėjo mažas berniukas ir ištiesęs delną padavė vieną guminuką – meškiuką. „Tikriausiai pamanė, kad esu benamis. Nors tuo momentu taip ir buvo“, – prisiminė jis.

Danijoje vyras, atpažinęs Lietuvos vėliavėlę, stabtelėjo pašnekinti dviratininką, vėliau padovanojo dėžutę medaus. Danijoje taip pat sutiko moterį, vežančią tris vaikus dviračiu su krepšiu. Šįkart atėjo atpildo metas – Vytautas vaikus pavaišino guminukais.

„Kai keliauji, atrodo, visi žmonės geri, padeda, kad ir kas atsitiktų, parodo kelią. Čia tikriausiai tokia sėkminga keliautojų dalia“, – svarstė V. Juodagalvis.

Sunkiausi buvo paskutinieji kilometrai įvažiavus į Estiją, Latviją, kai užplūdo pojūtis, jog namai visai čia pat. Į namus V. Juodagalvis sugrįžo pro tą pačią vietą – Kryžių kalną.

„Dabar, kai viskas baigėsi, net nežinau, kodėl man tai buvo taip svarbu. Nejaučiu, jog būčiau kažką pasiekęs. Kelionė atrodo tiesiog paprastas važiavimas dviračiu. Galbūt tai ateis su laiku, tai turi turėti kažkokią prasmę“, – svarstė dviratininkas.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

SVAJONĖ: Visą gyvenimą dviračiu važinėjantis šiaulietis Vytautas Juodagalvis ryžosi įgyvendinti mokyklinę svajonę – vienas dviračiu apvažiavo Baltijos jūrą, numynė beveik 5500 km.

Asmeninės nuotr.

RITUALAS: Kelionę aplink Baltijos jūrą Vytautas Juodagalvis pradėjo ir baigė apsilankymu Kryžių kalne.

VIZITAS: Laplandijos Rovaniemi mieste dviratininkas susitiko tikrąjį Kalėdų Senelį, papasakojo jam, ką norėtų rasti po eglute.

POILSIS: „Kai esi pavargęs kelionėje, net akmenys minkšti“, – sakė dviratininkas Vytautas Juodagalvis.

RADINYS: Švedijoje, Stokholme, pastebėjo apmegztą dviratį.

PAŽYMĖJIMAS: Oficialus pažymėjimas, kad Vytautas kirto poliarinį ratą.

ŽEMĖLAPIS: Kompiuteryje užfiksuotas visas keliautojo maršrutas padieniui su kiekvieną dieną numintų kilometrų skaičiumi ir pasiektu tašku.