Naujausios
Vikingų technika kuria modernias skaras
Antradienį Šiaulių apskrities P. Višinskio viešojoje bibliotekoje atidarytoje taikomosios tekstilės parodoje „Vikingai-indėnai-šiandiena“ įvairiaspalvės skaros primena apie seną, VIII–XI amžiaus, techniką – audimą ant trikampio rėmo. Ši audimo technika Lietuvoje reta.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Ne tik kūryba, bet ir poilsis
Paroda gimė įgyvendinant projektą telkti Šiaulių Juventos progimnazijos bendruomenę per tekstilę. Šio projekto vadovė tekstilininkė Izolda Žagrakalienė mokytojoms atskleidė audimo ant trikampio rėmo paslaptis.
Trijų mėnesių triūsas pristatytas originaliai. Mokytojos, pasitelkusios į pagalbą bibliotekininkes, pačios demonstravo skaras, o paskui jas pakabino ant rėmų ekspozicijai.
Skarų kolekcija – įvairių matmenų ir plačios spalvų paletės. Vienos autorės rinkosi pilkus tonus, kitos – kontrastingų spalvų derinius.
„Darbai ypatingai jaukūs. Norėjosi parodyti, kokios yra galimybės senąją techniką pritaikyti šių laikų priemonėms“, – sakė I. Žagrakalienė.
Skaros – trikampės. Pasak I. Žagrakalienės, tai – unikalu, nes lietuvių liaudiškoje kultūroje skara yra keturkampė. Dideles trikampes skaras ir šiandien audžia indėnai, jomis puošiasi ir vyrai, ir moterys.
I. Žagrakalienė sako, kad audimas ant rėmo nėra vien kūryba. Kartu tai – ir poilsis, meno terapija, sportas. Audžiama prie didelio rėmo, kurio plotis yra 2,5–2,7 metro, tad plušant tenka stotis, eiti ir pritūpti.
Rėmą gamina pati I. Žagrakalienė, kitų meistrų Šiauliuose nėra.
Audžia ir vyrai
Pasak tekstilininkės, lietuvės moterys audė tokias skaras, bet mažų gabaritų ir iš medvilninių siūlų, skaros buvo tankios. Ant trikampio rėmo skaros audžiamos iš aukštos kokybės siūlų – vilnos, moheros, bukle.
„Daug kas skarą įsivaizduoja kaip tinkamą bobulytei. Šios, ant trikampio rėmo austos skaros, skirtos jaunai moteriai, jas galima pritaikyti bet kuriuo sezonu“, – sako I. Žagrakalienė.
Renkantis skarą, tekstilininkė pataria derinti ne tik prie drabužių, bet ir prie akių, plaukų spalvos, veido odos.
Individualu, kiek tenka sugaišti laiko, norint nuausti skarą. I. Žagrakalienė sako, kad buvo mokinių, kuriems nepavyko išmokti austi. Mokinys vyras audė šauniai ir priaudė skarų visoms giminės moterims. Jauniausiam mokiniui buvo maždaug devyneri.
Nuo vikingų iki indėnų
Audimas ant trikampio rėmo buvo išplitęs Škotijoje, Norvegijoje, Islandijoje Rusijoje, Suomijoje, Baltijos šalyse. Kiekvienoje šalyje naudojami kitokie raštai, spalvos ir jų deriniai, skirtingo pluošto siūlai ir jų storiai.
Audimą ant rėmo naudojo klajoklių gentys. Vikingų klestėjimo laikais audimas ant rėmo išpopuliarėjo, ištobulėjo.
Škotams emigruojant ši technika buvo atvežta į atrastus žemynus ir labai išpopuliarėjo tarp indėnų. Ir šiandien indėnai iš avių, ožkų ir kitų gyvūnų vilnos verpia storus siūlus, juos dažo augaliniais dažais ir audžia apsiaustus, skraistes, skaras.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PRISTATYMAS: Paroda „Vikingai-indėnai-šiandiena“ pristatyta gyvai – skaras demonstravo audėjos. Priekyje – audimo ant trikampio rėmo meistrė Izolda Žagrakalienė.
EKSPOZICIJA: Skaros nuo moterų pečių buvo pateiktos ekspozicijai.
SKAROS: Trikampės didelės skaros tinkamos įvairiausiomis progomis.
DERMĖ: Skaras patariama derinti ne tik prie drabužių, bet ir akių, plaukų spalvos, veido odos.
RĖMAS: Trikampis rėmas yra didelis, audėjoms tenka pasportuoti: stotis, eiti ir pritūpti.