Naujausios
Vinilas vėl ant bangos
Vinilinė plokštelė, arba tiesiog vinilas, atgimsta. Plokštelės vėl yra perkamos, klausomos, kolekcionuojamos, jos netgi tampa mados aksesuaru. Vis dažniau vinilu susidomi jaunimas.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
„Sėdo ant adatos“
29 metų logistikos specialistas Edvinas Šatkus iš kuprinės traukia patefoną, nuima dangtį, kuris pasirodo besąs ir garso kolonėlė, įjungia ir atsargiai iš aplanko traukia grupės „The Pogues“ plokštelę. Atsargiai deda ant patefono, dar atsargiau ant plokštelės nuleidžia adatą. Pasigirsta nuotaikinga airių tradicinė muzika.
Vinilais E. Šatkus susidomėjo maždaug prieš pustrečių metų. Atsitiktinai. „Vienas plokštelių pardavėjas gerai pasakė: „Sėsi dabar ant adatos“, – šypsosi šiaulietis. Įsigijo ir seną patefoną, tik jis neilgai grojo.
Kitą patefoną – 1964 metais pagamintą „Philips“ – Edvinas už 50 eurų įsigijo sendaikčių turguje Olandijoje prieš dvejus metus. Dabar prisiminęs juokiasi, jog parsinešęs namo niekaip nesugebėjo jo paleisti (plokštelė nesisuko) ir galvojo, kad bus sugedęs.
Grįžęs į Šiaulius, susirado meistrą, kuris prie išardyto patefono prasėdėjo gerą valandą, kol galiausiai atrado, kaip priversti plokštelę suktis. Pasirodo, patefonas tikrai buvo veikiantis, tereikėjo kojelę timptelėti į save, o norint sustabdyti – nuo savęs.
Kolekcijoje – apie 100 plokštelių
Atradęs naują aistrą, E. Šatkus išnaršė visus tėvų ir senelių sandėliukus, tikėdamasis rasti senų plokštelių, tačiau bergždžiai. Matyt, jų buvo atsikratyta kaip nereikalingų senienų.
Plokštelių šiaulietis ieško sendaikčių parduotuvėse ir turguose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat internete. Labai patinka tradicinė airių muzika, todėl susipirko beveik visas grupės „Dubliners“ išleistas plokšteles. Perka ir senas lietuviškų grupių plokšteles.
Žinodami jauno vyro pomėgį, plokštelių padovanoja draugai, artimieji. Užsienyje gyvenantis Edvino tėtis rado dar 1920 metais Čikagoje (JAV) išleistą čigonų muzikos albumą ir vos už kelis dolerius „Led Zeppelin“ albumą, kuris dėmesį traukia ir įdomiu viršeliu. Būtent šis albumas E. Šatkaus kolekcijoje yra vertingiausias, nors įgytas bene už mažiausią kainą.
Iš užsienio E. Šatkus visada parsiveža glėbį plokštelių: „Nusiperku ir laukiu mėnesį, du, kol grįšiu į Lietuvą ir galėsiu paklausyti.“ Pirmą kartą užsileidęs plokštelę, klauso ištempęs ausis – ar „nepakibs“, ar per daug netraškės.
Per pustrečių metų sukaupė maždaug 100 plokštelių kolekciją. Rinkdamasis plokšteles atkreipia dėmesį ne tik į muzikos stilių, bet ir į viršelį bei kainą. Keletą albumų įsigijo vien dėl to, kad patiko būtent viršelis. Kaina taip pat vienas iš lemiamų veiksnių – stengiasi neviršyti 10 eurų. Jeigu plokštelė kainuoja brangiau, gerai pasvarsto, ar jam jos reikia.
Vaikystėje ir ankstyvoje jaunystėje E. Šatkus klausėsi muzikos iš kasečių ir dabar nustemba ir apsidžiaugia radęs tų pačių grupių kūrinių plokštelėse.
Mokosi iš senų „vinilininkų“
Ieškodamas plokštelių Edvinas sako susipažįstantis su įdomiais žmonėmis, senais vinilų kolekcininkais, iš kurių daug ką sužino ir mokosi. Pavyzdžiui, kaip elgtis su patefonu arba į ką atkreipti dėmesį renkantis naudotą plokštelę. Dabar visada atidžiai apžiūri, kad nebūtų įbrėžimų, dėmių, apdulkėjusi.
Iš draugo sužinojo, kad plokšteles galima nuvalyti, tačiau iš pasakojimų Edvinui susidarė įspūdis kad tai labai sudėtingas ir ypatingo kruopštumo reikalaujantis darbas, geriau jį patiki labiau patyrusiems. Nuvalyta plokštelė mažiau „traška“, sumažėja „pakibimų“.
Besikalbant ir besiklausant muzikos, kaip tyčia plokštelė užstringa ir pradeda kartoti tą patį motyvą. E. Šatkus sako, kad jam kol kas sekasi sutikti sąžiningus pardavėjus, kurie įspėja apie plokštelių brokus. „Kai pirkau šią, man pardavėjas sakė, kad vienoje pusėje gali būti pakibimas, ir dėl to nuleido kainą“, – perkeldamas adatą į kitą plokštelės vietą sako pašnekovas.
Sendaikčių turguose E. Šatkui yra tekę matyti kolekcininkų, kurie turi kompaktiškus nešiojamus patefonus ir vietoje pasiklauso plokštelių, įvertina, ar geros kokybės. „Gal ir man reikėtų tokį įsigyti“, – šypsosi šiaulietis.
Plokštelių ieško internete
Šiaulių Didždvario gimnazijos ketvirtoko Viliaus Kvedaro aistra vinilinėms plokštelėms užgimė besimokant „Yamahos“ muzikos mokykloje didžėjauti.
Dabar jau nedidžėjauja, tačiau aistra vinilams išliko. „Kai užeinu į plokštelių parduotuvę ar atsiverčiu puslapį internete, noriu visko!“ – šypsosi vaikinas.
Kokie kriterijai nulemia pasirinkimą? Pirmiausia – mėgstamas muzikos žanras. Viliui patinka alternatyvi muzika. Žinoma, ne paskutinėje vietoje ir kaina. Naujos ar originalios populiarių atlikėjų plokštelės kainuoja brangiai, ir gimnazistas negali jų sau leisti.
Vaikinui labiausiai patinka plokštelių ieškoti internete, nes ten lengva pasirinkti pagal žanrą, atlikėjus ar kainą, nereikia visų plokštelių versti iš eilės kaip sendaikčių parduotuvėje. Tik kartais plokštelės atsisiuntimas kainuoja brangiau nei pati plokštelė.
Patinka apsilankyti ir specializuotose plokštelių parduotuvėse. Vaikinas pastebi, kad jose renkasi kitokie žmonės.
Vertingiausia plokštelė – su autografais
Savo kolekcijoje vaikinas yra sukaupęs apie 50 plokštelių. Vertingiausia ir brangiausiai atsiėjusi – grupės „Mobb Deep“ 1995 metų albumas „The Infamous“. Ant albumo viršelio – grupės narių autografai. Juos vaikinui pavyko gauti šiemet Zaraso ežero saloje vykusiame muzikos festivalyje „Galapagai“. Vilių draugas pakvietė savanoriauti renginyje. Žinodamas, kad atvyksta koncertuoti jo mėgstama grupė, kartu pasiėmė ir plokštelę. Šiaip ne taip, iš rankų į rankas, pavyko albumą perduoti grupės nariams, ir jie pasirašė.
Viliaus kolekcijoje nemažai yra ir dovanotų ar atiduotų plokštelių. Savo draugų ir artimųjų vaikinas paprašė iš kelionių jam nevežti jokių suvenyrų, geriau kokią nors plokštelę. Senų plokštelių atidavė ir pažįstami, kurie jų turėjo iš senų laikų. Taip į namus atkeliavo senų lietuviškų grupių, lietuvių ir užsienio klasikų kūrinių plokštelių.
Elektroninę muziką kuriantis vaikinas vienoje plokštelėje esančius kūrinius – Lietuvių liaudies sutartines – panaudojo kurdamas savo muzikinį kūrinį. Neseniai Vilius sužinojo, kad Europoje atsiranda įmonės, suteikiančios galimybę bet kam atsispausdinti vienetinio tiražo plokštelę. Turėti plokštelę su savo kūriniais būtų labai smagus ir geras pasiekimas.
Kitoks garsas
Kuo ypatinga vinilų muzika? Abu pašnekovai tikino, kad iš plokštelių muzika yra mielesnė ausiai.
„Senieji didžėjai sako, kad vinilas skamba geriau, kad žemi dažniai yra gyvesni, stipriau skamba“, – sako Vilius.
O Edvinas prisimena vienoje parduotuvėje nugirstus plokštelių pirkėjo žodžius apie kompaktinius diskus: „Atsibodo tas sterilus garsas“. Pasak E. Šatkaus, gal žmonės vėl pradėjo domėtis vinilais todėl, kad pasiilgo „gyvo“, minkšto garso, lengvo traškesio.
Kita vertus, pasak V. Kvedaro, pasiilgo žmonės ir gražių viršelių. Juk pirmiausiai paėmęs į rankas plokštelę žiūri, kas pavaizduota.
Pašnekovai pastebi, kad klausytis vinilų muzikos ne tik malonu, tai reikalauja ir daugiau pastangų, nei pasileisti muziką per kompiuterį. Kas 10 ar 20 minučių turi prieiti prie patefono, apversti plokštelę ir vėl atsargiai nuleisti adatą.
Vilius šypsodamasis sako, kad jam labai patikdavo ir „kietai“ atrodydavo momentas, kai didžėjus nuima plokštelę, pakėlęs grakščiai apverčia rankose ir vėl padeda ant patefono.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POMĖGIS: Logistikos specialistas Edvinas Šatkus vinilo plokštelėmis susidomėjo prieš pustrečių metų, po pusmečio įsigijo seną, bet gerai veikiantį patefoną. Šiaulietis mano, kad vinilo atgimimui įtakos turėjo ir hipsterių kultūra.
PLOKŠTELĖS: Vaikystėje Vilius Kvedaras su draugais senas plokšteles naudodavo vietoj lėkštės žaisdami lėkščiasvydį, dabar tai – kolekcinė vertybė.