
Naujausios
Aikštelė jau beveik baigta
Gegužių gatvės pabaigoje tarp daugiabučių ir gatvės įrengta nauja trinkelėmis išgrįsta automobilių stovėjimo aikštelė. Stovėjimo vietos atskirtos rausvomis trinkelėmis, tokia pat spalva išdėlioti numeriai – nuo 1 iki 44. Šalia aikštelės stovi nauji apšvietimo stulpai, ant jų sumontuotos vaizdo kameros. Viename pakraštyje – naujas elektros įvado įrenginys.
Nors keli automobiliai ten jau stovi, Gegužių gatvės 72 ir 74 bei Gytarių gatvės 1 bendrijos pirmininkas Arvydas Urbonavičius sako, kad aikštelė dar nepriduota. Dar bus sumontuoti šviestuvai, sureguliuotos kameros. Kai aikštelės statyba bus komisijos „palaiminta“, nuo šalia įvažiavimo stovinčio ženklo dings jį dengianti polietileno plėvelė. Ženklas nurodo, kad stovėjimo aikštelė yra rezervuota ir stebima vaizdo kameromis.
Aikštelei pasirinko tuščią erdvę
Minėti daugiabučiai namai stovi puslankiu ir naudojasi bendru vidiniu kiemu. Bendrijos pirmininkas Arvydas Urbonavičius pasakojo, kad automobilių stovėjimo aikštelė atsirado todėl, kad gyventojams jos reikėjo. Žmonės vargo neturėdami, kur pasistatyti savo mašinų. Ypač grįžus vėliau automobilį tekdavo palikti toli nuo namų.
„Šalia mūsų buvo tokia dykvietė. Savivaldybė žolę kartais nupjaudavo, stovėjo niekam nereikalinga teritorija. Pagalvojome – kodėl gi ne“, – pasakojo A. Urbonavičius.
Apklausus gyventojus, paaiškėjo, kad norinčių investuoti į aikštelė būtų apie 30 butų savininkų. Anot pirmininko, ir tai buvo pakankamas skaičius, kad procesą būtų galima pradėti. Kadangi viskas truko metus laiko, prisijungė dar 10 butų, kai kurie norėjo dviejų vietų. Aikštelėje šiandien įrengtos 44 vietos. Pirmininkas neslepia, kad atsiranda ir dabar norinčių prisijungti, tačiau vietų jau nebėra, kiekviena turi šeimininką. Nebent ateityje dar būtų kokių pokyčių.
Susiformuoti sklypą, pasidaryti projektą ir statyti
Pradžioje bendrijai reikėjo suformuoti sklypą ir išsinuomoti valstybinę žemę, tada pasidaryti projektą ir statyti.
Pirmininkas aiškina, kad tie gyventojai, kurie pasiryžo investuoti į aikštelę, prisiėmė ir visas išlaidas susijusias su jos eksploatacija bei mokesčiais. Šiuo metu bendrijos yra atleistos nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio. Visi aikštelės finansiniai reikalai atskirti nuo bendrų bendrijos finansų ir tvarkomi, kaip atskiro objekto.
A. Urbonavičius patvirtino, kad buvo girdėję apie miesto Savivaldybės programą, kai 50 procentų išlaidų apmokama iš miesto biudžeto. Pasidomėję daugiau žmonės nusprendė ja nesinaudoti.
„Tada atsiranda visokios papildomos sąlygos. Nelabai šeimininkais tampame. Aikštelės statusas kaip ir viešas. Įdėję pinigus nelabai, ką laimim. Geriau jau būti šeimininkais patiems. Išsinuomavę žemę, nuosavybės neįgijome, tačiau įgijome teisę tą sklypą valdyti, įsirengti aikštelę ir ja naudotis“, – komentavo bendrijos vadovas.
Aikštelės sklypo gale augo septyni liauni medeliai. Buvo nuspręsta juos perkelti į kitą vietą. Medeliai buvo iškasti su technika ir persodinti arčiau gatvės.
„Medžiai buvo leisgyviai, sausros metu nukeipę. Buvome nusigandę, ar jie išgyvens. Jiems buvo suformuota žemė, prilaistyta. Ir dabar dar palaisto. Kol kas jie žaliuoja“, – pastebėjo pirmininkas.
Gyventojai samdė net du rangovus: vieni įrenginėjo pačią aikštelę, perkėlė medžius statė ženklus. Kiti – darė elektros įvado ir apšvietimo projektą. Apšvietimas modeliuotas taip, kad neakintų gyventojų.
Per aikštelę nutiestas rausvų trinkelių pėsčiųjų takas, kad būtų patogu gyventojams išeiti į gatvę. Prie įvažiavimo nuo gatvės taip par įrengti šaligatviai.
Norėjo daugiau civilizacijos
Paklaustas, kiek gyventojams kainuoja tokia aikštelė, A. Urbonavičius sakė, kad viskas priklauso nuo pačių žmonių pageidavimų.
"Galima pasidaryti tik pagrindą, dangą, bortelius ir eksploatuoti. Mes norėjome daugiau civilizacijos", – tvirtino pirmininkas.
Todėl buvo suprojektuotas ir įvestas elektros įvadas, mąstant apie tai, kad būtų kur pasikrauti elektromobilius. Čia prireikus galima panaudoti ir kitus elektros prietaisus, elektros apskaita individuali.
„Jei duos Dievas, tiek priaugsime, kad reikės daugiau automobilių pakrovimo, profesionalią automobilių krovimo stotelę įsirengsime“, – turi planų gyventojai.
Aikšelėje įrengtas naujas LED apšvietimas, vaizdo kameros leis internetu stebėti, kas ten vyksta, išspręsti incidentus, jei būtų apgadinamas turtas.
Patogiam automobilio parkavimui vienos aikštelės vietos turėtojas preliminariai investuos apie 1600 eurų.
Bendrijos pirmininkas pasidžiaugė, kad rezervacijai Savivaldybė leidimą jau davė, liko įteisinti policijoje. Visi aikštelės naudotojai turės leidimus.
Kyla klausimas, kodėl prie įvažiavimo nėra pakeliamo užtvaro?
„Galvojame, kad gal pavyks ženklų pagalba viską civilizuotai išspręsti. Eismas gerėja, vairuotojai supratingesni tampa, gal neprireiks atitvarų“, – vylėsi A. Urbonavičius.
Reikia pasitikėjimo
A. Urbonavičius džiaugiasi, kad sulaukia pozityvių kaimynų reakcijų. Įsirengę naują aikštelę jie 44 automobilių nebelaiko daugiabučių kiemuose, palikdami ten daugiau erdvės. Bendrijos pirmininkas sakė sulaukęs susidomėjimo ir iš savo kolegų, nes poreikis yra didžiulis, problema aštri, o vietų, kur aikštelės galėtų atsirasti, tikrai yra.
„Tokie dalykai atsiranda, kai gyventojai turi pozityvų nusiteikimą, kai pasitiki bendrijos pirmininku, valdyba. Ir pirmininkas turi pasiryžti, nes neišvengiamai yra ir negatyvių reakcijų. Gal šis objektas paskatins mus dar daugiau keistis, tvarkytis prie namų, pastatuose“, – kalbėjo A. Urbonavičius.
Jis aprodė vidiniame bendrijos kieme įrengtą vaikų žaidimų aikštelę. Įrenginiai atsirado iš 2 procentų paramos lėšų. Kaupė jas 4 metus ir pernai beveik už 3 tūkstančius eurų įsirengė vaikų žaidimų aikštelę. Todėl vidinio kiemo visai nenorėjo skirti automobilių stovėjimui. Siekė, kad ten liktų žalia zona.