
Naujausios
Nenori gedėti visus metus
Kalniuko seniūnaitė Greta Milevičiūtė pasakojo, jog į ją kreipėsi ne vienas kaimynas, pasipiktinęs naujo galimo objekto kaimynyste. Gyventojai gausiai rinkosi į paskirties keitimo projekto pristatymą.
„Žmonės gyvena nuosavuose namuose, kiemai šalia, sodai, terasos. Iki arčiausiai esančių namų sklypų ribos – vos keli metrai. Žmonės sako, kodėl mes visus metus turime gedėti?“ – pasakojo seniūnaitė.
Ji stebisi, kad gedulo namams pasirinktas gyvenamasis rajonas, šalia – parduotuvė, intensyvaus eismo gatvė.
„Žmonės butą norėdami susiremontuoti turi kaimynų atsiklausti, o čia nebuvo nei pranešta, nei paklausta. Tiesiog ant to buvusios "Kalniuko užeigos" buvo iškabintas pranešimas, kad planuoja keisti statinio paskirtį ir kada vyks susirinkimas. Per pristatymą tik rengėjai pristatė savo planus, bet gyventojų niekas nesiklausė“, – apgailestavo G. Milevičiūtė.
Siekdami sustabdyti šį projektą, gyventojai surinko parašus ir kreipėsi į Savivaldybę. Seniūnaitė sakė, kad gavę atsakymą, rinksis ir spręs, ką daryti toliau.
Nedraudžiama, vadinasi galima
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad atsakymas gyventojams jau parengtas. Jo esmė – laidojimo paslaugų verslo planai įstatymų nepažeidžia. Sanitarinės apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklėse atstumas nuo gyvenamųjų namų iki laidojimo paslaugų pastato nereglamentuojamas. Taip pat ritualinių (laidojimo) paslaugų veikla Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nėra įtraukta į sąrašą veiklų, kurioms privalomas toks vertinimas.
„Jei nėra apsaugos zonų, normatyvų, mes negalime gyventojui drausti realizuoti savo verslo idėjų. Susidūrė dvi pusės: vienas žmogus mano, kad, kad gali daryti, nes nepažeidžia teisės aktų, o kitas sako, gal tu ir nepažeidei, bet aš nenoriu to. Toks ginčas gali būti be pabaigos. Žmogus visada savo teises gali ginti teisme“, – komentavo Administracijos direktorius.
Jis tvirtino, kad Savivaldybei visi gyventojai yra lygūs, todėl teisės aktus turi aiškinti visiems vienodai.
„Gyventojai norėjo mūsų pagalbos, kad išspręstume konfliktą. Mes matome, kad teisinio pagrindo konfliktui nėra. Teisės aktų nepažeidė, o ar estetiška, patinka ar nepatinka kaimynui, ne argumentai. Taip, tai yra jautru, kai tau pro langus kiekvieną dieną važiuoja procesijos, aš galiu suprasti. Bet kas gyvena netoli kapinių irgi mato tas procesijas. Mes sprendžiame nebe emocinę, o teisinę pusę“, – sakė A. Bartulis.
Gyvenimas nėra sterilus
Šiauliuose pastaruoju metu vis daugėja atvejų, kai gyventojai, gindami savo gyvenamąją aplinką, priešinasi valdžios sprendimams piketais, raštais, net kreipiasi į teismą.
Šiauliečiai gina ketinamus mieste pjauti medžius. Tiesos gatvėje nusprendus įkurdinti Nakvynės namus, šio rajono gyventojai aktyviai priešinasi tokiai kaiminystei. Jau minėtas gyventojų nepasitenkinimas gedulo namų įkūrimu gyvenamajame rajone bei kitos istorijos.
Paprašytas pakomentuoti situaciją miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius tikino, kad gyventojų pasipriešinimo Savivaldybė sulaukdavo ir anksčiau, tačiau sutiko, kad pastaruoju metu žmonės tapo aktyvesni, dažniau išeina iš savo kiemo ribų. Tai siejama su viešumu, socialiniais tinklais sklindančia informacija.
„Tai yra jautrūs socialiniai klausimai, gal jų daugiau sukrito į vieną vietą, todėl ir atrodo, kad to pasipriešinimo daugiau. Be to, protestuose dažnai sutinkame vis tuos pačius veidus, vadinasi, yra „etatinių“ protestuotojų“, – sakė vicemeras.
Anot D. Griškevičiaus, Savivaldybė turi girdėti visas pozicijas, bet priimti racionalius sprendimus, kurie „kuria didesnį gėrį“. Garsiausiai šaukiantys ne visuomet teisūs, o norint visiems įtikti, galima prieiti prie chaoso.
„Gyvenimas nėra sterilus, nėra vien tik baltas, turi ir tamsių spalvų. Reikia mokytis gyventi ir tarp kitokių. Prisimenu, kai studijų metais atlikinėjau praktiją Italijos mieste Genujoje socialines paslaugas teikiančioje organizacijoje. Jie rūpinosi benamiais, tarptautiniais pabėgeliais, netgi AIDS sergančiais žmonėmis. Jų namai buvo įkurti pačiame miesto centre, kas pas mus sunkiai įsivaizduojama. Mes, kaip visuomenė, dar bręstame“, – vertino vicemeras.
Pasipiktinę dalies mūsų visuomenės tolerancijos stoka viešą kreipimąsi į šalies Prezidentą Gintaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį išplatino garsi pora – žurnalistė ir visuomenininkė Daiva Žeimytė-Bilienė ir Lietuvos parolimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius. Juos papiktino atvejai, kai gyventojai pasipriešino beglobių ir neįgalių vaikų kaiminystei.