
Naujausios
Vienas iš projekto iniciatorių ir organizatorių Akmenės rajone gyvenantis gydytojas Marijus Lopaitis konferencijos dalyviams pasiūlė nesitikėti "mokslinių atradimų", ją apibūdino "kaip bandymą pajusti Oną Šimaitę žmoniškai".
1894 metų sausio 6 dieną gimusi Akmenėje čia gyveno iki mokyklinio amžiaus. Kai Rygos fabrikuose uždarbiavę tėvai ten išsikėlė gyventi, ir dukrelė pradėjo lankyti pirmąją klasę. Dvidešimtmetė išvažiavo studijuoti į Maskvą, vėliau – studijas tęsė Paryžiuje.
42 metų moteris pasirinko bibliotekininkės darbą Vilniaus universitete.
Antrojo pasaulinio karo metais ji vaikščiodavo į getą, jo prižiūrėtojams aiškindama, kad turi atsiimti knygas iš žydų studentų. Įnešdavo maisto ir kitų daiktų, o išnešdavo vertingų istorinių ir literatūrinių dokumentų.
Konferencijoje pranešimą apie O. Šimaitę skaičiusi Akmenės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Rita Ringienė svarstė, kažin kas bibliotekininkei buvo svarbiau: surinkti geras knygas ar padėti gete uždarytiems žmonėms.
Rizikavo gyvybe, kai sugebėdavo iš geto slapčia išvesti žydų vaikus, paskui juos perduoti į kitų gelbėtojų šeimas.
"Kodėl O. Šimaitė nebijojo – tas klausimas ne kartą keltas nuo 1966 metų, kai Izraelyje jai suteiktas Pasaulio tautų teisuolės titulas, – klausė pranešėja R. Ringienė. – Ji norėjo, kad pasaulis būtų geresnis ir nors trupučiuką teisingesnis".
Pasak R. Ringienės, bibliotekininkė iš pašaukimo sugebėjo atskirti geras knygas nuo menkaverčių. Pati jaunystėje prieškario laikais bendravusi su judėjimo "Trečiasis frontas" poetais, pavyzdžiui, Salomėja Nėrimi, vis dėlto knygų nesureikšmino.
"Svarbiau rasti laiko gyviems žmonėms, o ne negyviems tekstams, – sakė R. Ringienė. – Nes labiau už viską vertino pašnekesį, gal todėl, kad pirmiausia svarbu kalbėtis ir susikalbėti".
1944 metais naciai O. Šimaitę suėmė ir kankino, įkalino Dachau koncentracijos stovykloje. Buvo perkelta į koncentracijos stovyklą pietų Prancūzijoje.
Prancūzijoje ir liko. Iki mirties 1970 metų sausio 17 dieną gyveno Cormeiles-en-Parisis senelių namuose prie Paryžiaus.
2004-aisiais O. Šimaitė pagerbta Vilniaus universitete, Simono Daukanto kiemelyje atidengta paminklinė lenta. Prieš keletą metų šalies sostinėje gatvė pervadinta Onos Šimaitės vardu.
Akmenės konferencijos temą "Šimaitė kviečia kalbėtis" paskatino rinkti medžiagą apie žydų bendruomenę. Akmenės krašto muziejaus darbuotoja Sandra Saliamanienė aplankė mieste gyvenančius ilgaamžius, užrašė jų vaikystės prisiminimus apie vietinius žydus ir parengė pranešimą "Žydai – vaikų akimis".
Akmenės istorijos muziejaus steigėjas Arūnas Ostrauskis pasakojo, kaip Vegerių kaime aptiko buvusios sinagogos vietą. Prieš dvejus metus tai patvirtino specialistai, atlikę žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Kasinėtojai rado keramikos dirbinių duženų, stiklo šukių. Vertingiausi radiniai – sidabrinės ir varinės monetos, kurių seniausios – XVII amžiaus.
Kelių metrų ilgumo ir platumo bei daugiau kaip pusantro metro gilumo perkasos, atidengusios sinagogos pamatus, liko neužverstos. Prie jų įrengtas informacinis stendas.
Apgailestaudamas, kad dėl biurokratinių trukdžių tam prireikė dviejų metų, A. Ostrauskis svajoja: tiktų virš pamatų įrengti stiklo perdangą, nes Akmenės rajone – tai vieninteliai tapę prieinami sinagogos likučiai.
Konferencijoje akcentuota, kad Akmenėje išlikęs buvęs žydų kepyklos pastatas. Pasiūlyta prie jo pritvirtinti informacinę lentelę. Akmenėje išlikusios senosios žydų kapinės, jų likučiai – Alkiškiuose. Žydų kapinės prižiūrimos Papilėje.
Į konferenciją atvykę žydai ir kiti svečiai norėjo aplankyti vienintelę rajone žydų žudynių vietą Papilės seniūnijos miškuose. Tačiau per juos prasibrauti garbaus amžiaus žmonėms neįmanoma.
Akmenės rajone gausi žydų bendruomenė buvo ne tik Akmenėje (daugiau negu lietuvių), Papilėje, Vegeriuose, Klykoliuose. Šiandien konferencijos dalyviai akmeniškiai sakė nepažįstą nė vieno tos tautybės vietinio gyventojo.
Į konferenciją iš Plungės atvykęs žurnalistas Eugenijus Bunka pristatė Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo fotografijų parodą "Kadišas Lietuvos medinėms sinagogoms" ir Jakovo Bunkos drožybą.
Knygą "Holokaustas Žemaitijoje: enciklopedinis žinynas" pristatė profesorius Aleksandras Vitkus, atvykęs iš Kauno.
Veikė rajono viešosios bibliotekos parengta leidinių paroda "Litvakų literatūrinis palikimas". Bibliotekos direktorė Zita Sinkevičienė pristatė iš Vilniaus universiteto gautas O. Šimaitės rankraščių faksimiles, jos perduotos Akmenės filialui.
Konferencijos dalyviai Akmenės kultūros namuose žiūrėjo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos Talentų klubo performansą pagal Anos Frank dienoraštį "Tavo Ana", klausėsi Ventos ir Naujosios Akmenės muzikos mokyklų auklėtinių surengto edukacinio žydų muzikos koncerto "Štetlo garsai".