Joniškio energetiniai labirintai – pasaulio labirintų žemėlapyje

Už­mirš­ta se­na

Jo­lan­ta Baš­ky­tė-Gied­ri­kie­nė apie ener­ge­ti­nių la­bi­rin­tų at­gi­mi­mą pa­sau­ly­je iš­gir­do vie­na­me se­mi­na­re. Po to Lie­tu­vo­je įkur­tus la­bi­rin­tus iš­ban­dė pa­ti, pa­siū­lė bi­čiu­lėms. Kai įsi­ti­ki­no jų nau­da, ku­rios nu­pa­sa­ko­ti žo­džiais be­veik neį­ma­no­ma, gar­siai idė­ja to­kį la­bi­rin­tą kur­ti ir Jo­niš­ky­je, pa­si­da­li­jo su ap­lin­ki­niais. Sa­va­no­rių at­si­ra­do į va­lias – la­bi­rin­tams kur­ti vie­tos Sau­lės par­ke 2017-ai­siais dar bū­ta.

Jo­lan­tos min­tį iš­kart pa­lai­kė klu­bo "Čia ir da­bar" na­riai, par­ko kai­my­nys­tė­je gy­ve­nan­tys žmo­nės, Me­lio­ra­to­rių aikš­tės dau­gia­bu­čių kvar­ta­lo gy­ven­to­jai, ku­rie ne­gai­lė­jo sa­vo as­me­ni­nio lai­ko. Jie tal­ki­no pa­gal griež­tą Gra­lio tau­rės sche­mą so­di­nant sep­ty­nių rū­šių 323 krū­mus – si­dab­rak­rū­mius, dil­gė­li­nes lanks­vas, gel­to­ną­sias lanks­vas, vė­ge­les, Tun­ber­go rau­gerkš­čius, sul­ta­la­pes se­du­las, šer­mukš­nia­la­pes lanks­vū­nes. Šią Jo­lan­tos idė­ją pa­lai­kė ir ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bė, Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus spe­cia­lis­tai, spe­cia­liuo­se fon­duo­se su­ra­dę lė­šų krū­me­liams įsi­gy­ti.

Ta­me pa­čia­me Sau­lės par­ke krū­mais ap­žel­din­tus vie­ną la­bi­rin­tą, kiek to­lė­liau įreng­tas ir ant­ra­sis – na­tū­ra­lio­je pie­vo­je, pa­gal tą pa­čią sche­mą su­for­ma­vus ta­kus. Jo­lan­tos gal­vo­je jau kir­ba idė­ja čia įreng­ti ir tre­čią­jį, vin­giuo­sian­tį tarp lie­pų, su tvir­tu pa­grin­du po ko­jo­mis, kad la­bi­rin­tu ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ir neį­ga­lie­ji, ju­dan­tys ve­ži­mė­liuo­se. Jei sa­va­no­riai to­kiai idė­jos au­to­rei pri­tars, jis ir bus įgy­ven­din­tas.

Ar tik­rai vei­kia?

Pa­gal Jo­lan­tos Gied­ri­kie­nės idė­ją to­kį la­bi­rin­tą iš ak­me­nų Bal­ti­jos tau­tų drau­gys­tės par­ke, įkur­ta­me Jo­niš­kio gar­bės pi­lie­tės Pau­li­nos Arū­nie­nės, su­si­kū­rė ir Mik­niū­nų (Pak­ruo­jo r.) kai­mo bend­ruo­me­nė. Jis ir­gi gan grei­tai ta­po po­pu­lia­rus. Įren­gus ak­me­nų ener­ge­ti­nį la­bi­rin­tą, tar­pu­sa­vy­je vėl ėmė bi­čiu­liš­kai bend­rau­ti kai­my­nai, ku­rie 35 me­tus vie­nas nuo ki­to bu­vo at­si­tvė­rę pyk­čio sie­ną.

"Ir da­bar, kai pas ma­ne at­va­žiuo­ja gi­mi­nai­čiai, vie­nas iš tų skep­ti­kų, ku­ris anks­čiau tik iš tos idė­jos juo­kė­si, pir­miau­sia sku­ba praei­ti tuo la­bi­rin­tu, o ta­da, grį­žęs į kie­mą, sa­ko, kad da­bar jau ga­lim bend­rau­ti, sės­tis prie stalo… Aš klau­siu, ką jis jau­čia, ko­dėl jo nuo­sta­tos taip smar­kiai pa­si­kei­tė. Sa­ko ne­ga­lin­tis žo­džiais paaiš­kin­ti, ką jau­čia, bet tas jaus­mas la­bai ge­ras, pa­ky­lė­tas, – pa­sa­ko­ja Jo­lan­ta Gied­ri­kie­nė.

Jos žo­džiais, rei­kia ei­ti su dė­kin­gu­mu – Pa­sau­liui, Lie­tu­vai, šei­mai, o la­bi­rin­to po­vei­kis ga­li pa­si­jus­ti tik po sa­vai­tės ar net vė­liau.

"Jei jūs ir ne­pa­tir­si­te jo­kio jaus­mo ar apie ener­gi­jas ap­skri­tai nie­ko ne­ži­no­si­te, vis vien jums ei­nant šiuo la­bi­rin­tu, ener­gi­ja sa­vai­me te­kės ir jū­sų kū­ne sa­vai­me vyks po­ky­čiai. Šis la­bi­rin­tas sim­bo­li­zuo­ja Gra­lio – Am­ži­no­jo gy­ve­ni­mo – tau­rę, pa­slap­ties ži­no­ji­mą. Aš pa­ti vi­sa­da, kai at­si­du­riu kryž­ke­lė­je, at­sa­ky­mo ei­nu į la­bi­rin­tą. Ne­rei­kia su­pras­ti to tie­sio­giai – nie­kas su ta­vi­mi ne­si­kal­ba. Čia ne ko­kie ste­buk­lai, tam yra moks­liš­kas paaiš­ki­ni­mas. Vaikš­tant la­bi­rin­to ta­ke­liais, kai stai­giai pa­si­su­ka­ma 180 laips­nių kam­pu, vie­nas sme­ge­nų pus­ru­tu­lis per­si­jun­gia į ki­tą, ir kol vi­sas la­bi­rin­tas iš­vaikš­to­mas, šis pro­ce­sas įvyks­ta daug kar­tų. To­kiu bū­du sme­ge­nys per trum­pą lai­ką la­bai stip­riai dir­ba. Tai­gi, at­sa­ky­mą į sa­vo rū­pes­tį pa­dik­tuo­ja ak­ty­viau dir­ban­čios mū­sų pa­čių sme­ge­nys. La­bi­rin­to cent­re rei­kia stab­tel­ti – pa­bū­ti, su­si­kon­cent­ruo­ti – lai­kas ski­ria­mas at­sa­ky­mams gau­ti, ap­mąs­ty­mams, me­di­ta­ci­joms, mal­doms, sa­vo vi­di­nio pa­sau­lio su­vo­ki­mui", – pa­sa­ko­ja mo­te­ris.