Ar švę­si­me apa­ti­nių dra­bu­žių die­ną?

Tarp­tau­ti­nė apa­ti­nių dra­bu­žių die­na. Skel­bia sta­lo ka­len­do­riaus rugp­jū­čio 10 die­nos la­pe­lis.

Įdo­mi šven­tė! Bra­zi­li­jo­je šia pro­ga ren­gia­mi apa­ti­nių dra­bu­žių ma­dos fes­ti­va­liai. Juo­se sa­vo ko­lek­ci­jas pri­sta­to tūks­tan­tis ga­min­to­jų.

Ame­ri­ko­je tą die­ną ren­gia­mos ak­ci­jos – žmo­nės į gat­ves išei­na apa­ti­niais dra­bu­žiais.

Lie­tu­viai to­kios šven­tės kol kas ne­ži­no ir ne­šven­čia. Nors per­kel­ti­ne pra­sme apa­ti­niai dra­bu­žiai vie­šai skal­bia­mi ir de­monst­ruo­ja­mi be­veik kas­dien.

Žvaigž­dės pa­čios iki apa­ti­nių, o kar­tais ir dau­giau vie­šu­mo­je iš­ren­gi­nė­ja sa­vo gy­ve­ni­mą. Pa­ro­dy­ti po­li­ti­kų ne­šva­rius apa­ti­nius pa­si­rū­pi­na opo­nen­tai.

Gal apa­ti­nių dra­bu­žių die­ną – tik ki­taip ga­lė­tu­me švęs­ti ir mes? Ji in­teg­ruo­tų­si į lie­tu­viš­ką­jį men­ta­li­te­tą ir įgau­tų sa­vi­tą pra­smę!

Me­tuo­se 365 die­nos. 44 die­nos Lie­tu­vo­je pa­žy­mė­tos kaip įsi­min­ti­nos ar­ba šven­ti­nės. Ta­čiau be­veik kiek­vie­na­me ka­len­do­riaus la­pe­ly­je pa­žy­mė­ta ko­kia nors svar­bi die­na. Kar­tais į vie­ną die­ną su­li­pu­sios net trys šven­tės! Tai­gi, šven­čių, ko ge­ro, dau­giau ne­gu me­tuo­se die­nų. Ir dau­gu­ma jų im­por­ti­nės.

Be vals­ty­bi­nių ir re­li­gi­nių šven­čių lie­tu­viui su­pran­ta­mos tik ke­lios, su­si­ju­sios su ka­len­do­ri­nė­mis apei­go­mis. Pa­vyz­džiui, Li­nų die­na, šven­čia­ma va­sa­rio 3 -ią­ją. Tą die­ną ant au­ku­ro bū­da­vo de­da­mos li­nų sruo­gos ir pra­šo­ma ge­ro der­liaus. Ti­kė­ta, jog li­nų sruo­ga ap­sau­go nuo li­gų ir ne­lai­mių.

Va­sa­rio 5 -ąją šven­čia­ma Duo­nos ar­ba Šv. Ago­tos die­na, kai žmo­nės ne­ša į baž­ny­čią pa­šven­tin­ti duo­nos ga­ba­lė­lį. Ti­ki­ma, jog pa­šven­tin­ta duo­na ap­sau­gos nuo gais­rų.

Per tris de­šimt­me­čius spė­ję in­teg­ruo­tis į pa­sau­lį „pa­siė­mė­me“ ir kai ku­rias im­por­ti­nes šven­tes: Hel­lo­vi­ną, šv. Va­len­ti­no die­ną. Ta­čiau dau­ge­lio ki­tų dar ne­perp­ra­to­me. Gal ir ge­rai? Kam ap­krau­ti sme­ge­nis sve­ti­mo­mis kvai­lys­tė­mis?

Nors kai ku­rios šven­tės ir lie­tu­vai­čiams ga­li bū­ti ak­tua­lios. Pa­vyz­džiui, lapk­ri­čio 25-ąją šven­čia­ma Sen­ber­nių die­na. Emig­ra­ci­jos ban­gai pa­sie­kus apo­gė­jų, iš kai­mų iš­laks­tė vi­sos mer­gi­nos.

Vai­ki­nai, ma­tyt, sės­les­ni. O gal tin­gi mo­ky­tis sve­ti­mų kal­bų? Vie­nas ki­tas dar už­si­li­ko kai­muo­se. Vie­ni gy­ve­na pas pen­si­nin­kes mo­ti­nas. Ver­čia­si kai­my­nams su­ka­po­da­mi mal­kas ar ki­tais at­si­tik­ti­niais dar­bais. Ki­ti su­si­ran­da į mo­ti­nas tin­kan­čias su­gy­ven­ti­nes. Naš­les ar iš­si­sky­ru­sias. Mat, sen­ber­nio ti­tu­las mū­sų die­no­mis ge­ro­kai pa­jau­nė­jo. Mū­sų pro­se­ne­liai sen­ber­niu va­din­da­vo pen­kias­de­šimt­me­tį per­ko­pu­sį vy­rą. Da­bar sen­ber­niu jau lai­ko­mas tris­de­šimt­me­tis.

Lapk­ri­čio 22 – 25 die­no­mis sen­ber­niams siū­lo­ma mels­tis Šv. Ce­ci­li­jai ir Šv. Kot­ry­nai, kad pa­dė­tų su­si­ras­ti po­rą.

Ta­čiau pa­sau­lio vien­gun­giai Sen­ber­nių die­nos pro­ga vie­toj mal­dų da­bar or­ga­ni­zuo­ja šė­lio­nes. O drau­gai jiems do­va­no­ja kak­tu­sus ar­ba pri­pu­čia­mas lė­les.

Gal­būt ak­tua­li mums bū­tų ir ge­gu­žės 31 – ąją šven­čia­ma Švie­siap­lau­kių die­na. Tą die­ną įvai­riuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se vyks­ta švie­siap­lau­kių pa­ra­dai. To­kie ga­lė­tų vyk­ti ir Lie­tu­vo­je. Juk tu­ri­me tiek blon­di­nių!

Da­bar, kai Eu­ro­pa rei­ka­lau­ja pa­nai­kin­ti lau­ko bū­de­les, pa­ts lai­kas lie­tu­viams bū­tų pra­dė­ti švęs­ti ir Tarp­tau­ti­nę tua­le­tų die­ną.

Juo­kai juo­kais. Bet tua­le­tas lai­ko­mas vie­nu iš nau­din­giau­sių iš­ra­di­mų. Pir­mo­sios tua­le­to užuo­maz­gos pa­ste­bė­tos Ško­ti­jo­je 3000 me­tų prieš Kris­tų. Di­de­li mo­li­niai uni­ta­zai, į ku­riuos at­ke­liau­da­vo van­duo, 1700 me­tais prieš mū­sų erą bu­vo įreng­ti Kre­to­je.

Eu­ro­pos ka­ra­liai sa­vo bu­dua­ruo­se tu­rė­da­vo tua­le­ti­nes dė­žu­tes, ku­rias slėp­da­vo už užuo­lai­dų, o kvė­pin­da­vo džio­vin­to­mis žo­le­lė­mis.

De­ja, kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, jog ir šio­mis die­no­mis pa­sau­ly­je pust­re­čio mi­li­jar­do žmo­nių dar gy­ve­na an­ti­sa­ni­ta­ri­nė­mis są­ly­go­mis.Tua­le­tų die­nos tiks­las at­kreip­ti į tai iš­si­vys­čiu­sių ša­lių dė­me­sį.

Ka­dan­gi ne­sa­me vie­ni ki­tiems per­ne­lyg drau­giš­ki, spa­lio 21 -ąją pra­var­tu bū­tų švęs­ti ir Tarp­tau­ti­nę svei­ki­ni­mo­si die­ną. Jos kil­mė – tai at­sa­kas į Jom Ki­pu­ro ka­rą tarp Iz­rae­lio ir Egip­to.

Pa­sa­ko­ja­ma, jog tą die­ną Neb­ras­ko­je ne­ti­kė­tai su­si­ti­ko du bro­liai ame­ri­kie­čiai Maik­las ir Bra­je­nas Mak­ko­ma­hai. Jie taip ap­si­džiau­gė, jog nu­spren­dė džiaugs­mu pa­si­da­lin­ti su drau­gais ir iš­siun­tė laiš­kus į vi­sus pa­sau­lio kam­pe­lius. Nuo to lai­ko at­si­ra­du­si Tarp­tau­ti­nė svei­ki­ni­mo­si die­na pa­brė­žia žmo­nių bend­ra­vi­mo svar­bą iš­sau­gant tai­ką pla­ne­to­je.

Be­je, tai pro­ga pa­mąs­ty­ti ir apie be­si­kei­čian­čias svei­ki­ni­mo­si ma­das. An­tai lie­tu­viai anks­čiau svei­kin­da­vo­si: „Gar­bė Jė­zui kris­tui“, „Te­gu bus pa­gar­bin­tas“, šio­mis die­no­mis – „La­ba die­na“, „Svei­ki“, jau­ni­mui už­ten­ka ir „La­bux“. Pa­sis­vei­ki­ni­mui tu­ri reikš­mės ir is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės. So­vie­ti­niais lai­kais bu­vo mėgs­ta­ma svei­kin­tis ru­siš­ku: „Pri­viet“, šio­mis die­no­mis – ang­liš­ku „Hel­lo“.

Pa­sis­vei­ki­ni­mas tu­ri ir sa­vo ma­nie­rą. Pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je anks­čiau ge­ras ma­nie­ras liu­dy­da­vo, jei­gu be­si­svei­ki­nan­tis nu­siim­da­vo skry­bė­lę, nu­si­lenk­da­vo, pa­bu­čiuo­da­vo mo­te­riai į ran­ką. Da­bar ma­din­ga pa­spaus­ti ran­ką. Ar­ti­mes­ni žmo­nės su­si­ti­kę bū­ti­nai pa­si­bu­čiuo­ja, ap­si­ka­bi­na ar tie­siog pri­glau­džia skruos­tą prie skruos­to.

Tai­gi, ko­kių tik die­nų ne­pri­žy­mė­ta ka­len­do­riu­je. Vi­sų jų ne­sus­pė­tu­me nei švęs­ti, nei gi­lin­tis, ko­dėl jos to­kios yra, iš kur ki­lo. Ko­dėl Nar­ko­ti­kų var­to­to­jo die­na su­tam­pa su lapk­ri­čio pir­mą­ja? O ko­dėl Mo­ti­nos die­na kar­tais su­tam­pa su Ge­gu­tės die­na?

Bet juo­kin­giau­sias bu­vo vie­nas nu­ti­ki­mas. De­vin­tą de­šim­tį bai­gian­ti Ste­fa­ni­ja nu­gir­do proa­nū­kį kal­bant su drau­gais. Paaug­lys skam­bin­da­mas kla­sio­kui juo­ka­vo, jog rei­kia švęs­ti Tarp­tau­ti­nę or­gaz­mo die­ną. To­kia die­na, be­je ir­gi yra. Ji su­gal­vo­ta 1998 me­tais vie­no bi­sek­sua­lo ir tu­rė­jo reikš­ti vien­ti­są pa­sau­lio ma­lo­nu­mą. Tą die­ną rei­kia do­va­no­ti daik­te­lius, ku­rie įkvėp­tų nuo­ty­kiams ir ma­lo­niems po­ty­riams.

Pro­mo­čiu­tė die­nos pra­smę iš­siaiš­ki­no sa­vaip. Nus­ku­bė­jo prie kai­my­nės tvo­ros ir pa­si­gy­rė: „Mū­sų Man­tu­kas su­ti­ko paau­ko­ti or­ga­nus, jei at­si­tik­tų ko­kia ne­lai­mė. Ma­tai, kaip su­pro­tė­jo vai­kas.“