Naujausios
Šiuo metu, kai rašau šias eilutes, prie Lietuvos prezidentūros vyksta mitingas „Gėdos diena“. Prieš socialdemokratų sudarytą valdančiąją koaliciją. Ne tokią, kokios norėjo valdžią praradusieji ir negalintys su tuo susitaikyti.
Iš tiesų tai gėdos diena. Tik ne dėl valdančiosios koalicijos, sudarytos iš teisėtai išrinktų Seimo narių. O dėl tokių mitingų, diskredituojančių Lietuvą tarptautinėje erdvėje, parodančių mūsų valstybę kaip nebrandžią. Tik paklausykit, kokie epitetai žeriami dar nė nepradėjusiai dirbti Vyriausybei. „Rusofašistinė, antisemitinė, ksenofobinė, antivakserinė“ ir t. t.
Ką apie mus gali galvoti kitos tautos, jeigu patys save taip vaizduojame?
Kodėl nuolat esame vaizduojami kvailesni, mažesni, menkiau išsilavinę, skurdesni už kitas tautas? Nors iš tiesų aukštuoju išsilavinimu, technologijomis, darbštumu, sumanumu, kalbų mokėjimu, gebėjimu rasti išeitį iš susidariusios padėties ir daugeliu kitų žmogiškųjų išteklių lenkiame Europos senbuves.
Ar tai okupacijos reliktas, kai privalėjome susimenkinti ir paklusti vyresniajam broliui? Ar sąmoningas savo tautos niekinimas svetimųjų naudai?
Galiausiai taip skeliamas antausis rinkėjams, kurie išreiškė pasitikėjimą būtent tomis politinėmis jėgomis. Juos norima paniekinti, pažeminti, įpiršti nepilnavertiškumo kompleksą. Neva netikėliai, nes balsavo ne už konservatorius, liberalus ar demokratus. Būtent šios elitinėmis save laikančios partijos užsiima nuolatiniu mobingu, menkindamos kitas politines jėgas, ypač kai ne jos laimi rinkimus. Sumaniai manipuliuoja ir ignoruoja netgi tada, kai pačios turi valdžią, o jų oponentai atsiduria opozicijoje. Tuomet duoda per galvą ir opozicijai, ginasi puldamos. Pasitelkiami net užsienio partneriai.
Dėl tokių manipuliacijų valdžių gėdos diena tęsiasi daugybę metų. Tauta ilgai ir nuobodžiai virškina jų begėdiškai pristovėtą mėšlą, kai Lietuva pardavinėjama po kaulelį. Kai žmogus negali jaustis savo šalies šeimininku. Kai yra nuolat gąsdinamas ir kuriami ne Lietuvos pilietį, jo Tėvynę, tėviškę ir gimtąją kalbą saugantys įstatymai, o kažkokia baudų sistema. Kai ne esminiams dalykams, o niekalui bei valdžios ponų malonumams ar asmeninei gerovei pagerinti taškomi mokesčių mokėtojų pinigai.
Jei šoka ne pagal tą dūdelę, saugus negali jaustis nei padorus politikas, nei pareigūnas, dorai atliekantis savo darbą.
Vis neišeina iš galvos, kaip nuolat „tarkuojamas“ Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas. Už tai, kad stropiai dirba savo tiesioginį darbą – gina lietuvių kalbą.
Tai praėjusios kadencijos kultūros ministras negali su juo dirbti. Esą persekioja pabėgėlius. Mat reikalavo, kad paslaugas lietuviams teikiantys imigrantai mokytųsi lietuvių kalbos ir išlaikytų egzaminą.
Tai šešiolika visuomeninių organizacijų kreipiasi į naująjį kultūros ministrą, kad Audriaus Valotkos neskirtų Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininku.
Tai lenkai sukyla, kad Lietuvos vietovardžių jiems neleidžia rašyti lenkų kalba, padaro vos ne tarptautinį skandalą ir reikalauja, kad savo pareigas atliekantis Kalbos inspekcijos viršininkas pasiaiškintų Varšuvai.
O pastaruoju metu prašo tirti „tarnybinį nusižengimą“, nes inspekcijos viršininkas leido suprasti, jog švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba. Nors tai juodu ant balto parašyta Lietuvos Konstitucijoje. Ir valstybės finansuojamas švietimas valstybine kalba vyksta visose Europos šalyse bei visame kai kurių politinių jėgų taip garbinamame Vakarų pasaulyje.
O čia tai gėdų gėda! Nes kasdienį mobingą patiria jau net ne kalbos gynimo institucijai atstovaujantis asmuo, o pats brangiausias dalykas, ką dar dar turime – lietuvių kalba. Jos dar negali nei atimti, nei parduoti, nei išmušti iš mūsų galvų.
Nors lašas po lašo – ir akmenį pratašo. 25 procentai jaunų lietuvių jau mano, kad lietuvių kalba nelabai ir reikalinga. Užtenka anglų...
Na, pastaruoju metu sostinės kalbinis laukas dar prasiplėtė rusų, baltarusių ir kitomis slavų kalbomis.
Neseniai viešojoje erdvėje kelta problema, jog Vilniuje esančiame restorane nėra nė vieno darbuotojo, kalbančio lietuviškai. Rusiškai, ukrainietiškai, baltarusiškai, angliškai – prašau, lietuviškai – sorry. Panaši situacija yra ne viename restorane. Bet ir vaistinėse, parduotuvėse, taksi automobiliuose, gydymo įstaigose.
Šiandieninę Vyriausybę prorusiškumu kaltinanti buvusioji dešiniųjų valdžia dėl neapdairios imigracijos politikos, o gal net specialiai prisileido tiek slaviško kraujo, kad dabar jis liejasi ir lietuvių kalbos venomis, išstumdamas prigimtinį.
Lietuvoje šiuo metu gyvena 204 tūkstančiai užsieniečių. Daugiausia jų – 160 tūkstančių – rusakalbiai: 75 tūkstančiai ukrainiečių, 50 tūkstančių baltarusių, 16 tūkstančių rusų, likusieji iš Azijos ir kitų užsienio šalių.
Gal tai nebūtų labai didelė problema, jeigu tie rusakalbiai mokytųsi lietuvių kalbos ir integruotųsi. Deja, nė nemano to daryti! O kam čia reikia? Nuolankūs lietuviai, jiems pareikalavus, su jais kalbės rusiškai. Valdžia taip pat žiūri tolerantiškai, vis atidėliodama terminą išlaikyti egzaminą.
Padėtį koreguoti norintis ir Lietuvą nuo savirusifikacijos gelbėti pasišovęs Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas tuoj pat užčiaupiamas, grasinant net teisėsaugos institucijomis, verčiant teisintis, kad dirba savo darbą ir atsiprašinėti lenkų. Tikra Gėdos diena!
Ir žiūrim, ką iš to turim!
S. Cichanouskis pareiškia kursiantis baltarusių autonomiją Lietuvoje. O kai parlamentaras Vytautas Sinica siekia nutraukti šios šeimynos išlaikymą, skundžia jį teisėsaugos institucijoms ir Etikos komisijai. Ar tai ne Gėdos diena?
Neoficialią, bet faktinę autonomiją Lietuvoje jau turi lenkai, nes tose vietose, kuriose gyvena, lenkiškai rašo lietuviškus vietovardžius, turi lenkiškus darželius ir mokyklas, netgi darbovietes, kuriose vyrauja lenkų kalba, net lenkiškų raidžių lietuviškoje abėcėlėje.
Nenustebtume, jei autonomijos užsimanytų ir rusai, kurių daugelis užsilikę iš anksčiau ir laiko save teisėtais gyventojais. Paskui autonomijos gal prireiks ir ukrainiečiams, kuriems tiko ir patiko Lietuva. Dar vokiečių brigada čia apsigyvens. Kaip matosi iš žiniasklaidoje skelbiamų interviu, Lietuvoje jiems labai patinka.
Šitiek autonomijų apsupta ir Lietuva savo žemėje greitai gali tapti autonomija. Ar ne čia, o ne valdančioje koalicijoje reikėtų įžvelgti daugiau pavojų? Bet visi tyli. Visiems gerai. Aukščiau stovinčių aktyvių bepročių ir vienadienių veikiami dergiame patys save ir darkome savo kalbą.
Jau ne gėda, o graudu ir kvepia Trojos arkliu, kai lietuvių šeimos Vilniuje ir apie Vilnių neranda lietuviško darželio ir turi vesti savo vaikus į lenkų darželius.
O ir kalbų karaliene galinti būti lietuvių kalba negailestingai darkoma. Sugalvoja lenkė teisingumo ministrė į lietuvišką abėcėlę įterpti lenkiškas raides – valio, Seimas pritaria. Sugalvoja koks valdininkėlis darbo skelbime rašyti „CV siūsti (ne siųsti – R. M.) elektroniniu paštu“ – ir visiems gerai, toleruojame. Kalbininkai bijo užkabinti, o gal tiesiog neieško gramatikos klaidų.
Sugalvoja kokie influenceriai publikai labiau įtikti rašydami Rusijos ar kitų kai kuriems politikams netinkančių šalių pavadinimus iš mažosios raidės – dar paplojame. Nors iš tiesų darkome tik savo kalbą, kuri neturi būti pavaldi politikai. Tikriniai daiktavardžiai, kaip ir kitose kalbose, rašomi iš didžiosios raidės.
Mažąja raide jau pradėtos rašyti ir kai kurių „elitui“ neįtinkančių arba „elitą“ gąsdinančių politikų pavardės. Pastebėjau, jog kai kur mažąja raide parašyta ir pretendentės į premjeres Ingos Ruginienės pavardė. Iš kur tiek neapykantos? Tiek nepagarbos žmogui ir kalbai? Tikra gėdos diena!
Telefonas vis išmeta publikacijas apie protesto mitingą „Gėdos diena“. Būtent mitingui, o ne premjerės patvirtinimui – išskirtinis žiniasklaidos dėmesys. Mitinguotojai bjauriausiais žodžiais įžeidinėja Lietuvos Prezidentą, reikalauja iš valdančiosios koalicijos pašalinti „Nemuno Aušrą“, turinčią 20 mandatų ir Lenkų rinkimų akcijos atstovus. Esą jie kenkia valstybės prestižui.
Tik neaišku, kas kenkia labiau.
Kitoms šalims nelabai įdomi mūsų valdančioji koalicija, kurią peckioja, bijantys Žemaitaičio?
Ar mitingas, kuriame dalyvauja keletas tūkstančių žmonių? Saujelė, palyginti su tuo, kiek žmonių rinko dabartinę valdančiąją koaliciją.