Naujausios
Į Šiaulius pasikvietęs 21 šalies ambasadų atstovus, pats meras Briuselio reikalais išvyko į Ispaniją, nors praėjusią savaitę viešėjo Briuselyje. Tikriausiai todėl, kad diplomatinio korpuso atstovams nėra lygis susitikti su dėl piktnaudžiavimo ir poveikio liudytojui darymo teisiamu meru.
Pagrindinis A. Visocko darbo įrankis išlieka feisbukas. Meras nepavargsta vardyti savo „nuopelnų“ Šiauliams.
Pagal viešųjų ryšių teoriją ir praktiką vieną blogą naujieną reikia uždengti keliomis geromis. Miesto vadas stengiasi. Grūda į galvą šiauliečiams savo paties sukurtą ypatingų Šiaulių burbulą, kad šie mažai kreiptų dėmesį į jo a la mafijinę veiklą – slaptą susirašinėjimą, konspiracinius susitikimus bažnyčios šventoriuje, manipuliacijas ir kita.
Fesbuke – meras pėsčiomis eina į darbą, fotografuoja gėlytes. Gražu, jautru. Šeimininkas!
Viename savo įraše A. Visockas atskirais punktais vardija Šiaulių išskirtinumą, prie kurio pats esąs ženkliai prisidėjęs. Jei nežinotum tikrosios situacijos, gal net patikėtum.
Pavyzdžiui, „Šiauliai – tai ypač efektyvūs viešieji pirkimai ir sisteminis pavyzdys.“ Prisegtas mero raštas valstybinėms institucijomis, kuriame jis siūlo: „Perkančioji organizacija turi nustatyti viešajam pirkimui skirtą maksimalią lėšų sumą ir viešųjų pirkimų konkurso metu turi teisę priimti tik pasiūlymus, kurie neviršija nustatytos sumos.“
Tuo tarpu A Visocko teisme paskelbtoje kaltinamojoje išvadoje rašoma apie mero darytą spaudimą pripažinti UAB „Šiaulių gatvių apšvietimas“ nugalėtoju Vilniaus įmonę „Infes technologijos“ viešųjų pirkimų konkurso nugalėtoja, nors jos pasiūlymas buvo 1,77 milijono eurų, o viešojo pirkimo riba – apie 1,5 milijono eurų.
Kiti pirkimo dalyviai, pasiūlę mažesnę kainą, buvo pripažinti neva neatitikę konkurso sąlygų. Įmonės vadovas ir kiti procese dalyvavę asmenys pakluso šiam reikalavimui ir paskelbė minėtą įmonę laimėjus konkursą, nors jos pasiūlymas viršijo „lubas“ 250 tūkstančių eurų. „Varkė“ neišdegė. Viešųjų pirkimų agentūra pateikė neigiamą išvadą, kad konkursas yra pritaikytas vienam tiekėjui ir pirkimą nutraukė.
Buvo dar vienas bandymas šį reikalą prastumti, tačiau įgyvendinti užmačių nepavyko, nes 2022 metų birželį buvo iškelta baudžiamoji byla, pirkimas nutrauktas. O per naują pirkimą, prie kurio meras nagų nebekišo, nupirktų šviestuvų vertė siekė 1,2 milijono – puse milijono mažiau, nei mero galimai proteguotos įmonės.
Klausimas: kam merui reikia pirkimo kainų „lubų“, apie kurias rašo savo rašte? Kad galėtų daryti spaudimą ir manipuliuoti pirkimų rezultatu? Kad būtų galima pasipelnyti?
Šiaulių savivaldybė turi ir daugiau teisminių procesų dėl viešųjų pirkimų. Tokių kaip dėl Vilniaus bulvaro rekonstrukcijos netinkamų europinių lėšų panaudojimo, užaukštintos fontano „Paukščiai“ kainos ir panašiai. Beje rangovas šiuose projektuose – „Infes“.
Meras feisbuke rašo: „Šiauliai tiesiog spindi Kultūros dalyje. Atsiranda ir akyse stiprėja Simfoninis orkestras.“ Tik va, orkestras tai groja salėje, kurioje nėra akustikos. O galėjo būti, jei meras nebūtų pagailėjęs prie Kultūros ministerijos skirtų 750 tūkstančių eurų primesti kita tiek. Pagailėjo. Rezultatas: vienintelė Šiauliuose koncertinė salė – be akustikos.
Dar vienas A. Visocko „nuopelnas“ – „Šiauliai pasisako už laisvą žodį“. Manau, ši frazė itin keistai skamba tiems, kurių darbdaviams meras skambino dėl nepatikusių jų pavaldinių viešų pasisakymų, kuriuos už laisvą žodį užblokavo savo feisbuke, kuriems nurodo „palaikinti“ arba pakomentuoti jo pasisakymus feisbuke. Juk reikia sukurti įvaizdį, kad esi šlovinamas, kad tavo tiesa Šiauliuose yra vienintelė, turinti teisę gyvuoti. Įdomiausia tai, kad „baną gauna“ ir tie, kurie jam nepatinkančias mintis išsako net ne jo paskyroje. Vadinasi, žmonės yra stebimi.
Vienos bendruomenės narys, teisme ginantis savo bendruomenės teises prieš Šiaulių miesto savivaldybę, kalbėjo: „Kai kuriems žmonėms nelabai išeina būti pareiškėju. Tiesiai šviesiai sako: „Aš dirbu tokiame darbe, esu tampriai surištas per projektus ar kitus dalykus su Savivaldybės administracija. Negaliu smarkiai kovoti dėl savo teisių, nes būsiu už tai kažkokiu būdu nubaustas. Taip neturėtų būti, ant to stovi pamatiniai valstybingumo akmenys. Nepaisoma tų dalykų. Žmonės nekvaili, be reikalo tokių dalykų nesako ir aš juos suprantu. Man pačiam teko būti Tarybos posėdyje, tai ten, kaip pasako meras, taip visi ir balsuoja. Jeigu žmogus sėdi ant ekonominės injekcijos (iš miesto biudžeto – aut. past.), jis negali elgtis kitaip. Ir tai yra liūdna.“
Ar tai panašu į laisvą žodį?
Prasidėjęs A. Visocko teismas kaltinamojoje išvadoje atskleidė jo piktnaudžiavimą, jo įtakoje esančių žmonių spaudimą atlikti miestui nenaudingą sandorį, naudoti mafijinius „konspiracinius gebėjimus“, tokius, kaip pokalbiai bažnyčios šventoriuje, prie tualetų ar gamtoje, palikus telefonus ktioje vietoje.
Tačiau daliai šiauliečių, kuriems merui pavyko naujomis šaligatvių trinkelėmis užkloti akis, jis ir toliau yra mesijas, Šiaulių išvaduotojas. Suprantama, sunku suvokti, kad tavo mesijas neturi aureolės ir šviečiančios skraistės.
Kai kam netgi atrodo, kad nieko blogo, jei galimai ir nuvogta kažkiek, svarbu, kad mieste darbai vyksta. O jei tie pinigai iš tavo kišenės? Jei dėl to gausi, pavyzdžiui, 20 eurų mažesnę kokią nors mėnesinę išmoką? Būsi patenkintas ir taip pat galvosi?
„Tai pats geriausias meras“, – rašo kai kurie, nors vargiai prisimena kurį nors kitą merą, kuris Šiauliuose dirbo daugiau nei prieš 10 metų.
Iš tiesų, būti miesto meru esant ekonominei gerovei, tekant europinių pinigų upei, didelių gebėjimų nereikia, jei turi tvirtą Administraciją.
Priminsiu, kad 2000–2014 metais tokios gerovės nebuvo. Po didelių krizių net išmokėti biudžetinių įstaigų darbuotojams atlyginimus nebuvo iš ko. Buvo leista mokėti tik 85 procentus. Savivaldybė nemokėjo už šių įstaigų sunaudotą vandenį, šilumą, kitas komunalines paslaugas, o miesto biudžetas buvo nesurenkamas.
Pradėjus situacijai taisytis, reikėjo grąžinti komunalinių mokesčių, neapmokėtų darbų skolas, išmokėti sulaikytą atlyginimo dalį biudžetininkams. Bet ir šiomis sunkiomis sąlygomis mieste buvo pastatyta viena pirmųjų šalyje sporto arena, atnaujinta dalis bulvaro, skveras prieš Savivaldybę, remontuotos mokyklos, įvestas vandentiekis nuošalesniems miesto rajonams bei kita.
Prieš kelerius metus Savivaldybė nesugebėjo per metus panaudoti apie 4 milijonus eurų. Kilo triukšmas, meras ramino – tie pinigai niekur nedingo, persikels į kitus metus. Taip, bet kitais metais nepanaudotų lėšų dar padaugėjo ir 2024 metais jau siekė per 20 milijonų eurų. Savivaldybė nesugebėjo atlikti mieste darbų už tokią sumą. Metai iš metų priežastys tos pačios – nesėkmingi viešieji pirkimai, vėluojantis projektavimas ir panašiai. Bet juk Savivaldybė turi visus svertus, kad to išvengtų.
Kai neseniai šalies valdžia ėmė kalbėti apie tai, kad nepanaudotas lėšas nebeperkels į kitus metus, kaip pasipiktino Šiaulių meras. O gal tiesiog dirbti reikia, kad net apie 7 procentai metų biudžeto netaptų nepanaudojama našta.
Beje, pastarąjį dešimtmetį ekonominė gerovė atėjo ne tik į Šiaulių miestą.
Geriau gyvena ir dauguma žmonių.
Taip pat ir A. Visockas, kurio turtas išaugo dešimtimis kartų. Štai 2015 metais, kai tapo meru, abu su žmona deklaravo po beveik 7 tūkstančius eurų vertės nekilnojamojo turto ir po 308 eurus žemės sklypo vertės. 2024 metais abu Visockai jau deklaruoja po beveik 70 tūkstančių eurų vertės butus daugiabučiuose ir po 22,5 tūkstančio eurų vertės žemės sklypus. Butų vertė deklaracijose išaugo 2022 metais, tada, kai STT ir Europos prokuratūra ėmėsi tyrimo dėl A. Visocko veiksmų vykdant šviestuvų pirkimą. Kalbama, kad meras įsigijo butą Vilniuje. Ir ganėtinai pigiai, nes tais metais deklaruotos piniginės lėšos sumažėjo tik 100 tūkstančių, o per porą metų didžioji jų dalis jau atsistatė.