
Naujausios
Manau, pačius ledo festivalio organizatorius galėtume vadinti superherojais. Jie įveikė nenugalimą galią – žiemos nė kvapo nebuvo, o festivalį ir be jos surengė, idėjos ir tradicijos neatsisakė.
Festivalio dalyviai trečios vietos laimėtojai lietuviai skulptoriai broliai Kęstutis ir Vytautas Musteikiai iš ledo sukūrė skulptūrą "Džinas butelyje“. Tame butelyje galima buvo įžvelgti mūsų dienų superherojų – Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino – atvaizdus.
Menininkai kūrinio idėją aiškino taip: "Superherojui daro įtaką tas, į kieno rankas patenka butelis. Jeigu jis pateks į geras rankas, lauk gerų darbų, jei į blogas – nelaimės. Butelis gali simbolizuoti visuomenę, džinas – dabartinę valdžią."
Antra vertus, pasaulio galingieji, nulipdyti iš tirpstančio ledo, simbolizuojančio ir tirpstantį laiką. Kokioje valdžioje ir kiek ilgai būtumei, esi ten laikinai.
Tik pilna pavyzdžių, kai valdžios viršūnėje atsidūrę politikai įtiki tapę nepakeičiamais superherojais. Išmintingiausiais, protingiausiais ir reikalingiausiais. Toli eiti nereikia.
Lietuvoje, pavyzdžiui, neįveikiamu superherojumi pastaruoju metu yra tapęs susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, įklimpęs į kotletų istoriją. Lyg be jo niekas Lietuvoje kelių nebeties (nebent Ministrui Pirmininkui link namų asfaltuoto kelio reikėtų palaukti) ar pašto reikalų nesugebės tvarkyti.
Šiaulių meras Artūras Visockas, kol ėjo į merus, vadino save "žaliu". Atėjęs džiaugėsi pažinęs miesto istoriją ir visiems į galvas kalė keturių didžiavyrių – Vasario 16-osios Valstybės atkūrimo akto signatarų, kurie mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje, pavardes.
Antrą kadenciją dirbdamas meras jau nebesijaučia žaliu. Žino, kada iš opozicijos galima drąsiai šaipytis, o kada šiauliečių verta atsiprašyti.
Štai viešą atsiprašymą paskelbė Vasario 16-osios proga.
"Tai mano darbo brokas ir mano asmeninė gėda, – rašo meras savo feisbuko paskyroje ir aiškina, kur tas "brokas": – Žmonės, kurie vyksta į darbą miesto autobusais, vis dar neturi normalių autobuso laukimo vietų... Gaunasi, jog žmogus, kuris neturi automobilio, yra pastumtas į šoną? Ar taip elgiantis pavyks padidinti keleivių skaičių viešame transporte?"
Toliau prieina prie išvados: "Žinau, jog mano atsiprašymas negali išdžiovinti Jūsų rūbų ir nieko iš esmės neduoda."
Tai kodėl rašo?
"Tačiau ši žinutė turėtų išjudinti šioje srityje dirbančius žmones ir galiausiai turėsime kokį nors loginį sprendimą," – teigia autorius.
Meras, lyg superherojus, švenčių proga stoja į kovą už paprastą žmogų. Tik ką jis ketina išjudinti? Pats dirba "šioje srityje" – miesto tvarkymas (taip pat stotelių įrengimas) yra Savivaldybės, kurios viršūnėje sėdi meras, rankose.
Galima būtų palyginti, kaip pavyzdžiui, elgėsi Vasario 16-osios akto signataras Steponas Kairys, kurio pavardę gerai žino Šiaulių meras.
S. Kairys modernią Lietuvą kūrė ne tik deklaracijomis, bet ir savo rankomis. Būdamas gabus inžinierius jis Kaunui ir Šiauliams suprojektavo centralizuoto vandentiekio ir nuotekų sistemas. Tuometiniai didžiavyriai ne savo įvaizdžiui dirbo, o Lietuvai.
Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis dar gudriau, nei Šiaulių meras, žmonių palankumo siekia. Lyg pasakų herojus kalifas "pasivertęs" invalidu išėjo patirti neįgaliųjų dalios.
Neatpažįstamai nugrimuotas, persirengęs "paprastu žmogumi" meras "vargo" lifto neturinčiame sveikatos priežiūros centre. Televizijų kamerų filmuojamos sutrikusios medikės jautėsi kaltos.
Bet ne jų reikalas liftus įrenginėti, o mero, Savivaldybės, kuriai tas centras ir priklauso.
Panašu, jog atsiranda dar viena mūsų dienų herojų kasta – persirengėlių.
Kritiški radviliškiečiai įžvelgia, jog toks mero "pasirodymas" televizijoje neatsitiktinai surengtas, nes kovotoju už neįgaliųjų teises pavirtęs meras rengiasi į eiti Seimą.
Artėjant Seimo rinkimams dar ne vienas politikas bandys užsidėti herojų kaukes. Ar atsirinksime, kokius džinus įleisti į butelį?