
Naujausios
Vilniaus universitete vyko rektoriaus rinkimai. Priminsiu, kuo tai svarbu Šiauliams.
1997-aisiais įkurto mūsų miesto universiteto pozicijos per pastarąjį dešimtmetį ėmė silpti, studentų skaičius traukėsi, vis labiau daugėdavo abejonių studijų kokybe (nors tam tikros sritys – ypač pedagogikos – išliko stiprios). 2017-aisiais Šiaulių universitetas nusprendė savanoriškai įsitraukti į aukštojo mokslo optimizavimo procesą. Sutarė prisijungsiąs prie Vilniaus universiteto.
Seimas patvirtinęs mūsiškio universiteto prijungimą prie sostinės Alma Mater. Jau keleri metai, kai abi bendruomenės tariasi, kaip susilieti, ko atsisakyti, ką atiduoti ir ką pasiimti.
2018-aisiais ryškėjo būsimojo Vilniaus universiteto padalinio mūsų mieste kontūrai. Tačiau už viešųjų ryšių pranešimų kuriamo piešinio situacija klimpo. 2019-ųjų liepos 1-oji turėjo žymėti naująjį puslapį aukštojo mokslo Šiauliuose istorijoje. Vis dėlto šį įvykį vieniems metams Seimas atidėjo. Esą bendruomenėms dar reikia laiko susitarti dėl sąlygų.
Susitarti – tai susitarti. Tačiau dabartinis Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas tai vienur, tai kitur vis užsimindavęs, kad aukštųjų mokyklų jungtuvės Vilniui nelabai reikalingos, o ir šiauliečiai apsileidę, net tvarkytis nenori!
Profesorius dalyvavęs minėtuose rektoriaus rinkimuose – siekęs antros kadencijos. Kas, jau dabar akivaizdu, grėstų ilgametėmis derybomis ir gal net visiškai uždarytu Šiaulių universitetu. O tada nebebūtų ko ir prijungti.
Rinkiminėje kovoje A. Žukauskas gyręsis, kaip pavyko sutvarkyti savojo universiteto ūkį ir finansus, koks gražus ir šviesus gyvenimas šioje aukštojoje mokykloje jam rektoriaujant. Ir šalia tokio klestinčio universiteto valstybės valdžia mato tokį prasčiokišką Šiaulių universitetą. Kaip tai įmanoma?!
„Tai reikalauja Šiaulių universitetą prijungti, tai dar ką nors“, – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos savybes vienuose iš debatų įvardijo profesorius, kalbėdamas apie investicijų į aukštąjį mokslą problemas.
Betgi Šiaulių meras Artūras Visockas socialiniuose tinkluose gyręs A. Žukauską, neslėpęs optimizmo Šiaulių universiteto ateities klausimu. O štai viešai tas pats A. Žukauskas ima ir pasako, kad jungtuvės labiau priverstinės nei savanoriškos.
Vis dėlto Vilniaus universitetas pasirinko kitą rektorių. Istorijos fakulteto dekaną profesorių Rimvydą Petrauską. Aišku, rinktasi ne dėl požiūrio į jungtuves su Šiaulių universitetu.
Vilniaus universiteto taryba atsižvelgė į kandidatų vizijas, į dabartinę universiteto situaciją. A. Žukauskas ją piešęs labai gražią, tačiau universiteto bendruomenė paskutiniuosius penkerius metus gyveno baimėje. Nesužavėjo fiziko užmojai palikti po vieną profesorių katedroje, ambicingi, bet nepamatuoti taupymo mastai ir rinkiminiams tikslams streikuoti išrikiuota universiteto bendruomenė.
O kas bus su Šiauliais dabar? Pamatysime.
Balandį rektoriaus pareigas pradėsiantis eiti R. Petrauskas neslėpė turįs vilties, kad aukštojo mokslo konsolidacija sėkmingai įvyks. „Derybos vyksta. Esu įsitikinęs, kad jos baigsis sėkme ir turėsim stiprų universiteto filialą Šiauliuose“, – naujienų portalui „15min“ sausio 25-ąją sakė R. Petrauskas.
Ar Vilniaus universitetas ateis į Šiaulius? Pamatysime 2020-ųjų liepos 1-ąją.