
Naujausios
– Kaip vertinate Prezidento rinkimų rezultatus?
– Rinkimai sėkmingai įvyko, žmonės balsavo, išrinko naują šalies vadovą. Mane gerai nuteikė abu kandidatai, kurie išėjo į antrą turą.
Pasirinkimas buvo pakankamai sudėtingas. Tiek rinkimų kampanijos metu, tiek dabar, po rinkimų, išsakytos nuostatos vienaip ar kitaip įkvėpė pozityviems lūkesčiams.
Laikas parodys, kiek darbams nuveikti pavyks sutelkti visus valdžių lygmenis, tiek nacionalinės, tiek vietinės, kur daugiau vidinės priešpriešos, o ne nusiteikimo dirbti Lietuvos labui.
– Kas lėmė didelę G. Nausėdos persvarą?
– Galvoju, kad I. Šimonytė vienaip ar kitaip vis tiek buvo tapatinama su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų elektoratu.
Antras dalykas, valdančiosios daugumos, konkrečiai – "valstiečių" demonstratyvūs siekiai, nepalaikymas iš aukščiausių partijos vadovų pusės, kalbėjimas balsuoti konkrečiai prieš.
Paskutinis – manau, Lietuvoje kol kas yra bandos jausmas. Nekalbame apie konkrečias vertybes.
Gal G. Nausėdos priešrinkiminėje agitacijoje buvo labiau nekonkretūs tikslai, apimantys visą Lietuvos bendruomenę ir pozityvūs lūkesčiai visiems: kad visiems visko būtų ir už tai nieko nebūtų. Bet įgyvendinti ir solidarizuoti visą Lietuvos žmonių bendruomenę bendriems darbams, manau, bus pakankamai sudėtinga.
Gyvenimas rodo, kad didžioji dalis žmonių yra absoliučiai pasyvūs ir nori rezultatų, bet nenori nė piršto pajudinti.
Manau, kad didelė dalis gal ir nuėjo balsuoti, kad visko buvo pažadėta. Kol kas daugelis įsivaizduoja, kad tos dovanos ateina nieko neveikiant ir kad vienas žmogus su gerais lūkesčiais sugebės viską pakeisti. Realybė tikrai bus ne tokia. Norint keistis, reikia keistis visiems, o žmonės, kurie valstybėje yra pirmieji, turi rodyti labai gerus pavyzdžius tiek gerinant kaimynystės santykius, tiek vidinį susitelkimą, didesnį pasitikėjimą valstybėje, neskirstant į gerus-blogus, kairiuosius-dešiniuosius, kas pas mus dominuoja.
Gerai, kad egzistuoja tam tikras žmonių nusiteikimas, kad Lietuva nebuvo padalyta į dvi lygias dalis, nes vėl aiškintumės tarpusavio santykius, dėl ko taip įvyko.
G. Nausėda laimėjo ryškia persvara, tikėkimės, kad žmonių palaikymas pasirodys ir darbuose, veiksmuose.
Manau, kad apsisprendę kandidatuoti į prezidentus, privalai matyti Lietuvą nuo mažiausio kaimo ir jo problematikos iki pat centrinių sprendimų. Jei nematysi, ignoruosi didelę rinkėjų dalį.
Visuose pasisakymuose buvo girdimas susitelkimas, visiems svarbūs dalykai dėl socialinės atskirties, dėl regioninės gerovės, dėl neskirstymo į dvi lietuvas. Prezidentas, puikiai žinome, vienas tų visų darbų nepajėgs nudirbti. O kiek jis sugebės savo asmenyje konsoliduoti tiek valdžios, tiek visuomenės sluoksnius, priklausys nuo aiškių užsibrėžtų tikslų ir nuoseklumo.
– Kokių verslas turi lūkesčių, susietų su išrinktuoju Prezidentu?
– Dabartiniu laikotarpiu iš verslo buvo suformuotas kažkoks nacionalinis blogis. Mūsų valstybėje labai mėgstamas dalykas turėti priešą, su kuriuo kovoji. Jei nėra išorinio, tada susirandi vidinį.
Iš verslo buvo formuojamas tautos priešų įvaizdis. Tik pamiršome vieną esminį dalyką. Šeimos, asmeninis verslas yra bet kurios valstybės, tarp jų ir Lietuvos, pamatinis pagrindas formuoti šalį kaip nepriklausomą valstybę.
Neigiamas įvaizdis vienaip ar kitaip atbaido jaunimą imtis iniciatyvos, konstruoti kažką savo Lietuvoje, formuojant tiek savo socialinę, ekonominę gerovę, kartu ir Lietuvos valstybės gerovę.
Tas milijonas žmonių, išvažiuojantis svetur, jei pasiskaitysime apžvalgas, Lietuvą paliko ne vien dėl to, kad čia yra jų netenkinanti ekonominė situacija. Nemažos dalies netenkina valdžios požiūris į jų, kaip laisvų piliečių, ateitį.
Verslas, aišku, turi lūkesčių, kad tiek dabar dirbantys verslai, tiek jauni žmonės, kurie ruošiasi įsilieti į šias gretas, matytų ilgalaikę galimybę realizuoti savo idėjas, gauti iš to naudą ir atnešinėti naudą valstybei.
– Ar pasakysite, už ką balsavote?
– Ne.