
Naujausios
Susitikti sutariame trečiadienį. Prieš 8 val. į darbo vietą – seniūnijos patalpose prie esančio staliuko – atvyksta tam, kad sutiktų Pašto transportą, atvežantį laikraščius, siuntas, laiškus, skirtus aptarnaujamos apylinkės gyventojams. Kristina savo ruožtu atvykusiam Pašto transportui perduoda išvežti skaistgiriečių įteiktus laiškus ir siuntas. Prieš devynias Kristinos „golfiuko“ užpakalinėje sėdynėje visas sėdimas vietas užima tos dienos korespondencija, priekyje – pagrindiniai darbo įrankiai: planšetinis kompiuteris, kasos aparatas. Dar 15 minučių vyr. laiškininkė prie staliuko aptarnauja susirinkusius skaistgiriečius: vieni ateina prie išmokų, kiti – susimokėti mokesčių, treti – pasiimti užsiprenumeruoto laikraščio.
9.15 val. Kristina Karčiauskienė sėda į automobilį ir suka iš vienos miestelio gatvės į kitą, stabteldama prie pašto dėžučių blokų, sukdama į kiemus su pranešimais, siuntiniais, banderolėmis. Moteris sukasi vikriai, kad apie vidurdienį jau galėtų sukti į Skaistgirio apylinkės kaimus, kur mobilaus laiškininko žmonės irgi labai laukia. Trečiadienį mobilioji vyr. laiškininkė po Skaistgirio apylinkes išvežiojo 192 periodinės spaudos vienetus, 89 paprastus laiškus, 11 registruotų siuntų, išmokėjo pašalpas 25 apylinkės gyventojams.

Kai Skaistgiryje neliko Pašto, žmonės ėmėsi už galvų: nieko kito negirdėsi, valdžia visas paslaugas nuo kaimo žmogaus tik tolina. Neįsivaizdavo, kaip čia reikės prisitaikyti ir prie mobilaus laiškininko teikiamų paslaugų. Pusantrų metų parodė, kad vilkas ne toks baisus, koks jis pieštas.
– Žmonės labai geri. Nort, kad kiek ilgiau pas juos susilaikyčiau, ypač vieniši – nori pasikalbėti , išsipasakoti, apie mano gyvenimą sužinoti, – pasakoja Kristina Karčiauskienė.
Pakeliui į Domeikių kaimą Kristina paskambina telefonu moteriai – praneša apie savo atvykimą su pašalpomis. Pabjurusiais lauko keliukais prie Žydrūno Pranciulio įkurtų prieglaudos buvusiems alkoholikams, narkomanams namų rizikinga važiuoti automobiliu – šių namų gyventojai patys mielai sutinka laiškanešę pasitikti prie vieškelio. Būrį vyrų ir vieną moterį, lūkuriuojančius šalikelėje, pastebime iš tolo. Kristina atsidaro mašinos langą, prie jo laukiantieji rikiuojasi į eilutę.
Laiškininkas kaimo vietovėje šiandien yra kaip gelbėjimosi šiaudas. Kristina tokia maloni, tokia paslaugi, kad žmonės kartais išdrįsta iš jos paprašyti daugiau paslaugų, nei laiškininkui priklauso.
Žmonės mažai kantrūs. Jei užsiprenumeravę laikraštį, jį nori iš ryto ir skaityti. Nesulaukę 11-12 val. jau ir skambina visur, kur tik įmanoma, todėl Kristina dirba spėriai. Įlipa, pavažiuoja, sustoja, išlipa, nubėga prie pašto dėžutės, grįžta… Visas tos dienos maršrutas sudėtas jos galvoje, nereikia dairytis į žemėlapį ar užrašus. Iš vienos gatvės suka į kitą. Pašto dėžučių blokų tik vienas kitas, daugelis gyventojų dėžutes turi įsirengę prie namų, dažnas – prie lauko durų, tad Kristina tekina bėga į kiemą. Akivaizdu, kad žmonės jos pasirodymo laukia – tą rytą laiškininkei pasirodžius, kieme pasirodo ir šeimininkas.
– Per devynerius darbo metus kokių tik pašto dėžučių nesu mačiusi. Ne tik pagamintų iš senų duoninių, rankinukų, rankinių, bet ir senų mikrobangų krosnelių. Tačiau Skaistgiryje, Topolių gatvėje yra itin graži dėžutė, pagaminta iš metalo – ant namo sienos ropoja juodas voras, kurio „kūne“ įtaisytos durelės periodinei spaudai ir laiškams, – kūrybingų žmonių išmone džiaugiasi K. Karčiauskienė.
Tačiau kai kada, atidarius tas pašto dėžutes, vyr. laiškanešės laukia ir siurprizai. Aną vasarą vienoje pašto dėžutėje Kristiną išgasdino širšių susisuktas lizdas. Neretos dėžutėse ir šiukšlės. O šį trečiadienį , norėdama įmesti laikraštį, vienoje pašto dėžutėje moteris surado 250 ml talpos butelaitį nuo stipraus alkoholinio gėrimo. „Vakar tikrai nebuvo“, – tikina Kristina.

X Faktorius yra visame pasaulyje populiariausias muzikinis šou kurį rodome SEKMADIENIAIS 19.30 val. per TV3!