
Naujausios
Kiaulių maras – aktualesnis
Vakcinavimo tikslas apsaugoti nuo pasiutligės ir naminius gyvūnus, kuriuos gali užkrėsti į kiemus atslinkę pasiutlige užsikrėtę laukiniai gyvūnai.
Pagal esamą tvarką vakcinos nemėtomos tuose rajonuose, kur neužregistruota pasiutligės atvejų. Išimtis tik šalies pakraščiai, kurie ribojasi su kitomis valstybėmis.
Pasak Kelmės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko-veterinarijos valstybinio inspektoriaus Arūno Vileikio, ankstesniais metais kartais kliūdavo vakcinų rajono pakraščiui Kražių pusėje, kuri ribojasi su Šilalės ir Tauragės rajonais. Šiemet Klaipėdos zonoje vakcinos iš lėktuvų iš viso nebus mėtomos.
Daugiau pavojų Kelmės rajono gyvulių augintojams kyla dėl afrikinio kiaulių maro. Pernai rugpjūčio mėnesį maras buvo nustatytas sumedžiotam šernui.
Gruodžio mėnesį miške rastas nugaišęs šernas. Jam taip pat nustatytas afrikinis kiaulių maras.
Iki praėjusių metų maro židinių buvo tik aplinkiniuose rajonuose. Kelmės rajonas buvo išlikęs kaip buferinė zona.
Nors praėjusiais metais rasta maru užsikrėtusių šernų, kiaulių ūkiuose neužfiksuota nė vieno maro atvejo. Sugriežtėjo tik reikalavimai kiaulių augintojams.
Kelmės rajone registruota 850 smulkiųjų ūkių, kuriuose laikoma apie 7 000 – 9 000 kiaulių. Iš viso rajone šių gyvulių skaičius svyruoja nuo 27 iki 30 tūkstančių. Pavienių gyventojų ir smulkiųjų ūkių laikomos kiaulės sudaro vos trečdalį visų šios rūšies gyvulių. Du trečdalius augina kiaulių kompleksai.
Pirmauja karvėmis
Jau daug metų iš eilės Kelmės rajonas žinomas kaip vienas iš stipriausių pieno žaliavos tiekėjų. Pagal laikomų melžiamų karvių skaičių jis yra vienas iš pirmaujančių šalyje. Pasak A. Vileikio, šiemet rajonas užima trečiąją vietą šalyje. Melžiamų karvių skaičius svyruoja tarp 9 – 11 tūkstančių. Daugiausia karvių laiko Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje, Pašiaušėje, įsikūrusi "Šimšės" bendrovė, Šaukėnų seniūnijoje, Laiškalnio kaime įsikūręs Liudviko Janušausko ir Liolių seniūnijoje, Petkiškių kaime, įsikūręs Henriko Minelgos ūkis.
Veterinarijos specialistai pastebi, jog melžiamų karvių rajone nežymiai mažėja. Dar sparčiau mažėja bandų. Jų atsisako senyvi žmonės, smulkiųjų ūkelių savininkai. Stambiuose ūkiuose karvių daugėja, bandos didėja.
Kelmės rajone dominuoja tipinis provincinis, į maistą orientuotas ūkis. Egzotinių gyvūnų beveik nelaikoma.
Šių metų sausio 1 dieną rajone registruoti 1 758 karvių augintojai. Jie laikė 10 274 karves. Pernai karvių laikytojų buvo dviem šimtais daugiau – 1 957. Sumažėjo 739 piendavėmis.
Daugelis ūkininkų, turinčių kalvotus nederlingus žemės plotus ir negalinčių užsiimti augalininkyste, vietoj karvių renkasi mėsinių galvijų auginimą. Mėsinių galvijų skaičius rajone auga. Šių metų pradžioje jų buvo priskaičiuojama 9 817. Per pastaruosius ketverius metus mėsinių galvijų rajone padaugėjo 1 798.
Daugiausia mėsinių galvijų augina Kerkasių žemės ūkio bendrovė, Vytauto Barkausko ir Vido Krikštanavičiaus ūkiai.
Vyrauja tipinis provincijos ūkis
Kelmės rajone užregistruoti 2 957 ūkininkų ūkiai. Žemės valdas yra užregistravę 5 260 gyventojų. Nemažai iš užregistruotų ūkių yra nedideli, pusiau natūriniai.
Pasak A. Vileikio, Kelmės rajone dominuoja tipinis provincinis, į maistą orientuotas ūkis. Egzotinių gyvūnų beveik nelaikoma.
Naujovė, jog pastaruoju metu randasi stambių dedeklių vištų augintojų ūkių. Jų užregistruota trys. Didžiausiame laikoma apie 3 000 dedeklių. Laisvėje laikomų vištų kiaušinai dabar turi paklausą.
