Ūki­nin­kas pri­sta­tė pir­mą­jį mu­zi­ki­nį al­bu­mą

Kon­cer­to pra­džio­je V. Choc­ke­vi­čius sa­kė: "No­riu pri­sta­ty­ti vi­są mu­zi­ki­nę lai­mę, ku­rią su­ku­riu". Pri­kal­bi­no pir­miau­sia į sce­ną išei­ti tė­tį – taip pat Vla­dą Choc­ke­vi­čių. Jis pri­ver­tęs sū­nų ei­ti į mu­zi­kos mo­kyk­lą.

"Tai su­grį­žo nau­da ma­no mu­zi­ki­nia­me ke­ly­je", – pa­si­džiau­gė sū­nus.

Tė­vas pa­lai­kė jį ir gy­ve­nant Ang­li­jo­je. Ve­žio­jo, ne­šio­jo apa­ra­tū­rą, kai sū­nus įsi­jun­gė į pir­mą­sias mu­zi­kos gru­pes. Spe­cia­liai įren­gė mu­zi­ka­vi­mo stu­di­ją.

Vy­res­ny­sis V. Choc­ke­vi­čius taip pat de­biu­ta­vo mu­zi­ki­niu al­bu­mu su ban­do­ni­ja gro­ja­mais kū­ri­niais. Sū­naus kon­cer­tą jis pra­dė­jo "Gul­bi­nų po­lka". Ji su­kur­ta prieš ke­le­rius me­tus vy­ku­sioms sū­naus ir mar­čios Lai­mos ves­tu­vėms Gul­bi­nų kai­me.

Jau­nes­ny­sis V. Choc­ke­vi­čius šil­tai pa­sa­ko­jo apie vy­res­nį­jį bro­lį Jo­ną Choc­ke­vi­čių. Kaip jis mo­ky­tis gro­ti gi­ta­ra įkal­bi­nė­jo jau­nė­lį, nors šis ne­no­rė­jo.

"Pa­me­nu bro­lio gud­ry­bę – prie žais­lų krū­vos pa­dė­jo ma­žą gi­ta­rė­lę, ku­rią tė­tis bu­vo par­si­siun­tęs iš Ang­li­jos, ir gi­ta­ros mu­zi­ka­vi­mo pra­džia­moks­lį, – pa­sa­ko­jo V. Choc­ke­vi­čius. – Ke­lias sa­vai­tes ne­lie­čiau, bet ga­liau­siai su­si­do­mė­jau – ta­da ir pra­si­dė­jo ma­no kū­ry­bi­nis ke­lias".

Da­bar J. Choc­ke­vi­čius gro­ja gi­ta­ra ir dai­nuo­ja mu­zi­kos gru­pė­je "Thun­der­ta­le". Mu­zi­kan­tas bro­lį pa­svei­ki­no iš­trau­ka iš ve­dų, lai­ko­mų pir­muo­ju švent­raš­čiu. Siū­lė pa­žo­džiui ne­sup­ras­ti teks­te skam­ban­čio kvie­ti­mo grieb­tis gink­lų. "Nes ko­vai tu­ri­me ki­tų prie­mo­nių – gi­ta­ras", – mo­ty­va­vo.

Gi­ta­ris­tas at­li­ko sa­vo kū­ri­nių. Tarp jų – nau­jau­sią, ku­rį in­ter­ne­te yra pri­sta­tęs sce­ni­niu var­du Pra­ja­pa­ti.

Tre­čia­sis iš bro­lių, jau­ny­lis Pau­lius taip pat kon­cer­ta­vo Vla­do su­bur­to­je gru­pė­je, mu­ša­mai­siais inst­ru­men­tais. Abu gro­ja drau­ge maž­daug nuo de­šim­ties me­tų.

Al­bu­mo au­to­rius pa­sa­ko­jo, kaip su­bū­rė mu­zi­kan­tus į sa­vo gru­pę.

Se­no­kai pa­žįs­ta­mi su Jo­nu Bal­čiū­nu, kar­tu gi­ta­ro­mis gro­jo ne vie­na­me kon­cer­te.

Vla­das įsi­mi­nė žmo­nos Lai­mos pa­ste­bė­ji­mą, kai Jo­nas at­va­žia­vo į Gul­bi­nus dar­bo rei­ka­lais – juk abu ūki­nin­kai.

"Lai­ma pa­klau­sė, ar jums neat­ro­do keis­ta, kad abu te­pa­luo­ti pa­lin­dę po trak­to­riu­mi, o ki­tą die­ną gro­ja­te sce­no­je", – pa­sa­ko­jo V. Choc­ke­vi­čius.

Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­mų me­no ko­lek­ty­vų va­do­vas Au­ri­mas Šva­žas pa­šmaikš­ta­vo, jog mu­zi­kuo­ti drau­ge su­ve­dė sū­riai – juos pirk­da­vo iš Vla­do šei­mos.

Kon­cer­te skam­bė­jo dai­nos "Ge­ra gy­ven­ti", "Virš de­be­sų", "Gy­ve­nu", "Vis­ką tu tu­ri' – apie lai­mę, mei­lę, šei­mą ir ki­tus gy­ve­ni­mo džiaugs­mą tei­kian­čius da­ly­kus.

Kū­ri­nį "De­ga ug­ne­lė" au­to­rius api­bū­di­no taip: apie dva­si­nį gy­ve­ni­mą. "Apie tą, ku­ris Lie­tu­vo­je nė­ra mi­ręs, tik pe­rau­ga į ki­tas for­mas ir vis gy­vas – to­kia dva­si­nė rea­ly­bė", – sa­kė V. Choc­ke­vi­čius.

Kon­cer­tas bai­gė­si dai­na "Ky­lam su Sau­le" – taip pa­va­din­tas ir vi­sas mu­zi­ki­nis al­bu­mas.