Naujausios
Abiturientų išleistuvių tradicijos keičiasi ir nyksta
Išleistuvės – paskutinė abiturientų šventė mokykloje, kai įteikiamas brandos atestatas, o jaunas žmogus išeina į gyvenimą su naujomis viltimis ir svajonėmis.
Kaip keitėsi išleistuvių tradicijos rajono mokyklose galima spręsti pagal buvusių mokinių, dabartinių mokytojų pasakojimus, nuotraukas.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Laukia įspūdinga šventė
„Abiturientai nori gražios ir įspūdingos šventės. Tokia ir bus, nes dirba šauni tėvelių komanda, – „Pakruojo kraštui“ sakė abituriento mama Dovilė Kupčiūnienė.
Šiemetinės 65-osios Pakruojo „Atžalyno“ gimnazijos abiturientų laidos išleistuvės bus liepos 12 dieną. Šios šventės organizatoriai – tėveliai – jau daugmaž žino scenarijų.
Pagal jį abiturientai, pedagogai rinksis miesto Jubiliejiniame skverelyje, po šv. Mišių Pakruojo bažnyčioje 126 abiturientų kolona patrauks Vytauto Didžiojo gatve į gimnaziją, kur bus įteikti brandos atestatai.
Po oficialiosios dalies mokykloje – puota Pakruojo dvare su kviestine muzikantų grupe iš Šiaulių.
Pagal analogišką scenarijų išleistuves šventė jau keturios paskutinės „Atžalyno“ abiturientų laidos. Ir ne tik šios ugdymo įstaigos: pastaruoju metu visų mokyklų išleistuvių pokyliai išsikraustė į restoranus, kavines, kaimo turizmo sodybas, gamtą.
Puotauta tik mokyklose
Kol nebuvo uždrausta rengti puotas mokyklose, ilgą laiką ir dar prieš kokius penkerius metus išleistuves abiturientai šoko būtent tose ugdymo įstaigose, kur ir mokėsi.
Mokykloje išleistuvės švęstos ir tarpukariu, pokariu.
1937 metais Linkuvos gimnaziją baigusi ilgametė pedagogė Felicija Martinaitytė-Kreslauskienė mena: „Po brandos atestatų teikimo prasidėjo puota. Stalai buvo padengti šaltais užkandžiais, gėrėme arbatą. Jokio alkoholio. Šokiams grojo gimnazijos orkestras“.
„Mūsų išleistuvių baliukas buvo mokykloje, kur dabar yra Švietimo skyrius. Kažkas iš bendraklasių grojo akordeonu, o mes šokom ratelius, valsą, fokstrotą, padespaną“, – pasakojo ilgametis pedagogas Zenonas Gegeckas, Pakruojo vidurinės mokyklos antrosios laidos (1950 metų) abiturientas.
Pakruojo suaugusiųjų ir švietimo centro direktorė Rima Juozapavičienė prisiminė, kaip 1979 metais šventė savo išleistuves tuometinės Linkuvos vidurinės mokyklos valgykloje.
Išleistuvių baliaus atsisakoma
Pastaraisiais metais kai kurių rajono mokyklų abiturientai išleistuves švenčia kukliai arba visiškai atsisako puotos.
Jau kurį laiką Linkuvos gimnazijoje Paskutinio skambučio šventei skiriamas didesnis dėmesys, nei išleistuvėms. Pastarosios švenčiamos minimaliai.
Kad išleistuvės tapo gerokai kuklesnės, „Pakruojo kraštui“ pasakojo ir Žeimelio vidurinės mokyklos direktorė Vilma Kaminskienė.
„Būna, kad kai kurie abiturientai nebelaukia net atestatų. Tuoj po egzaminų išvažiuoja dirbti į užsienį. Kas begalvos apie tą balių“?, – retoriškai klausė direktorė.
Jai pritarė Lygumų vidurinės mokyklos direktorė Jadvyga Korsakienė: „Priklauso ir nuo to, kiek tų metų laidoje yra abiturientų. Jei nedaug, tada dažniausiai apsiribojama iškilminga atestatų teikimo ceremonija“.
Išleistuvių puotos buvo atsisakiusios ir kelios Rozalimo vidurinės mokyklos abiturientų laidos.
Atestatai teikiami ir bažnyčioje
Ilgą laiką iškilminga brandos atestatų teikimo ceremonija vyko tik mokyklose. Tačiau pastaruoju metu ir ji persikelia į kitas vietas.
Kai kurios Rozalimo vidurinės mokyklos abiturientų laidos pageidavo, kad oficialioji išleistuvių dalis vyktų miestelio bažnyčioje.
Jau ne vienerius metus atestatų teikimo šventė Linkuvos gimnazijos abiturientams rengiama miesto kultūros centre, o žeimeliečiams – Žeimelio kultūros namuose.
Dėl to, kad mokyklose salės netalpina visų norinčiųjų patekti į šią ceremoniją.
Lygumų vidurinėje ir „Atžalyno“ gimnazijoje laikomasi senosios tradicijos: atestatai teikiami tik tose ugdymo įstaigose. Nors vienos ar kelių „Atžalyno“ laidų abiturientai atestatus yra gavę Pakruojo kultūros centre, kol nebuvo pastatyta naujoji sporto salė.
„O mums atestatus teikė senosios gaisrinės pastate, nes tuo metu mokykla neturėjo salės. O ir pamokos vyko net keliuose pastatuose, išsidėsčiusiuose po visą Pakruojį“, – pasakojo 1950 metų abiturientas Z. Gegeckas.
Dominavo baltos suknelės
Bene labiausiai keistėsi abiturienčių drabužių mados. Ilgą laiką sukneles išleistuvėms merginos užsakydavo siuvėjoms. Gerokai vėliau jos ėmė puoštis pirktiniais ir nuomotais dranužiais.
„Vilkėjau šviesią suknelę, kurios ilgis buvo kiek žemiau kelių. Batelius avėjau išeiginius, jų kulniuko aukštis buvo vidutinis. Dar prisimenu, jog šukuoseną pasidariau. Panašiai atrodė ir kitos mergaitės“, – prisiminimais dalijosi XIII Linkuvos gimnazijos laidos abiturientė F. Martinaitytė-Kreslaukienė.
Z. Gegeckas rodė pokariu darytą nuotrauką. Joje – paskutinės Pakruojo gimnazijos laidos abiturientų išleistuvės.
Fotografijoje matyti, jog svarbiausią dieną pokario abiturientės buvo pasipuošusios tautiniais rūbais. Vaikinai vilkėjo kostiumus.
„Buvo pokaris, sunkūs represijų ir trėmimų metai. Nelabai kuo turėjome pasipuošti. Kas skolinosi, kas siuvosi, kas vilkėjo savo artimųjų drabužius, – į praeitį sugrįžta Z. Gegeckas. – Per išleistuves vilkėjau kažkokį kostiumą, baltus marškinius, o po kaklu vietoj kaklaraiščio buvau užsirišęs austinę tautinę juostelę“.
1956 metais tuometinę Pakruojo vidurinę mokyklą baigusi Genovaitė Damalakaitė-Stankevičienė pasakojo, jog visos VIII laidos abiturientės vilkėjo baltas sukneles iki kelių, pasiūtas iš perkelio, štapelio, šilko.
„Atkreipkite dėmesį į mūsų batelius, – rodydama senutėlę nuotrauką šypsosi moteris. – Reta kuri turėjom basutes ar išeiginį apavą. Dauguma iš mūsų avėjom medžiaginiais sportbačiais. Pamenu, kaip juos balinau dantų milteliais“.
Sprendžiant iš archyvinių nuotraukų, kurias redakcijai pateikė Rozalimo vidurinės mokyklos mokytojas Antanas Židonis, baltų suknelių mada per išleistuves tęsėsi ne vienerius metus. Tik kiek keitėsi jų ilgis: jis buvo ir virš kelių, ir sulig jais ir kiek žemiau jų“.
Keičiasi drabužių mados
Jau 1978 metų nuotraukoje abiturientės vilki ilgas kone žemę siekiančias suknias. Jos buvo pasiūtos iš ryškesnių pastelinių, net margų audinių.
1985–1987 metų fotografijose suknelių ilgis – jau truputį žemiau kelių. Spalvos – nuo pastelinių iki ryškesnių – bordo, mėlynos.
Atgimimo metais, kai kurios tuometinės Pakruojo 1-osios vidurinės mokyklos abiturientės per išleistuves buvo pasipuošusios tautiniais rūbais.
O jau po kelerių metų mokyklą baigiančios merginos vilkėjo ne tik siūtomis ar pirktomis jaunatviškomis suknelėmis, bet ir nuomotomis.
Štai 1995–1998 metais abiturienčių suknelės mirguliavo modelių, spalvų ir ilgių įvairove. Ne viena buvo pasipuošusi vakarine, ilga juodo aksomo, šilko ar kitokio prabangesnio audinio suknia su tokios pat spalvos pirštinėmis. Atsirado ir labiau kūną atidengiančių suknelių.
Įvairovė būdinga ir šiuolaikinių abiturienčių suknelėms. Ne viena per išleistuves išdrįsta vilkėti stilingas kelnes. Pastebima, jog dabar merginos į daug ką žiūri praktiškiau: įsigyja ar siuvasi tokius drabužius, kuriuos vėliau būtų galima vilkėti ir kitomis progomis. Daugelis sukneles išleistuvėms nuomojasi.
Nyksta ir paprotys pasitikti saulę
Išleistuvių linksmybės tęsiasi visą naktį, kol sulaukiamas ypatingas momentas – saulės patekėjimas. Šios tradicijos laikomasi jau ne vieną dešimtmetį.
Saulėtekis ir pirmieji spinduliai abiturientams – naujo ir šviesaus gyvenimo pradžia.
Šis paprotys galbūt atsirado sovietmečiu, nes tarpukariu mokyklą baigę pakruojiečiai to neprisimena.
O štai 1956 metų abiturientė G. Damalakaitė-Stankevičienė pasakojo: „Šokome visą naktį, o paskui ėjome pagrindine Vytauto Didžiojo gatve ir sulaukėme saulės patekėjimo“.
Tiek anksčiau, tiek dabar pasitikti saulės pakruojiečiai abiturientai eina ant tilto per Kruoją. Saulės sutikti ant tilto eina ir lygumiečiai.
Žeimelio vidurinės mokyklos abiturientai pirmųjų saulės spindulių laukia prie tvenkinio, o rozalimiečiai – ant tilto per Daugyvenę arba lipa ant mokyklos stogo.
Pastaruoju metu tarp linkuviečių gimnazistų saulės sutikimo tradicija ėmė nykti, nes išleistuvėms skiriama vis mažiau dėmesio.
Zenono GEGECKO asmeninio albumo nuotr.
KUKLUMAS: Pokario abiturientų išleistuvės buvo kuklios, tačiau ne mažiau įsimintinos.
Rozalimo vidurinės mokyklos archyvo nuotr.
SUKNELĖS: Ilgą laiką per išleistuves abiturientės puošėsi jaunystę ir tyrumą simbolizuojančiomis baltomis suknelėmis.
MADOS: Labiausiai keitėsi merginų suknelių mados.
SAULĖTEKIS: Rozalimo vidurinės mokyklos abiturientai kartu su savo mokytojais saulėtekį pasitinka ir ant stogo.
Redakcijos archyvo nuotr.
PRISIMINIMAI: Prieš daugiau nei pusšimtį metų mokyklą baigusi pakruojietė Genovaitė Damalakaitė-Stankevičienė iki šiol prisimena smulkiausias savo išleistuvių detales.