
Naujausios

Rašytojas, publicistas, miškininkas Vytautas Almanis Altajaus krašte gyveno keliolika metų ir vėliau praleido ten daugybę vasarų.
Kai grįžo į Lietuvą, parsivežė ir akmenų bei kitų to krašto gamtos įdomybių rinkinius, kuri nuolat didėjo.
Vieta kolekcijai parinkta ūkiniame pastate. Erdvu. Iš rudens ant grindų sudėliojami obuoliai. Jie Vytautui mėgstamiausias vaisius. Ant sienų – dukros Ritos tapyti paveikslai.
Šeimininkas rodo saulės akmenį – astrofilitas. V. Almanio duomenimis, maždaug prieš šimtmetį jo tik keli gramai buvo saugomi pasaulio muziejuose. Sakoma, kad šis geltonai auksinės ar geltonai bronzinės spalvos panašaus į metalo blizgesį akmuo padeda sudėlioti mintis.
Išsiskiria lazuritas, kurio vertingiausia spalva – ryškiai mėlyna su auksiniais pirito intarpais, spindinčiais saulėje, bet patamsėjančiais prie dirbtinio apšvietimo. Galbūt dėl to lazuritas buvo laikomas šventu akmeniu, o romėnų – galingu afrodiziaku. Dabar lazuritas vadinamas tiesos ir draugystės akmeniu. Jo vėriniai nešiojami ant kaklo, kad, liečiant akupunktūrinius, energetinius taškus, išlygintų energijos tekėjimą.
"Altajuje buvome aptikę visą kalną lazurito, o jo atplaišėlę įsidėjau į kuprinę", – mena V. Almanis.
Kolekcijoje ir kalnų krištolas – bespalvis, skaidrus. Kadaise vadintas "stebuklinguoju magų akmeniu". Jis pagal kietumo skalę su deimantu vienoje grupėje. Juo raižomas stiklas ir plienas.
Pasak V. Almanio, jei geologai įsitikina, kad žemėje galima rasti mažiausiai pusšimtį kilogramų kalnų krištolo, tai verta statyti šachtą.
Vienas sunkiausių akmenų – nuo pasienio su Mongolija. Išsiruošė į paieškas per speigą, kopė į maždaug trijų kilometrų kalną. Surado tamsoje. Vos parvilko, o kai atšilo, žiūri – teka vanduo. Pasirodo, radinys buvo apledėjęs. Tad teko tempti papildomą svorį.
Prie Mongolijos rado ir prieš milijonus metus išsiveržusios magmos.
V. Almanis vertingų akmenų surado ir savo tėviškėje Viešučiuose, kur įveisė sodą ir augina mišką. Iš ten – akmuo su Saturno žiedų atvaizdu.
"Neįtikėtina, atrodo, lyg kosmoso reginys atspaustas", – sako V. Almanis. Akmenyje – lyg Šiaurės pašvaistės mirgėjimas.
"Jei kas pasiūlytų rinktis ar poilsį prie jūros Palangoje, ar prie akmenų krūvos Viešučiuose, tai rinkčiausi tik akmenis: juos gali pajudinti ir surasti netikėčiausių spalvų, figūrų, linijų", – sako V. Almanis
Kita jo vertinama akmenų radimvietė – Karpėnų karjeras.
Parodo išvaizdžius kalcitus. Kai kurie atrodo, lyg būtų suklijuoti iš miniatiūrinių kristaliukų. Kai kurie primena krokodilo dantukus. Kiti – lyg rožių žiedai.
"Galima rasti net pusiau brangakmenių, pavyzdžiui, korundos, ametistų, – tik reikia netingėti pasižvalgyti po plyšius", – sako V. Almanis. Ir stebisi, kad karjerus eksploatuojanti įmonė per dešimtmečius neįkūrė įdomių, vertingų radinių ekspozicijos.
Namų muziejuje eksponuojamos ir knygos rusų kalba apie Altajuje vykusias Sniego žmogaus paieškas, geologines ekspedicijas.
Turi raudonosios šaknies. Dešimtmečius džiūsta kelių kilogramų gabalas, o vis maloniai kvepia. Šaknis žinoma organizmą stiprinančiomis savybėmis.
"Tarybiniais laikais paskaičiau Vakarų spaudoje, kad už kilogramą raudonosios šaknies mokama tūkstančius dolerių ir nepatikėjau, – sakė V. Almanis. – Pamaniau: jei sužinotų Altajaus paprasti gyventojai, kažin ką darytų? Aišku, ten ta šaknis ne darže auginama, bet reikia paieškoti ir randi".
Turi maumedžio gabalą su mūsų kraštų medžiams neįtikėtinai stora ir kieta žieve, kuri apsaugo medį nuo šalčio ir gaisro. Jo liepsnų pėdsakai įžiūrimi ir ant namų muziejaus eksponato.