Akmentašio jubiliejui – edukacinė programa

Akmentašio jubiliejui – edukacinė programa

Akmentašio jubiliejui – edukacinė programa

Kelmės krašto muziejus parengė edukacinę programą, skirtą kelmiškio akmentašio Juozo Liaudanskio 110 gimimo metinių proga.

Moksleiviai, lydimi muziejininkės Laimos Šimkutės, lankėsi Kelmės kapinėse, kuriose palaidotas akmentašys, susipažino su jo kūriniais. Juozas Liaudanskis akmenį tašė iki pat savo mirties, 85 metų.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Karas keitė likimus

Muziejininkė Laima Šimkutė į popietę susirinkusiems moksleiviams ir mokytojams priminė garsiausio Kelmės akmentašio Juozo Liaudanskio gyvenimo istoriją.

J. Liaudanskis gimė 1904 metų sausio 27 dieną Kelmės rajono Jukniškės kaime, beturčių tėvų šeimoje.

Netrukus kilo Rusijos-Japonijos karas, ir Juozo Liaudanskio tėvas buvo pašauktas kariauti. Bet senasis Liaudanskis slapčia pabėgo į Ameriką. Tik ten laimės nerado – susižeidęs grįžo namo. Vargais negalais iš užaugintų ir parduotų gyvulių sutaupę pinigų, dar ir pasiskolinę, Liaudanskiai nusipirko nedirbamos kurmingos žemės. Tik šeima ramiai gyventi ir tuomet negalėjo, nes prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Šįsyk Juozo Liaudanskio tėvas išėjo kariauti, tik pirmuosiuose mūšiuose pateko į priešo nelaisvę, kurioje išbuvo ketverius metus.

„Po karo ir nelaisvės išbandymų Juozo Liaudanskio tėvas maža beturėjo sveikatos. Ūkiui reikėjo Juozuko pagalbos. Mokyklos lankyti berniukas neturėjo galimybių, nors ir labai norėjo. Juozuko pusbrolis buvo baigęs Kelmės dviklasę rusų mokyklą, vieną žiemą, kelis mėnesius, pamokė Juozuką skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Toks ir buvo vėliau akmentašiu tapusio Juozuko mokslas“, – sakė L. Šimkutė.

Į bažnyčią – pažiūrėti paveikslų

Juozas Liaudanskis nuo pat vaikystės buvo linkęs prie meno.

Visuomet prašydavosi į bažnyčią, kad galėtų stebeilyti į paveikslus ir šventųjų skulptūras. Grįžęs, ganydamas karves, ir pats kažką panašaus bandė lipdyti iš molio ar drožti iš medžio.

Persikėlęs gyventi į Kelmę, jau suaugęs būdamas, bandė tašyti akmenį – kurti akmeninius paminklus, vėliau – ir dekoratyvines skulptūras. Pastarosios, pasak muziejininkės, demonstruotos daugelyje parodų tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų.

Kalbėjimasis su akmeniu

Kaip pasakoja menotyrininkas Vytenis Rimkus, prisimindamas akmentašių seminarus, prieš pradėdamas kalti akmenį, Juozas Liaudanskis vis lūkuriuodavo, ilgai rinkdavosi akmenį.

Išsirinkęs – glostydavo, stuksendavo plaktuku, priglaudęs ausį – klausydavo. Ir taip – keletą dienų. Jaunesnieji akmentašiai svarstydavo, ką toks elgesys galėtų reikšti. Gal medžiagos tyrinėjimą? Bet, kaip vėliau paaiškėjo, svarbiausias meistro tikslas buvo išsiaiškinti, ar slypi akmenyje sumanytas vaizdas, ar jis gyvas, ar tikslinga ir ar apskritai galima tą vaizdą išlaisvinti.

„Juozas Liaudanskis kalbėdavosi su akmenyje glūdinčiu personažu, kol susitardavo. Ir tik tuomet imdavosi kalto“, – pasakojo muziejininkė Laima Šimkutė.

Religinė ir pasaulietinė kūryba

1967-1974 metais J. Liaudanskis dirbo Kelmės gyventojų buitinio aptarnavimo kombinate, jau dalyvaudavo ir parodose Vilniuje, Maskvoje, Čekoslovakijoje, Vokietijos demokratinėje respublikoje, Lenkijoje, Vengrijoje. Dalį darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus.

Ankstyvoji kūryba – religinės tematikos, vėlesnioji – ir pasaulietinė. Įgudęs, susidraugavęs su akmeniu, Juozas Liaudanskis pradėjo tašyti ir viso ūgio figūras, iki šiolei puošiančias Kelmę. Kai kurias skulptūras galima laikyti akmens plastikos šedevrais. J. Liaudanskio akmens skulptūrų, kaip ir medinių, labai detalizuoti veidai.

Juozas Liaudanskis mėgo angelo siužetą, sukūrė nemažai angelų skulptūrų.

Su akmeniu – ir po mirties

Po pažintinės paskaitos, moksleiviai ir mokytojai, lydimi muziejininkės, apsilankė Kelmės kapinėse, kuriose akmentašys ir palaidotas.

Ant Juozo Liaudanskio kapo – dvi akmeninės skulptūrėlės. Vienos autorius – Kazys Bimba. Kitos – originali atsiradimo istorija. Ant kadaise Juozo Liaudanskio ištašytos begalvės skulptūrėlės kelmiškis akmentašys Valdas Bandza pritaisė galvą.

Kelmės kapinėse – ne vienas Juozo Liaudanskio sukurtas antkapinis paminklas, skulptūrėlė. Kelmiškio akmentašio kūrinių yra ir kitose Lietuvos kapinėse: Kurtuvėnų, Tytuvėnų, Liolių, Žalpių, Stulgių, Marijampolės. Juozas Liaudanskis savo kūrinių nepasirašinėdavo, todėl sunku suskaičiuoti, kiek tokių darbų sukurta.

Kelmiškio antkapiniai paminklai sumontuoti iš atskirų dalių, kartais siekiančių net dešimtį.

Juozas Liaudanskis netapo paprastu amatininku. Jo monumentaliosios dekoratyvinės skulptūros ("Skalbėja“, „Saviveiklininkai“, paminklas, skirtas Broniui Laucevičiui–Vargšui ir kitos) stovi įvairiose Kelmės vietose.

Kelmė tęsia J. Liaudanskio pradėtą akmentašystės tradiciją – rengiami akmentašių simpoziumai, sukurti akmeniniai akcentai lieka kaip dovana miestui.

Autorės nuotr.

AKMUO: Juozas Liaudanskis, visą gyvenimą tašęs akmenį, ir po mirties ilsisi akmenų draugijoje.

PALIKIMAS: Kelmės krašto muziejaus fonduose saugomos Juozo Liaudanskio skulptūrėlės.

ATNAUJINIMAS: Neseniai ant J. Liaudanskio kapo pastatyta originali skulptūrėlė – dviejų autorių kūrinys. Begalvei Juozo Liaudanskio skulptūrėlei galvą pritaisė akmentašys Valdas Bandza.

PAMINKLAI: Kelmės kapinėse – ne viena J. Liaudanskio skulptūrėlė, kryžius.

Kelmės krašto muziejaus nuotr.

DARBŠTUMAS: J. Liaudanskis, liudininkų teigimu, akmenį kalbino iki pat mirties. Retą dieną nesigirdėdavo akmentašio kalimo.