
Naujausios
Akmenukai ant žydų kapų
Savaitgalį Pakruojyje minint Lietuvos žydų genocido dieną, skambėjo ne tik liūdnos kalbos – po dešimtmečių pertraukos į miestą grįžo šios tautos istorija ir kultūra.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Penktadienį Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai ir mokytojos Vida Kleinotaitė bei Liongina Kanapickienė tradiciškai ėjo „Atminties keliu“, vedančiu į Morkakalnio masines kapavietes. Čia ilsisi trijų šimtų Pakruojo žydų, nužudytų per holokaustą, palaikai.
Moksleiviai į genocido aukų kapavietę atnešė akmenis su užrašytais Pakruojo žydų vardais. Šalia paminklo nužudytiesiems įvyko tradicinė improvizuota pamoka, skirta Lietuvos bei Pakruojo žydų istorijai.
Vaikai atneštuosius akmenis sudėjo didžiausioje kapavietėje virš akmeninės menoros šakų. Šiai menorai – jau ne vieneri metai, ją taip pat sudėję „Žemynos“ moksleiviai. Per eilę metų nubluko ant menoros akmenų surašyti žuvusiųjų vardai, jie tebematyti tik ant vėliau atneštų akmenėlių.
Pasak mokytojos L. Kanapickienės, pedagogų pareiga – vėl ir vėl pasakoti vaikams skaudžią istoriją, kad daugiau tokie įvykiai nebesikartotų. Moksleiviai teigė žinantys, kad čia – kapinės, kai kurie dalyvaujantys nebe pirmame Genocido dienos minėjime.
Prie paminklų besiilsintiems trijose kapavietėse padėta gėlių, uždegta žvakių.
Antrojo pasaulinio karo metais nužudytų rajono žydų atminimas pagerbtas ir kitose rajone esančiose genocido aukų kapavietėse.
Žydų genocido dienos minėjimas Pakruojyje šiemet nebuvo tik liūdnos kalbos. Šie metai – Žydų istorijos ir kultūros sugrįžimo į miestą metai.
Simboliška, kad į Pakruojo ligoninę neretas miesto ir rajono gyventojas eina ar važiuoja šviežiai rekonstruota Marko Šreiberio gatve, pro tebestovintį šio tarpukario šviesuolio, gydytojo humanisto namą. M. Šreiberio atminimas Pakruojyje įamžintas šviesaus atminimo pedagogo, visuomenininko ir kraštotyrininko Zenono Gegecko pastangomis.
Pavasarį duris atvėrė restauruota unikali medinė sinagoga, iš karto tapusi viena aktyviausiai veikiančių miesto kultūros erdvių. Sinagogoje veikia Pakruojo žydų bendruomenės istorijos ekspozicija, rengiamos parodos bei koncertai. Kiekvieną savaitę kino meno mėgėjai čia gali žiūrėti žinomų įvairių šalių režisierių filmus.
Sinagoga per keletą mėnesių tapo lankomiausiu miesto objektu – skaičiuojama, kad nuo atidarymo išskirtinį pastatą jau apžiūrėjo per keturis tūkstančius žmonių.
Rugsėjo pradžioje būtent nuo Pakruojo prasidėjo visoje šalyje vykusios Žydų kultūros dienos.
Autorės nuotr.
Pakruojo „Žemynos“ pagrindinės mokyklos moksleiviai kelerius metus ateina į Morkakalnį "Atminties keliu" su akmenukais, pažymėtais nužudytų žydų vardais. Šiemet vaikus lydėjo mokytojos Liongina Kanapickienė ir Vida Kleinotaitė (antra ir trečia iš dešinės).
Marko Šreiberio vardu pavadinta gatvė – ką tik rekonstruota. Ties posūkiu – išlikęs žydo gydytojo humanisto namas, kuriame jis tarpukariu buvo įkūręs ligoninę.