Naujausios
Aleksandras Havardas: “Lyderis slypi kiekviename iš mūsų“
Giedrė PESECKYTĖ
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto studentė
redakcija@skrastas.lt
„Lyderiais negimstama, lyderiais tampama“, – tvirtina Aleksandras Havardas, knygos „Dora lyderystė“ autorius ir Doros lyderystės instituto įkūrėjas. Pasak jo, kiekvienas galime tapti lyderiu, jei tobulinsime savo charakterį, dorybes ir elgseną.
Už įkvėpimą parašyti knygą dėkoja studentams
Lietuva jau šešioliktoji šalis, kurioje pasirodo A. Havardo knyga „Dora lyderystė“. Daugiau nei šimtą kartų lankęsis Lietuvoje A. Havardas šį sykį jubiliejinėje Knygų mugėje pristatė savo knygą, surengė seminarą ir susitiko su Vilniaus universiteto studentais. Turintis slaviškų šaknų, gimęs Prancūzijoje, baigęs Paryžiaus Descartes universitetą, vieną pirmaujančių Prancūzijos aukštųjų verslo mokyklų, praktikavęs teisę keliose Europos valstybėse, dabar gyvena Maskvoje ir skleidžia pasauliui žinią apie dorą lyderystę.
Šio žmogaus gyvenime karjeros posūkis atsirado jam dėstant teisę Helsinkio universitete. Jis suvokė, kad universitetas duoda ne tai, ko nori studentai. Supratęs, kad jo pašaukimas yra šviesti visuomenę, A. Havardas paliko teisę ir pradėjo skleisti doros lyderystės idėją.
– Kokios yra pagrindinės dorybės?
– Senovės graikai pastebėjo keturias pamatines žmogaus dorybes. Tai protingumas. Prudencia iš lot. k. – intelektualinis gebėjimas praktiškai suvokti situaciją ir iš karto veikti. Tai reikalinga, kad galėtum priimti reikiamą sprendimą.
Antroji dorybė – drąsa. Neleidžia nukrypti nuo tikslo. Dauguma žmonių negali įveikti baimės suklysti. Jiems trūksta įžūlumo. To reikia lyderiui.
Trečioji dorybė – savikontrolė, leidžia valdyti žmogiškąsias aistras ir joms nepasiduoti.
Galiausiai, kadangi žmonės yra socialinės būtybės, reikalingas teisingumas, kaip ketvirtoji dorybė.
– Ar užtenka praktikuoti pagrindines keturias dorybes, kad taptum lyderiu?
– Ne. Daug žmonių praktikuoja šias dorybes, bet lyderiais netampa. Tam reikia specifinių savybių – didžiadvasiškumo ir nuolankumo.
Didžiadvasiškumas – tai savęs vizija. Žmogus, kuris laiko save vertu didžių dalykų. Kuris supranta, ką reiškia būti žmogumi. Aš ne daržovė, ne šimpanzė... Aš turiu dvasią, racionalų mąstymą, laisvą valią ir stiprią širdį. Mano dvasiai ribų nėra.
Svarbu įsidėmėti, kad tai nėra pasididžiavimas. Tai žinojimas, kad esi didis, kad esi Dievo sūnus ir privalai daryti didžius darbus.
Tačiau didžiadvasiškumas negali būti atskirtas nuo nuolankumo. Nuolankumas – tai tarnystė kitiems. Tai aplinkinių padarymas didžiais. Tiesą sakant, tai meilė žmonėms. Lyderystė – tai didingumo pasiekimas iškeliant didybę kituose. Tai neturi nieko bendro su buvimu nr 1. Mano mama buvo geriausia mano gyvenimo lyderė. Tam nereikia jokios formalios galios. Tai galia, kuri kyla iš charakterio.
– Koks yra didžiadvasio žmogaus paveikslas?
– Pirmiausia tai svajotojas, užsibrėžiantis aukštus tikslus tiek sau, tiek kitiems. Svajotojas iš širdies. Svajones jis transformuoja į vizijas – padaro jas kur kas konkretesnes. Pridėdamas intelektualinius sugebėjimus, jis savo tikslus įgyvendina sutelkdamas turimus talentus.
– Bet kaip atrasti savo talentus, suvokti savo pašaukimą?
– Reikia išbandyti save skirtingose veiklos srityse. Turi bandyti skirtingus dalykus ir klausti žmonių nuomonės. Labai svarbu klausti pažįstamų žmonių, kurie jus myli, tokių klausimų kaip „Ar tai, ką darau ,gerai ar blogai?“, „Ar aš geresnis pianistas, ar verslininkas, ar sportininkas?“ Dauguma žmonių turi ieškoti savęs. Jie tiesiog daro tai, ką mama liepė daryti vakar. Turite bandyti, nebijoti klysti. Klaidos nėra problema. Problema – nebandyti. Lyderiai padaro begales klaidų, nes jie priima begales sprendimų. Niekada nebijokite suklysti. Bijokite sustoti vietoje.
– Jūs teigiate, kad lyderiu gali būti kiekvienas. Bet tai prieštarauja visuomenės įsitikinimui, jog lyderystė yra įgimta savybė.
– Lyderystė – tai charakterio ugdymas temperamento pagrindu. Kiekvienas mūsų turi temperamentą – kažką suteikta mums Dievo. Lyderių yra visų temperamento tipų. Abraham‘as Lincoln‘as buvo flegmatikas, Mozė – melancholikas, šv. Petras – sangvinikas, o apaštalas Paulius – cholerikas. Lyderis neprivalo būti cholerikas. Minėti žmonės negimė lyderiais. Jie sukūrė lyderio charakterį. Kas yra charakteris? Tai dorybių samplaika. Moraliniai įpročiai. O įpročiai susidaro daug kartų atlikus tą patį veiksmą. Įprotis – tai mūsų esybės dalis. Charakterio ugdymas – jūsų darbo rezultatas. Tai naudojimosi laisve rezultatas.
– Ar laikote save lyderiu?
– Taip. Lyderis visuomet tobulėja, mokosi. Tą dieną, kai nustosiu tobulinti save, pasakysiu, kad aš nebe lyderis. Kas lieka „už borto“? Tie žmonės, kurie niekada negalvoja apie darbą su savimi, savęs tobulinimą. Kai tu bandai tapti geresniu žmogumi, darai įtaką ir kitiems. Gerą įtaką. Taigi, tu jau keiti pasaulį.
– Ar gali dauguma būti lyderiais?
– Svarbu suvokti, kad yra skirtingi lyderystės lygiai, nes yra skirtingas išsilavinimo lygis. Žmonės, kurie gavo puikų išsilavinimą jaunystėje, turi nuostabią jėgą, galią būti nepakartojamais lyderiais. Ne visi buvome vienodai apdovanoti Dievo. Tai tiesa. Bet mes turime branginti Dievo mums skirtas dovanas. Ir tam, kad pakeistume pasaulį, reikia vieno lyderio dviem tūkstančiams žmonių. Pažvelkime į Lietuvos populiaciją. Kiek lyderių reiktų? Reikia pakeisti vieną suaugusį iš dviejų tūkstančių, ir visas Lietuvos veidas pasikeis. Tik reikia tokius žmones rasti.
– Kaip atrodo lyderis, neturintis ar nesivadovaujantis dorybėmis?
– Negalėčiau tokio žmogaus vadinti lyderiu. Jau greičiau – manipuliatoriumi. Nepraktikuojant dorybių manipuliuojama žmonėmis.
– Kaip skleidžiate lyderystės idėją?
– Steigiu mokyklą Rusijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kinijoje. Mokyklą, ne kaip pastatą, bet minties mokyklą. Kiekvienoje šalyje turiu komandą, su kuria sunkiai dirbame kurdami produktus: knygas, medžiagą, seminarus – švietimą, kurį suteiksime jaunimui. Kad šios idėjos maksimaliai pasklistų visuomenėje tarp jaunų žmonių. Nes jaunoji karta po dvidešimties metų bus valdančioji jėga.
– Koks vis dėlto žmogaus gyvenimo tikslas?
– Tapti didingesniam. Žmogus siekia didžiadvasiškumo, savirealizacijos, didingumo ir tarnystės kitiems. Taigi didžiadvasiškumas ir nuolankumas yra svarbiausias lyderystės komponentas. Ir lyderystę galima įvardinti kaip gyvenimo idealą, kurio trokšta visos širdys, ieškančios krypties.
AUTORIUS: Lietuva jau šešioliktoji šalis, kurioje pasirodo Aleksandro Havardo knyga "Dora lyderystė".