Naujausios
Amerikietis aplankė protėvių žemę
Lymiečius pedagogus Moniką ir Joną Kelevišius pasiekė laiškas iš Jungtinių Amerikos Valstijų Ithaca miesto – nuo lapkritį pas juos viešėjusio Rhett Weiss iš Cornell universiteto.
Žydų kilmės amerikietis lankėsi Lygumuose, ieškodamas savo šaknų. Pedagogas ir kraštotyrininkas J. Kelevišius turi sukaupęs medžiagos apie miestelio žydus, tarpukariu sudariusius beveik pusę Lygumų gyventojų. Todėl sulaukia užsieniečių, besidominčių savo protėviais.
Janina ŠAPARNIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Prosenelis – iš Lygumų
R. Weiss rašo, kad Lygumuose gimė jo prosenelis, čia susilaukė dukters (R. Weiss senelės), o 1880-aisiais visa šeima emigravo į JAV Virdžinijos valstiją. Imigrantai gavo Glasser pavardę.
„Tikiuosi, aš grįšiu atgal. Norėčiau tai padaryti ir praleisti daugiau laiko Lygumuose ir jų apylinkėse... Apsilankymas Lygumuose man buvo neįtikėtinai įdomus. Tai padarė didžiulį ilgalaikį poveikį man“, – rašo R. Weiss.
Amerikietis papasakojo apie kelionę savo draugams šeimai, rodė Lygumų apylinkėse darytas nuotraukas, kuriuose – pastatai, centrinė miestelio aikštė.
R. Weiss apgailestavo, jog būdamas imigrantų penktosios kartos palikuonis, turėdamas lietuvių kilmės mamą, pats lietuviškai nemoka. Kelionėje po Lietuvą amerikietį lydėjo vertėjas.
„Aš turiu Lietuvos vėliavą, kurią tu man davei, pasididžiuodamas ją pakabinau savo ofise Cornell universitete“, – rašo R. Weiss, dirbantis šio universiteto Verslumo ir inovacijų instituto vykdomuoju direktoriumi.
Teliko seni namai
Lygumuose viešėjęs R. Weiss apvaikščiojo miestelį, apžiūrėjo išlikusį sinagogos pastatą. Jį domino vietos žydams priklausę pastatai, istorijos apie miestelėnų likimus.
Laiške R. Weiss gražiai atsiliepia apie senosios buities muziejų, apžiūrėtą Kelevišių namuose: senus dokumentus, pinigus, tarpukario periodikos leidinius, daiktus.
„Prieš kurį laiką Lygumuose buvo nugriautas žydams priklausiusio medinio maldos namelio atverčiamas stogas. Tarpukariu namelis buvo skirtas priminti žydų tautos istorijos etapą – pabėgimą iš Egipto: per dykumą keliavę žmonės pasistatydavo palapinę, atversdavo jos viršų ir melsdavosi, žiūrėdami į dangų. Griovėjo paprašiau, kad leistų pasiimti keturis stogo lankstus – vyrius. Juos laikau savo muziejuje. R. Weiss, kaip ir kiti pas mane apsilankiusieji žydai, į šiuos vyrius žiūrėjo su didžiule pagarba – kaip į išsaugotą savo tautos istorijos dalelę“, – sakė „Pakruojo kraštui“ J. Kelevišius.
Monografijoje „Lygumai. Stačiūnai“ rašoma, kad iki žydų žudynių Antrojo pasaulinio karo metais miestelyje gyveno trisdešimt trys šios tautybės žmonių šeimos.
Monografijoje minimas dokumentas, kuriame surašyti šioms šeimoms priklausantys namai. Lygumų žydų bendruomenė anuomet dar turėjo mūrinę sinagogą ir medinius pirtį bei bendruomenei priklausantį gyvenamą namą.
Nacių okupacijos metu buvo išžudyti visi miestelio žydai – du šimtai žmonių.
R. Weiss – Oser Abramson giminės tolimas palikuonis. Iki holokausto Lygumuose gyveno viena Abramsonų ir dvi Abromsonų šeimos.
„Nykstančiose žydų kapinėse dar tebėra senų paminklų. Reikės patikrinti – gal ant kurių užrašytos pavardės išlikusios“, – sakė J. Kelevišius.
Papasakota istorija
„Domėtis autentiška Lygumų krašto istorija paskatino mokiniai. Vaikai yra pagrindinis stimulas pedagogui stengtis plėsti akiratį įvairiose srityse – nes jie klausinėja apie viską, o geras mokytojas, jų nuomone, ir turi žinoti viską. Antraip nebus moksleiviams autoritetas“, – šypsojosi istorikas, kraštotyrininkas J. Kelevišius.
Lygumų istorija iki pat Antrojo pasaulinio karo buvo neatsiejama nuo žydų, miestelyje užsiėmusių prekyba bei amatais. Ir ne visuomet sklandi, vertinama vienareikšmiškai.
J. Kelevišiaus archyvuose užfiksuota, kad 1940-aisiais sovietinę okupaciją miestelio žydai palaikė. Nes žinojo, kaip elgiamasi su šios tautos žmonėmis Vokietijoje bei hitlerininkų užgrobtose šalyse ir ieškojo išsigelbėjimo.
Okupacija padėjo pagrindą lietuvių ir žydų susipriešinimui.
„Keletas skirtingų žmonių man pasakojo, kad 1941-aisiais sovietinei armijai traukiantis, dėl vieno ar dviejų miestelio žydų skundų buvo sadistiškai nukankinti jaunuoliai iš Beinoraičių. Į barą Lygumuose atėję du broliai sugadino Stalino portretą. Skundus apie tai gavę enkavedistai vaikinus suėmė, ir gyvų jų daugiau niekas nematė. Lygumus užėmus vokiečių kariuomenei, kankinimų sudarkyti brolių kūnai rasti užkasti miškelyje. Beveik toje pačioje vietoje, kur po kurio laiko naciai ir baltaraiščiai nužudė ir užkasė šimtus žydų“, – pasakojo kraštotyrininkas.
Tie patys pateikėjai J. Kelevišiui pasakojo, kad su vokiečiais bendradarbiavę lygumiečiai naujiesiems okupantams tuoj nurodė enkavedistų talkininkus.
Lygumus atranda emigrantų palikuonys
R. Weiss – ne vienintelis užsienietis, užsukęs į protėvių gyventus Lygumus. Istoriniuose leidiniuose rašoma, jog 19-ojo amžiaus pabaigoje ir 20-ojo amžiaus pradžioje nemažai miestelio žydų emigravo į JAV. Prieš keletą metų Lygumus aplankė žydė kalbų mokytoja iš Čikagos: Lygumai – jos senelio gimtinė.
Pabuvoti prie giminės ištakų buvo atvykę ir Edita bei Barry Man iš Pietų Afrikos.
Rygoje (Latvija) gyvenantys Mark Joffe ir Aleksandr Feigmanis domėjosi ne tik savomis šaknimis: jie padeda žydų giminėms sudaryti genealoginius medžius.
Rygiečiai J. Kelevišiaus archyvus papildė nukopijuotomis ištraukomis iš leidinių JAV ir Izraelyje, kuriose rašoma apie Lygumų žydų bendruomenę iki holokausto.
Kraštotyrininkas ir pats nuolat pildo savo žinias iš įvairių šaltinių: gali atvykėliams papasakoti ir apie miestelio žydų organizacijas, ir mokyklą, išvardinti bendruomenės rabinus.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
ARCHYVAI: Kraštotyrininko Jono Kelevišiaus archyvuose sukauptas pluoštas nuotraukų, dokumentų kopijų, laiškų apie miestelio žydų bendruomenę.
LAIŠKAS: Rhett Weiss laiške pasakojo, kad iš Kelevišių gautą trispalvę pasikabino savo darbovietėje – Cornell universitete.
Nuotraukos iš Jono KELEVIŠIAUS archyvo
SVEČIAS: Lygumuose viešėjęs lietuviškai nekalbantis Rhett Weiss (kairėje) su Jonu Kelevišiumi (dešinėje) bendravo padedamas vertėjo.
ATMINTIS: Buvę maldos namai su atverčiamu stogu – senosios žydų istorijos materiali atmintis. Pastaraisiais metais stogo nebeliko – tik jo vyriai Jono Kelevišiaus namų muziejuje.
VIEŠNAGĖ: Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys Edita ir Barry Man (iš kairės), lankydamiesi Lygumuose, paviešėjo ir Kelevišių šeimoje.