Naujausios
Apie žuvų išteklius, jų valdymą ir problemas
Tytuvėnų regioniniame parke surengtoje konferencijoje apie ežerų dabartį ir ateitį kalbėta ir apie ežerų žuvų išteklius, jų valdymą bei problemas.
Pranešimą šia tema skaitęs Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis pažymėjo, jog ichtiologiniai tyrimai atlikti ir Tytuvėnų ežeruose. Bendras tirtų žuvų augimo pobūdis atitinka greitai augančių žuvų Lietuvos vandens telkiniuose tendencijas. Tačiau, pavyzdžiui, Gauštvinio ežero žuvų bendrijos būklė yra smarkiai paveikta 2009 metų žuvų kritimo.
Dalia KARPAVIČIENĖ
daliak@skrastas.lt
Žuvų pasaulis keičiasi
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis teigė, jog pačių jauniausių Lietuvos ežerų žuvų bendrijų branduolį sudaro įvairių ekologinių grupių žuvys: stintos, seliavos, aukšlės, pūgžliai, karšiai, lynai, kuojos, raudės, lydekos, plėšrieji ešeriai ir retai ar viena dvi rūšys, pavyzdžiui, karosai, pūgžliai ar plakiai.
Kaip mikro- ir augalijos, taip ir žuvų pasaulis, senstant ežerams, keičiasi, nepriklausomai nuo mūsų norų. Pirmiausia senstančiuose ežeruose didėja jų maistingumas, ežerai seklėja ir šiltėja. Dėl to pirmiausia sumažėja šaltamėgių stintų ir seliavų, kol galiausiai ir visai išnyksta. Po to iš senėjančių ežerų dingsta zooplanktonais mintančios aukšlės, dar vėliau – pūgžliai, karšiai ir lynai, kol distrofiniuose ežeruose, jei vanduo rūgštus, lieka tik ešeriai ir lydekos, o jei ežeras gilus ir žiemą jame stinga deguonies – vien plėšrieji karosai, lynai ir saulažuvės.
E. Bukelskis priminė 2009 metais atsitikusią nelaimę – masinį žuvų kritimą Gauštvinio ežere. Priežastis įvairūs specialistai įvardija skirtingas. „Galbūt žuvys krito dėl vasaros naktimis ežere drastiškai sumažėjusio deguonies kiekio“, – svarstė žuvininkas.
Ežerų klasifikacija pagal žuvininkystės tipus
Atskirų žuvų rūšių nykimo ir dominuojančių rūšių kaita tapo naujos, ekologiškai pagrįstos ežerų klasifikacijos pagal žuvininkystės tipus, metodikos pagrindu.
Pasak E. Bukelskio, pagal žuvų nykimo sekas ežeruose galima išskirti daug skirtingų žuvų bendrijų, nes pagal vyraujančių rūšių sudėtį branduolyje kiekvieno tipo bendrija dar skirstoma į variantus.
Introdukuotų rūšių reikšmė žuvų bendrijose – maža, ji sudaro tik 0,8-11,5 procento nuo bendros ichtiomasės, todėl nustatant bendrijų struktūrą į jas paprastai neatsižvelgiama.
Geriausias karpis – negyvas karpis
Docentas Egidijus Bukelskis teigė, jog keičiantis ežero ekologinei būklei ir didėjant trofiškumui, mažėja sykinių žuvų vaidmuo, įsivyrauja karpinės žuvys kuojos, vėliau karšiai, paskiausiai – plakiai. Vėliau žuvų bendrijų branduolį pakeičia plakiai bei raudės, o seliavos išnyksta arba jų smarkiai, iki kritinės ribos, sumažėja. Išeitis – subalansuoti žuvų bendrijas, veisiant plėšrūnes, tarp jų – ir šamus, reglamentuojant žvejybą.
Docento nuomonė apie karpius – kategoriška.
„Man, kaip ir medžius graužiantys gyvūnai, karpis geriausias – negyvas. Ypač jautriuose gamtos kompleksuose, tarp kurių – ir Tytuvėnų regioninis parkas. Kaip epidemija plinta ir noras atvežti ir į ežerus paleisti amūrus, kad už mus mūsų darbus atliktų – padarytų švarius ežerus, kuriuose būtų malonu maudytis, žvejoti. Nieko panašaus nenutiks. Nevalia pamiršti, kad amūrai – ne mūsų krašto, net ne regiono žuvys“, – sakė E. Bukelskis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose, pasak Egidijaus Bukelskio, šiemet priimtas įstatymas nedelsiant kažką daryti, kad būtų galima išgelbėti Misisipę nuo kažkada į ją paleisto plačiakakčio. Ši žuvis neįsivaizduojamu greičiu įveikė 6000 kilometrų atkarpą, plačiakakčių jau aptinkama Didžiųjų ežerų sistemoje. Reiktų 1,3-1,5 milijardo dolerių kažkaip plačiakaktį iš ten iškrapštyti. „Ar mes galime būti apsaugoti nuo panašių nelaimių ir Lietuvoje?“ – retoriškai klausė pranešėjas.
E. Bukelskis teigė, svarbiausias visų uždavinys – išlaikyti natūralias žuvų populiacijas. Plėšrūnės ir taikios žuvys turi gyventi kartu, viena kitą palaikyti, sureguliuoti visą žuvų bendriją.
Žuvinimas – ne visada efektyvus
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis įvardijo žuvininkystės trūkumus ir problemas.
Jo manymu, kvota neturėtų būti dalijama kelioms įmonėms. Žuvininkystei trukdo netikėtai dideli plakių, ešerių ir kuojų sugavimai. Mažus ežerinių stintų ir pūgžlių laimikius lemia žvejybos sąlygos žiemą. Vis dar netiksli laimikių apskaita. Plėšrūnių išteklių atkūrimas lėtas, žuvinimas ne visada efektyvus.
Docento įsitikinimu, vien tik mėgėjų žvejyba nesubalansuos žuvų bendrijų struktūros.
Autorės nuotr.
PRANEŠĖJAS: Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentas Egidijus Bukelskis, kalbėdamas apie ežerų žuvų išteklių valdymą ir problemas, tvirtino, jog svarbiausias uždavinys – ežeruose išlaikyti natūralias žuvų populiacijas.