
Naujausios
Apylinkių istoriją saugo Triškoniai
Triškonių bei aplinkinių kaimų šventėje „Ir liko tik senas ąžuolas palaukėj“ prie Triškonių bendruomenės centro namų atidengtas koplytstulpis keturiems išnykusiems sodžiams atminti. Jo iniciatoriai, bendruomenės aktyvistai jaučiasi įpareigoti išsaugoti apylinkių istoriją.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Susibūrė kraštiečiai
Šventės pradžioje išnykusių kaimų atstovai bendrai uždegė renginio aukurą, dalijosi prisiminimais apie tik istorijoje likusius Pupiškius, Judiškius, Bargavonius. Pakvietus prisiminti Paduobius, neatsišaukė niekas – net senųjų triškoniečių atmintyje apie šį kaimą teišlikusios kelios padrikos nuotrupos.
Tautodailininko Egidijaus Impolio sukurtą penkių skulptūrų koplytstulpį pašventino Linkuvos parapijos klebonas Edvardas Zeidotas.
Buvusių išnykusių kaimų gyventojų palikuonys, giminaičiai fotografavosi prie koplytstulpio. Šventės dalyviams įteiktos kortelės su naujojo Triškonių meninio akcento vaizdu.
Iš visos Lietuvos suvažiavę kraštiečiai klausėsi Triškonių bendruomenės kapelos (vadovas Gediminas Gudavičius) muzikantų bei dainininkų koncerto, Linkuvos kultūros centro vyrų vokalinio ansamblio „Šiaurys“ (vadovas Methardas Zubas) atliekamų kūrinių.
Dar viena kaimo švenčių tradicija – čia pat ruošiamos „gaspadinių vaišės“ renginio dalyviams. Šiemet jiems žirnių košę gamino triškonietės šeimininkės Irena Vaičiulienė, Sandra Dičklapienė bei Rasa Liučvaikienė, o žuvienę virė Guostagalio kaimo bendruomenės pirmininkė Virginija Jocienė.
Medyje atgijusi praeitis
Triškonių bendruomenės centro pirmininkė Janina Ramonienė koplytstulpyje vaizduojamas figūras komentuoja taip:
angelas centrinėje dalyje su kitas kompozicijos skulptūras jungiančia tautine juosta – Triškonių simbolis. Nes jie, išlikę didžiausiu ir skaitlingiausiu kaimu, yra įpareigoti išsaugoti apylinkių istoriją bei tradicijas, perduoti jas ateinančioms kartoms;
tautinė juosta simbolizuoja senojo kaimo žmonių dvasios vienybę, bendruomeniškumą;
Judiškiams skirtas stogastulpis vaizduoja dūdele grojantį piemenėlį. Tai – priminimas apie Judiškių dvaro ponią, garsėjusią nuolat rengiamomis didelėmis šventėmis;
Pupiškiams, apylinkėse žinomiems darbščiais gyventojais, skirta javapjūtės scena su mergaitės grėbėjos figūra;
Bargavonių, kuriuose gyveno daugiau vyresnio amžiaus žmonių, simboliu pasirinkta rateliu verpianti močiutė;
Paduobiams skirtas sėjėjas, rankomis beriantis grūdus į dirvą, primena, kaip buvo dirbama senajame kaime.
Koplytstulpio kompozicijos idėja triškonietėms J. Ramonienei, Danutei Dovydaitienei ir Janinai Burkauskienei kilo šių metų pradžioje.
„Dėl paminklo išnykusiems kaimams diskutavome ir su triškoniečiais, ir kraštiečiais. Buvo siūlymų tų kaimų vietose pastatyti paminklinius akmenis su užrašais. Tačiau kai kur nebėra nei keliukų, nei medelio – vien dirbami laukai. Tokiose vietose esantys atminties ženklai būtų lankomi retai ir trumpam. O prie bendruomenės namų, kuriuose nuolat vyksta renginiai, koplytstulpyje įrašytus kaimų pavadinimus žmonės matys nuolat“, – argumentuoja pasirinkimą J. Ramonienė.
Tuo labiau kad apylinkių kaimai tebenyksta: yra sodžių, beturinčių vos po vieną gyventoją. Tokiems kaimams visiškai ištuštėjus, koplytstulpio kompozicija bus papildyta jiems skirtais stogastulpiais.
Istorija renkama po kruopelę
Šventės dalyviams J. Ramonienė papasakojo, ką sužinojo apie koplytstulpyje įamžintus kaimus.
Judiškiai buvo kaimas prie to paties pavadinimo dvaro, valdžiusio apie aštuoniasdešimt hektarų žemės. Čia gyveno dvarininkai – ponia Breimelienė, latviai Janeika bei Plevinikai.
Buvęs Judiškių gyventojas, 92-jų Boleslovas Žarskis (šiuo metu gyvenantis pas artimuosius Laboruose) J. Ramonienei išvardijo kaimo sodybų gaspadorius: Žarskiai, Narvydai, Jasiūnai, Šmitai, Šumnauskai, Griaudiniai, Šimoliūnai, Gutauskienė, Daraškevičiai. B. Žarskio minėtus Steponaičius ir Malinauskus prisiminė ir pati istorijos rinkėja – garsėjusius kaip ypač darbščius kolūkiečius. Tokiu pat darbštumu ir sąžiningumu J. Ramonienės atmintyje įstrigę Kanišauskai bei Jonaičiai iš Pupiškių. Pastarajame kaime dar gyveno Čepulioniai, Vaitekūnai, Eidukai, Bronytė ir Bronius bei Marijona ir Jonas Bučai, Kazokaičiai.
J. Ramonienei žinomos tik trijų iš Bargavonių kaimo sodybų savininkų pavardės – Jonaičiai, Jurevičiai ir Venckūnai. Ne kiek didesni buvo ir Paduobiai, savo pavadinimą gavę nuo ypač duobėto žvyrkelio pro kaimą. Paduobiuose gyveno Anilioniai, Balmonai, Jarutienė, latviai Tručinskai.
1949-aisiais Judiškiuose ir Pupiškiuose buvo įkurtas „Galybės“ kolūkis. Po ketverių metų šis bei Laboruose buvęs „Vienybės“ kolūkis prijungti prie Triškoniuose veikusios „Aušros“.
Rinkdama informaciją apie išnykusius kaimus, J. Ramonienė naudojosi Triškoniuose dar likusiais pastarojo kolūkio dokumentais.
„Išnykusių kaimų senųjų gyventojų težinau vos porą – jau minėtą B. Žarskį bei Triškoniuose pas gimines gyvenančią 91-erių Teodorą Kanišauskienę. Tačiau ilgaamžiai mažai ką beprisimena. O buvusių gyventojų palikuonys prisipažįsta, kad būdami jauni nesidomėjo kaimų istorijomis, ir jos nugrimzdo užmarštin, mirus seniesiems sodiečiams. Prisieina žinias rinkti po kruopelę. Teks pasiskubinti užrašyti ir šiomis dienomis nykstančių kaimų istorijas – kol dar yra, kas jas papasakoja“, – sako J. Ramonienė.
Triškonių kaimo bendruomenės centro archyvo nuotr.
FOTOSESIJA: Fotosesiją prie ką tik pašventinto koplytstulpio surengė Triškonių kapelos saviveiklininkai.
AUKURAS: Šventės aukurą uždegė išnykusių kaimų atstovai.
ISTORIJA: Triškonių bendruomenės centro pirmininkė Janina Ramonienė renka išnykusių kaimų istorijas.
ORAS: Šventės dalyvių oras nelepino – ne kartą teko slėptis po skėčiais.
ATMINTIS: Klebono Edvardo Zeidoto pašventintas koplytstulpis primins išnykusius Pupiškių, Judiškių, Bargavonių ir Paduobių kaimus.