Naujausios
Apklausa
„Ar jaučiate, jog krizė baigiasi?“
Pastaruosius keletą metų kone kiekvieną dieną buvo galima išgirsti žodį „krizė“. Vis dažniau, nors ir puse lūpų, nedrąsiai užsimenama apie krizės pabaigą. Nelinksmai juokaujama, kad krizė baigiasi tik tiems žmonėms, kurie neturi sąžinės. Kai kam sunkmetis ir visai nebuvo prasidėjęs.
Klausime: „Ar jaučiate, jog krizė baigiasi?“
Dalia ZAKARIENĖ, Valpainių kaimo bendruomenės pirmininkė:
– Kai žmogus labai užsiėmęs, neturi laiko apie kokias nors krizes galvoti. Nuo blogų, niūrių minčių gelbsti darbas, malonūs užsiėmimai, bendravimas.
Mūsų šeimai, manau, krizė neturi jokios reikšmės. Abu su vyru dirbame, yra nemažas ūkis, kurį reikia apeiti. Džiaugiamės, kad baigę mokslus, darbus susirado ir vaikai.
Kaime, tiesa, šiuo klausimu, yra įvairių nuomonių. Žmonės, kurie neteko darbų, krizę kaltina. Bet, manau, yra kiek kitaip. Labai daug kas nuo pačio žmogaus priklauso.
Lina UŽOMECKIENĖ, Kelmės meno mokyklos dailės vyr. mokytoja:
– Apie jokią krizės pabaigą nėra ko ir svajoti. Bent jau mums, mokytojams. Neaiški ir ateitis, daug nerimo.
Dirbtinai „užgesinus“ Kelmės „Aukuro“ vidurinę mokyklą, netekau ten darbo. Dabar dirbu tik Kelmės meno mokykloje. Bet ir dėl šios įstaigos girdisi įvairiausių kalbų. Vienuoliktokai mano dvyniai vaikai, dukra ir sūnus, „Aukurui“ likus tik pagrindine mokykla, buvo priversti rinktis naują mokyklą. Vienas nuėjo į Kelmės J. Graičiūno, kitas – paskui savo mokytoją, į Tytuvėnų gimnaziją.
Vieni stresai. Nelinksma. Nežinau, kam krizė galėjo baigtis.
Antanina ANCIKEVIČIENĖ, ūkininkė iš Tolučių kaimo (Tytuvėnų apylinkių seniūnija):
– Neturiu kuo skųstis, krizė mūsų šeimos, galima sakyti, nepaveikė. Ir dukros šeima gyvenimu nesiskundžia.
Abu su vyru esame pensininkai. Dar ūkininkaujame, turime gerų pieningų karvių, kitų gyvulių, paukščių, sodiname daržus. Pieną parduodame, laiku su mumis supirkėjai atsiskaito. Paukštieną, kiaušinius, daržoves savo reikmėms sunaudojame. Kadangi patys pirmieji rajone pradėjome savarankiškai ūkininkauti, per ne vienerius metus įsigijome reikalingą techniką.
Labiausiai džiaugiuosi, kad niekam nesame skolingi. Dėl krizės tikrai nėra bėdos. Žinoma, už visus negalėčiau atsakyti. Gal kitiems žmonėms krizė ir sugadino gyvenimą, gal ir nesibaigė. Mes gyvename ir ūkininkaujame kaip visada. Kad tik Dievas sveikatos duotų.
Valdas BANDZA, meno kūrėjas, akmentašys:
– Aš asmeniškai per taip vadinamuosius krizės metus jokių blogų pokyčių nepajaučiau. Veikiau atvirkščiai – vis daugiau sulaukiu užsakymų.
Internetas – visagalis, todėl, pamatę mano akmenines skulptūras, jų pageidauja ne tik kelmiškiai ar aplinkinių vietovių, bet ir Telšių, Gargždų, Pakruojo, kitų rajonų gyventojai. Vieni nori originalios skulptūros ant artimųjų kapų, kiti – Rūpintojėliu, Angelu ar akmeniniu drugeliu papuošti sodybą. Turiu labai stengtis, kad užsakymus laiku įvykdyčiau ir žmonių neapvilčiau. Darbo – per akis.
Aš nežinau, kas tokia ta krizė yra.
Kalbino ir fotografavo Dalia KARPAVIČIENĖ