Naujausios
KLAUSIAME
Ar pasirūpinote atsargų žiemai?
Genovaitė DAUGVILIENĖ, senjora:
– Pati jau nieko nebedarau – visas pareigas perdaviau dukrai. Dabar ji viską „vakuoja“, verda. Anksčiau pati viską dariau. To išmokau iš gaspadinių, kai joms pagelbėdavau vestuvėse, nemažai išspausdintų receptų esu radusi ir sieninių kalendorių lapeliuose. Turiu žemės sklypelį, todėl agurkų, pomidorų ir kitų daržovių užsiauginu pati. Tada būnu rami: žiemą turėsių ką valgyti. Be to, pigiau, nes man, kaip pensininkei, reikia taupyti pinigėlius, kad ir vaistams užtektų.
Angelė KUBILICKIENĖ, pedagogė;
– Dabar man – pats rudenio gėrybių tvarkymo metas. Kaip visada, konservuosiu, gaminsiu iš to, ką pati užsiauginau. Ne dėl taupumo, o dėl įdomumo. Be to, taip darė mano močiutė ir mama, taip darau ir aš. Dabar tų receptų galima rasti įvairių, o aš labiausiai vertinu laiko patikrintus – pagal kuriuos gamino mama ir močiutė.
Laura VALENTINIENĖ, verslininkė:
– Darau viską: verdu uogienes, džemus, konservuoju, raugiu agurkus ir kitas daržoves. Žinoma, tik iš savo sode ir darže užaugintų uogų, vaisių ir daržovių. Dėl to, kad jose yra mažiau nitratų. Žiemai atsargas ruošiu dėl to, kad pigiau – mūsų gana didelė šeima. Nors ir tenka įdėti darbo bei laiko, tačiau ir sveikatos atžvilgiu tai atsiperka.
Rimvydas GASPARAVIČIUS, ūkininkas:
– Žinoma, kad pasirūpiname. Bet tai labiau žmonos rūpestis. Ji konservuoja, eksperimentuoja, ieško vis naujų receptų, dalijasi su draugėmis. Esmė – ne pigume ar brangume. Kad tik nereikėtų valgyti viso „brudo“, kuri galima nusipirkti parduotuvėje. Todėl mano rūpestis – ekologiškai užauginti pomidorus, agurkus ir kitas daržoves. Anksčiau turėjau ekologinį ūkį, dabar jo atsisakiau, tačiau vis tiek daržoves auginu ekologiškai.
Regina ŠLENDERIENĖ, pakruojietė
– Daugiausiai darau žiemai „košes“ iš įvairių daržovių mišinių, įvairiais būdais konservuoju agurkus ir pomidorus. Sodo neturiu, viską perku tugelyje ar turguje. Pačios ruoštos atsargos ir skaniau, ir kelis kartus atsiperka, prisimenant, kiek kainuoja daržovės žiemą ir – kiek buto šildymas. Tų „košių“ ir konservų įdedu sūnui į Vilnių. O nutaikiusi progą – ir siuntinėlį į „mikriuką“ Anglijoje gyvenančiai dukros šeimai. Ypač anūkams, nes Anglijoje tokių konservuotų daržovių nebūna.
Kalbino Stanislava VIČAITĖ,
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotraukos