Naujausios
KLAUSIAME
Ar pateisino Seimo narys radviliškiečių lūkesčius?
Iki naujojo Seimo rinkimų liko kiek daugiau nei mėnuo. Tapti Seimo nariais vienmandatėje rajono rinkimų apygardoje pretenduoja keli įvairių partijų bei nepartiniai kandidatai. Pastarojoje kadencijoje rajonui Seime atstovavo vilnietis Algimantas Salamakinas. Ar pateisino jis radviliškiečių viltis? Kokio Seimo nario tikimasi naujoje kadencijoje? Apie tai „Mūsų kraštas“ teiravosi rajono gyventojų.
Roma NORMANTIENĖ, pensininkė:
– Nemačiau A. Salamakino darbų. Anksčiau balsuodavau už socialdemokratų partiją. Dabar tikrai nebebalsuosiu. V. Juozapaitis patiktų, bet jis atstovauja konservatoriams – ir vėl negerai. Patinka V. Uspaskichas, bet nesu apsisprendusi ir dėl jo partijos. Aklai tikrai nebalsuosiu. Kai gausiu kandidatų sąrašus, tada ir spręsiu. Manyčiau, kad rajone geriau būtų turėti vietinį Seimo narį.
Albertas GRIKINAS, pensininkas:
– Ar vilnietis gali įsigilint į kaimo rūpesčius? Sostinės ir kaimo problemos labai skirtingos. Žmonės nusivylę partijomis – kuri beateitų, niekas nepasikeičia.
Balsavau už A. Valinsko partiją, ir kas iš to? Gal jauni, protingi ką nors gero ir nuveiktų, betgi į Seimą veržiasi tie, kurie suinteresuoti „pramušti“ sau naudingus įstatymus. Neprašiau nei pas vieną Seimo narį pagalbos. Manau, kad ir nebeprašysiu. Sukamės su žmona patys kaip išmanom.
Rasa VAIČIŪNIENĖ, Linkaičių gyvenvietės pardavėja:
– Aš už vietinį Seimo narį, kuris tikrai daugiau žinos radviliškiečių problemas, negu atvažiuojantis iš Vilniaus. Ir kad jis kuo daugiau būtų rajone, kad žmonėms nereikėtų kaip išganymo laukti susitikimo su juo.
O šiaip tai tvarka tokiose gyvenvietėse kaip mūsų labiausiai priklauso nuo vietinės valdžios. Jeigu seniūnijai rūpės jos kaimai, tai ir bus tvarka. Bent jau Linkaičiai, mano nuomone, pastaraisiais metais tikrai pasikeitė į gerąją pusę.
Ramutė, 73 metų pensininkė iš Pavartyčių:
– Nebeinu balsuot ir nebeisiu. Už D. Grybauskaitę dar pabalsavau, bet ir ji nepadarė, kad kaime būtų lengviau. Koks skirtumas, kas gauna vietą prie lovio, vis tiek nėra geriau. Kaime jau nebeapsimoka laikyt karvių, kai tiek tegauni už pieną. Laikėm šešias karves, dabar turim keturias, bet, turbūt, pasiliksim vienintelę, kad nereikėtų per kaimą eiti prašinėt pieno. Seni žmonės turi sumokėt ir už arimą, ir už šienavimą. O kiek kainuoja sveikata...
Jei į Seimą sugalvotų eit koks protingas ūkininkas, kuris žino kaimo žmonelių bėdas, už tokį balsuočiau. Bet tokie neina. Pyktis ima žiūrint į Seimą per televizorių.
Kalbino ir fotografavo Laima AGANAUSKIENĖ