Naujausios
Laiškas redakcijai
Ar tikrai knygynas reikalingas Pakruojo žmonėms?
2011-ųjų pabaigoje, paskelbus apie Pakruojo knygyno privatizaciją, vietinėje spaudoje pasirodė straipsnis “Knygynas reikalingas žmonėms”. Rajono gyventoja nerimavo, kad privatizavus knygyną, prekyba knygomis ir mokyklinėmis prekėmis bus nutraukta, o moksleiviai bei jų tėveliai patirs daug nepatogumų ir papildomų išlaidų važiuojant prekintis į didmiesčius.
Spaudoje, aprašant knygyno privatizaciją, buvo diskutuojama nuo asilo su raudonais batais iki “prichvatizacijos” reikalų. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos ir privatizavimo komisijos nario G. Grybės nuomone UAB “Knyga visiems” privatizacija sunaikins knygyną. Deja, pastarųjų metų įvykiai parodė, kad knygyną sunaikins ne privatizacija, o biurokratinės pinklės, rajono valdžios tarnautojų neobjektyvumas ir profesionalumo stoka.
Praėjus metams po knygyno privatizacijos, pradėta galvoti, kaip patobulinti ir modernizuoti prekybą knygomis, tuo pačiu atnaujinant apleistas, dešimtmečius neremontuotas patalpas. Siekiant išsiaiškinti realias remonto darbų galimybes bei apimtis, pirmiausiai buvo kreiptasi ir asmeniškai susitikta su daugiabučio namo, kuriame įsikūręs knygynas, gyventojais.
Dauguma gyventojų labai geranoriškai palaikė remonto idėją ir neprieštaravo dėl planuojamų knygyno patalpų remonto darbų, todėl nedelsiant buvo pereita prie antro remonto darbų plano etapo – projektuotojo paieškos.
Pirmenybę nuspręsta teikti vietinei projektavimo darbų įmonei. Projektuotojas parengė projektinius pasiūlymus, su kuriais, įstatymų nustatyta tvarka, buvo supažindinti daugiabučio namo gyventojai. Gyventojai balsų dauguma projektiniams pasiūlymams pritarė.
Gyventojams pritarus projektiniams pasiūlymams ir šį gyventojų sprendimą įforminus daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimo protokolu, t.y. gavus bendrasavininkų sutikimą leisti atlikti kapitalinio remonto darbus, buvo uždegta žalia šviesa remonto darbų įgyvendinimui. Deja, šioje atkarpoje prasidėjo valdininkų blokados.
Remiantis kapitalinio remonto projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė daugiabučio namo gyventojai, buvo parengtas kapitalinio remonto projektas. Su šiuo projektu, vadovaujantis Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir statybos skyriaus išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, turėjo būti supažindintas namo administratorius.
Projekto rengėjas šiuo klausimu asmeniškai susitiko su namo administratoriaus atstovu. Neoficialaus susitikimo metu namo administratoriaus atstovas pareikalavo, kad prieš administratoriui susipažįstant su kapitalinio remonto projektu, su kapitalinio remonto sprendiniais pirmiausiai būtų supažindinti daugiabučio namo gyventojai. Įdomiausia tai, kad po šio projektuotojo ir namo administratoriaus atstovo susitikimo, projektuotojo pozicija, atstovaujant kliento interesus, pasikeitė 180 laipsnių kampu.
Projektuotojas pareiškė, kad jis su namo administratoriumi nesipyks. Dėl ko konkrečiai nesipyks projektuotojas, atstovaujantis teisėtus kliento interesus, liko neaišku. Projektuotojas taip pat išsisukinėjo nuo tiesaus atsakymo, kodėl kapitalinio remonto projektiniai sprendiniai turėtų būti teikiami namo gyventojų svarstymui, jei bendraturčių savininkų sutikimas kapitalinio remonto darbų įgyvendinimui buvo gautas.
Liko neatsakyta ir į klausimą, kaip namo gyventojai, neturintys reikiamos kompetencijos ir išsilavinimo, sugebės svarstyti ir vertinti specialistų priimtus architektūrinius bei techninius sprendimus. Vienintelis dalykas į ką tuo metu susikoncentravo ir dėl ko susirūpino projekto rengėjas – kuo greičiau gauti sutartą atlygį, nepaisant, ar darbas atliktas iki galo ir kaip kokybiškai jis atliktas.
Tokia kliento atžvilgiu pasikeitusi projektuotojo pozicija kėlė didelių įtarimų, tačiau, vadovaujantis teisės aktais, kad statytojas visapusiškai privalo pateikti pageidaujamą informaciją apie planuojamą statybą, buvo sušauktas dar vienas daugiabučio namo gyventojų susirinkimas.
2013 metų gruodžio pabaigoje knygyno patalpose susirinkę daugiabučio namo gyventojai surengė tikrą “kalėdinį šou”. Padėkojus ir įteikus namo administratoriaus atstovui dovaną už didelį rūpestį administruojamu namu, priminus ir pakvietus nebūti namo išdavikais, paskelbtas verdiktas: nepritarti knygyno kapitalinio remonto sprendiniams.
Suinteresuotų asmenų agitacija prieš planuojamus kapitalinio remonto darbus knygyne buvo įgyvendinta sėkmingai. Gyventojai, nepritarę kapitalinio remonto sprendiniams, vargu ar suvokė, kam jie nepritarė ir kam jie galėjo pritarti.
Susirinkime dalyvavęs projekto rengėjas užėmė neutralią nebylio poziciją ir net nebandė apginti savo parengto projekto arba bent jau pasidomėti, kokiems sprendiniams nepritarta. Apmaudžiausia, kad aklai agitacijai pasidavė ir tarė “NE” knygynui tame pačiame daugiabučiame name gyvenantys rajono pedagogai.
Eilinį kartą, pasibaigus brandos egzaminų sesijai, šie pedagogai negalės stebėtis ir priekaištauti, kad auga beraščių ir knygų nepažįstančių mokinių karta. Tuo neturėtų stebėtis ir savivaldybės valdžios atstovai, kurie pateikė savitą ir logiškai sunkiai suvokiamą interpretaciją apie namo administratoriaus supažindinimą su parengtu projektu, ir kurie nepritarė parengtam kapitalinio remonto projektui, nes su projektu neva nesupažindintas namo administratorius.
T.y., Pakruojo rajono savivaldybės Administracijos įsitikinimu, dokumentų išsiuntimas registruotu laišku ir dokumentų kopijos su gavėjo parašu, patvirtinančiu dokumentų gavimo faktą, negali būti traktuojama, kaip tinkama ir pakankama priemonė užtikrinanti, kad gavėjas dokumentus gavo, taigi su dokumentais (jei tik, žinoma, to pageidavo) susipažinti galėjo. Anot pareigūnų, dokumentų pateikimas nėra tapatus supažindinimui.
Pakruojo rajono savivaldybės Administracijos Teisės skyriaus vedėja išaiškino, kad nepaisant to, kad projektas išsiųstas registruotu laišku ir gavėjas, gavęs dokumentus, pasirašė pašto dokumentų pristatymo ir gavimo išklotinėje, dar nereiškia, kad išsiųstas projektas tikrai pasiekė gavėją ir ar gavėjas turėjo galimybę su projektu susipažinti.
Apie kokias galimybes kalba teisės skyriaus vedėja ir kokias galimybes siuntėjas privalo sudaryti ir užtikrinti dokumentų gavėjui, kad jis su tais dokumentais susipažintų? Taip pat norisi paklausti, apie kokias dėl kapitalinio remonto projekte numatytų darbų grėsmes, pažeidžiančias bendraturčių teisėtus interesus, savo rašte kalba Pakruojo rajono administracijos vyriausiasis architektas, minėdamas namo administratoriaus gyventojų vardu surašytą raštą “Dėl nepritarimo motyvų kapitalinio remonto sprendiniams”?
Gyventojai, sutikę leisti atlikti knygyno kapitalinį remontą, vėliau, remdamiesi savo pačių nuomone (taip nurodoma rašte “Dėl nepritarimo motyvų kapitalinio remonto sprendiniams”) , nusprendė, kad pamatai neatlaikys apkrovų ir reikalingi papildomi tyrimai bei skaičiavimai.
Vyriausiasis rajono architektas tokį gyventojų sprendimą traktuoja kaip motyvuotą, pagrįsta “realia bendraturčių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, galinčia kilti dėl numatomų statybos darbų.” Tuo tarpu, prieš tai du kartus projektą svarstęs Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros skyrius, kuriam vadovauja pats vyriausiasis architektas, nei karto nesuabejojo ir neįvardijo, kad dėl projekte numatytų darbų pamatai neatlaikys apkrovų ir tam reikalingi papildomi tyrimai ar skaičiavimai.
Galiausiai norisi paklausti Pakruojo rajono savivaldybės Administracijos direktoriaus, kodėl rajono savivaldybės administracija nesivadovauja ir savo veikloje bei priimamuose sprendimuose netaiko administracinės teisės lex benignior retro agit principo, ko pasekoje apsunkinama subjekto padėtis ir atmetamas prašymas apginti viešojo administravimo subjekto veiksmais pažeistų teisėtų interesų?
Įsisukus į šį užburtą kapitalinio remonto projekto svarstymo ratą, ne kartą teko suabejoti, ar tikrai knygynas reikalingas Pakruojo žmonėms? Ar slopindama iniciatyvumą, norą kurti ir veikti rajono valdžia tokiu būdu kuria verslui palankią aplinką? Nejau rūpestis dėl nuolat mažėjančio mokinių skaičiaus bei iš rajono išvykstančio jaunimo yra tik gražios deklaracijos strateginiuose planuose arba skambūs šūkiai rinkimų metu? Žinoma Lietuvos ekonomistė R.Vainienė labai taikliai pastebėjo: “ Ko norėti iš tikro Putino, kai savų putinų – nors vežimu vežk.
Jų nematai tik tada, kai nieko nedarai. Bet vos tik pirštą krust – būtinai susidursi su kokiu vietiniu putinu ir jo blokadomis.” Nusprendus atnaujinti vienintelio rajone esančio knygyno patalpas, tų “vietinių putinų” buvo sutikta ne vienas.
Nepaisant biurokratijos, neobjektyvių valdininkų sprendimų ir daugiabučio namo gyventojų sukurstyto priešiškumo knygyno patalpas atnaujinome. Sugaišome daug laiko, išeikvojome begalės energijos, įdėjome daug pastangų, tačiau nuo šiandien knygų bičiuliai gali džiaugtis šiuolaikišku ir jaukiu rajono knygynu. Tikime, kad spausdintas žodis yra amžinas ir nemirtingas. Jokios technologijos negali atstoti spausdintos knygos skaitymo džiaugsmo. Taip pat norisi tikėtis, kad gyventojų nerimas, išreikštas dėl knygyno išlikimo knygyno privatizacijos metu, buvo tikras, nuoširdus, ir, kad knygynas tikrai reikalingas žmonėms.
UAB “Knyga visiems” vardu, Diana KOSTIGOVA
