Arklio metų belaukiant

Arklio metų belaukiant

Arklio metų belaukiant

Metų sandūroje visada norisi akimirkai stabtelėti ir apsižvalgyti aplinkui. Kokie buvo 2013-ieji, ko tikimės iš 2014-ųjų, žaliojo medinio Arklio metų?

To „Mūsų kraštas“ klausė žmonių, kuriems benueinantys metai tapo jų darbų ir siekių įvertinimo laikotarpiu.

Pranas SLUCKUS, atsargos karininkas, Lietuvos šaulių sąjungos Šiaulių apskrities generolo Povilo Plechavičiaus Šaulių 6-osios rinktinės Radviliškio I šaulių kuopos vadas, vadovaujantis jaunųjų šaulių veiklai, aktyvus policijos rėmėjas, seniūnaitis, vienas iš dviejų šiemet nominuotų Garbės piliečių.

– Šie metai man buvo labai darbingi ir rezultatyvūs. Jie – tarsi visų mano darbų įvertinimo metai. Turiu omeny netikėtai gautą Radviliškio garbės piliečio vardą. Tikrai jo nesitikėjau.

Šaunūs metai buvo ir mūsų šaulių kuopai, kuri pripažinta geriausia apskrityje. Buvome įvertinti už mokymo, kovinio parengimo rezultatus, visuomeninę bei sportinę veiklą.

Nesėdėjome sudėję rankų, pravedėme daug įvairių užsiėmimų mokyklose, stovyklose. Rengėme žygius, orientavimosi, šaudymo ir kitas varžybas.

Gal todėl, kad mūsų veikla matoma ir jaunimui įdomi, šaulių gretos kaskart pasipildo vis naujais nariais. Jaunuolių nereikia įkalbinėti tapti jaunaisiais šauliais. Pavyzdžiui, vien šiemet į savo būrį priėmėme 43 naujus narius, tad dabar jų jau turime per 130.

Džiaugiuosi, kad atsigavo šaulių veikla Šeduvoje. Turime naujų idėjų ir kitiems metams. Su jaunimu reikia netingėti dirbti. Užsiėmimai šeštadienį, sekmadienį, naktiniai žygiai – su jais tik užsiimk. Bet aš tuo patenkintas, nes užsiėmimą turintys jaunuoliai neslampinės be tikslo gatvėmis ir neturės kada įgyvendinti kvailų idėjų tiesiog iš neturėjimo ką veikti.


Vytautas KRIKŠČIŪNAS, Aukštelkų seniūnijos ūkininkas, šiemet įvertintas Žemės ūkio ministerijos padėkos raštu „Už pasiektus puikius rezultatus žemės ūkio srityje“. Ūkininkas dirba per 1600 hektarų žemės ir yra laikomas vienu iš rajono žemės ūkio verslo lyderių. Aukštelkiškis domisi galimybėmis statyti vėjo jėgainę, gamina šiaudų granules, finansiškai remia bendruomenės ir seniūnijos idėjas.

– Jei lyginčiau šiuos metus su praėjusiais, turėčiau sakyti, kad jie buvo prastesni: derliaus sulaukėm vidutinio, tačiau supirkimo kainos šiemet buvo gerokai mažesnės. Vadinasi, ir pajamos bus mažesnės. Tačiau jų bus, ir jei į minusą neinam, vadinasi nėra blogai.

Su kultūromis nebeeksperimentuoju ir nebesiblaškau. Daugiau sėju žieminių rapsų ir žieminių kviečių. Vasarinių rapsų nebesėsiu išvis, nebent žieminiai iššaltų.

Derlingumų nesivaikau. Aišku, nesakau, jog bus gerai, kiek Dievas duos. Darau viską, kas geriausia ir reikalinga pagerinti derlingumą, tačiau su skaičiuotuvu prie svarstyklių nestoviu ir smulkmeniškai nedėlioju kiekvieno gramo.

Kelerių metų tendencija rodo, kad geresnės grūdų supirkimo kainos būna pavasariop. Javų kaina kaip ir valiutų kursų – sunku ją prognozuoti iš anksto, todėl be kitų metų, kol neparduosim šiųmečio derliaus, nebus aišku ir kiek pajamų atneš šie metai.

Gyvenimas vietoj nestovi: kažką gavai, kažkam vėl atiduodi. Šiemet įsigijau naują javų kombainą, bet dar reikėtų purkštuvo ir priekabos javams vežti. Taip ir judi visą laiką.


Vida DAUNECKIENĖ, „Verslo burių“, kuriomis įvertinami rajono verslo žmonių pasiekimai, nominantė, sėkmingiausia 2013 metų moteris verslininkė, UAB Šeduvos kepykla vadovė, 23-ejus metus besisukanti privačiame versle.

– Gyvatės metai buvo labai darbingi. Savo turimą verslą visuomeninio maitinimo srityje papildėme nauju iššūkiu – Šeduvoje įsteigėme kepyklą su nauja didelių pajėgumų įranga, į kurią investavome per 200 tūkstančių litų. Ši kepykla – mūsų ateities darbo vizija, nes, pasidarbavę dar kelerius metus, ketiname pasilikti tik ją.

Šiuo metu tiriame rinką, kuriame asortimentą, priimame pirmuosius užsakymus. Gruodį paklausiausia prekė – mūsų be jokių priedų kepami kūčiukai, kalėdiniai pyragai, senoviniai močiutės vafliai.

Tikimės atrasti savo nišą šioje srityje ir sėkmingai darbuotis ir Arklio metais. Juk arklys yra darbštumo simbolis.

Kalbino ir fotografavo Laima AGANAUSKIENĖ