Naujausios
Atnaujintos karių kapinės Bubiuose
Praėjusį antradienį grupė Šiaulių rajono ir miesto senjorų tvarkė Antihitlerinės koalicijos karių, palaidotų Bubiuose, kapinių teritoriją.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Darbavosi nuolatiniai talkininkai
Keliasdešimt pastarųjų metų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių išvakarėse tvarkyti Bubiuose palaidotų, karo mūšiuose žuvusiųjų kapines nekviesti suvažiuoja tie patys talkininkai – buvę Šiaulių rajono darbuotojai pedagogai Elena Mičienė, Albinas Rupšys, agronomas Antanas Caparas, buvęs rajono vadovas Arvydas Morkūnas, buvęs ilgametis vienos Šiaulių įmonės vadovas Jeronimas Juknevičius, buvęs kariškis, Šiaulių baltarusių bendruomenės vadovas Georgij Prokopovič, grupė kitų.
Talkininkai supureno kapinaičių gėlynus, nuvalė paminklinių statinių, bareljefų apnašas, nugrėbstė kapinaičių vejas, nugramdė betoninių takelių žolę, nušlavė juos, nurinko kapinių teritorijoje nukritusias aplinkui augančių medžių šakas.
Talkos pabaigoje apsilankęs Bubių seniūnas Vytautas Slabys pasidžiaugė, kad dar atsiranda žmonių, kuriems rūpi prieš septynias dešimtis metų žuvusiųjų pagerbimas, dėkojo atvykusiems už jų pastangas saugoti istorinę atmintį.
Vaizdingame kalnelyje šalia Bubių plentų sankryžos palaidota apie pusė tūkstančio karių, žuvusių mūšių Šiaulių apylinkėse metu 1944–ųjų metų liepą–rugsėjį. Kapinių obeliskuose išvardinta keliasdešimties tautų atstovų – Užkaukazės, Vidurinės Azijos tautų, ukrainiečių, rusų baltarusių, lietuvių, kitų tautybių pavardžių. Tarp žuvusiųjų – 111 nežinomų karių, penki tuometinės Tarybų Sąjungos didvyriai.
Prieš septynerius metus šalia pagrindinio Bubių karių kapinių obelisko perlaidoti miškuose palei Bijotės ežerą surasti žuvusio dar vieno nežinomo kario palaikai.
Kapinaitės pagražėjo
Praėjusį rudenį šiame vaizdingame Bubių plentų sankryžos kampelyje darbavosi paminklų restauratoriai iš Biržų. Atnaujintas kapinių obeliskų, paminklo postamento tinko sluoksnis, perdažyta kario su vėliava stovyla, gerokai atnaujinti, praplatinti plytelėmis grįsti kapinių takeliai.
Prieš tris dešimtmečius, Pergalės Antrajame pasauliniame kare 40–mečio išvakarėse, ilgametis Šiaulių rajono Švietimo skyriaus vedėjas Albinas Rupšys subrandino mintį ir įtikino įvairiausių instancijų valdininkus, jog amžinosios rimties vietoje nepritinka granatą Vakarų pusėn užsimojusio kario statula, iki tol stovėjusi priešais kapinių teritoriją, antrapus plento.
A.Rupšio siūlymu, toje vietoje ant neaukšto postamento, tarsi ant palaidoto kario kapo kauburėlio, pastatytas akmeninis kareivio šalmas. Šio unikalaus kūrinio autorius – Kurtuvėnų akmentašys, tautodailės meistras Steponas Rimas.
Pastarojo kapinių teritorijos pertvarkymo metu nuspręsta akmeninį kareivio šalmą kartu su juodo granito postamentu perkelti į kapinių teritoriją. Restauratoriai įrengė jį pagrindinio tako gale, priešais pagrindinį kapinių paminklą. Kapinaitės tapo puošnesnės.
Biržiečių praėjusio rudens darbus Bubių karių kapinėse finansavo Rusijos ambasada Lietuvoje. Sakoma, jog tam ją paskatino žmogiška vietinių gyventojų pagarba istorinei praeičiai.
TALKA: Antradienį Bubių karių kapinių teritorijoje darbavosi keliolika nuolatinių talkininkų.
SUMANYMAS: Originalus paminklas žuvusiems karo dalyviams – akmeninis kareivio šalmas – kartu su postamentu perkeltas prie pagrindinio kapinių paminklo.
Autoriaus nuotr.