Naujausios
Audimas ir šeimą maitino
Užvenčio kultūros centre eksponuojami Dangvietų kaimo gyventojos Bronislavos Želvienės išausti darbai. Parodoje „Gyvenimas audimų raštuos“ akį traukia spalvingos lovatiesės, staltiesės, įvairūs takeliai, rankšluosčiai.
Gausi paroda žavi įdomiais, nematytais raštais, spalvų derinimu. Dauguma eksponatų austi prieš maždaug trisdešimt- keturiasdešimt metų, bet iki šiol tiesiog žėri.
Irma VAUPŠIENĖ,
Užvenčio kultūros centro direktorė
Mokėsi iš mamos
Audėja Bronislava Želvienė iš Dangvietų kaimo pasakojo, kaip anuomet ji iš savo mamos audėjos perėmusi patirtį.
Siūlus dažydavo pačios. B. Želvienė audė iš lino, šilko ir vilnos. Austi Bronislava mokėsi iš savo mamos, kuri tobulino, savaip taikė tradicinius lietuviškus raštus. Šeimoje buvo audžiamos aštuonnytės staltiesės ir lovatiesės bei keturnyčiai rankšluosčiai. Per dieną įgudusi audėja išausdavo apie metrą lovatiesės ar staltiesės ir ilgesnį negu dviejų metrų rankšluostį.
Bronislavos Želvienės įsitikinimu, audėja turi ne tik puikiai išmanyti audimo techniką, labai dėmesingai ir kruopščiai austi, bet ir tęsti šeimos raštų tradicijas bei savo darbą atlikti su labai didele meile. Toks ir jos gyvenimo būdas ir prasmė. Nuo audėjos ir šiandien sklinda ramybė, džiugi nuotaika, su ja gera bendrauti.
Staklės poškėdavo ir šventadieniais
Audimas B. Želvienei buvo ne tik maloni veikla, bet ir maitino jos šeimą.
Savarankiškai austi Bronislava pradėjo paauglystėje. Jaunystėje daugiausiai ausdavo kaimynams, Užvenčio miestelio bei tolimesnių apylinkių gyventojams. Dvidešimt metų B. Želvienė audė Klaipėdos „Dailės“ kombinatui.
Audėja mena, kad tekdavo įdėti daug triūso – staklės poškėdavo ir šventadieniais. Reikėdavo pristatyti tam tikrą rankšluosčių skaičių kas mėnesį ir kartu spėti padaryti ūkio darbus, auginti dukrą, o vėliau – padėti auginti ir anūkus.
Pasak B. Želvienės, tais laikais ūkyje nedirbantis žmogus buvęs vos ne svetimas savame kaime. B. Želvienės dukros Nijolės Staputienės tvirtinimu, „mama buvo labai greita, viską spėdavo“. Ūgtelėjusi dukra buvo tikra audėjos padėjėja, netgi valgyti atnešdavo prie staklių, kad mamai nereiktų atsitraukti nuo audimo.
Nebeaudžia dešimtmetį
Audimas – tai ne tik kūrybos, bet ir daug skaičiavimo, tikslumo, susikaupimo reikalaujantis darbas. Bronislava Želvienė nebeaudžia jau daugiau kaip dešimt metų, bet su malonumu prisimena laiką praleistą staklėse, kai savo rankomis kurdavo puošmenas, dabar, sakytume interjero akcentus, savo ir kitų žmonių namams.
Dar ir šiandien viską gerai menanti audėja nebūna be darbelio – pradžiugina artimuosius megztomis vilnonėmis kojinėmis iš plonyčių siūlų. Turguje tokių ir su žiburiu nerasi.
Audėja yra labai kukli moteris. Savo amatą vadina paprastu darbu. Džiaugiasi, kad turi nemažą šeimą, didžiuojasi rūpestingais anūkais Donata ir Dariumi. Vertina dukros Nijolės, kurios iniciatyva ir surengta ši paroda, pagalbą.
Onos GRANICKIENĖS nuotr.
AUDĖJA: 84 metų mamos audimų paroda rūpinosi jos dukra Nijolė Staputienė.
AUDIMAI: Bronislavos Želvienės audimų raštai ir spalvos tiesiog žėri.