Naujausios
Ąžuolų gatvė šventė sukaktį
Kuršėnų miesto Ažuolų gatvės, kuriai sukako 45-eri metai, gyventojai vėl susirinko vasara pasidžiaugti kartu. Jie dar gerai prisimena tą metą, kai gatvėje styrojo tik sklypus žymintys kuoliukai.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Gatvėje kūrėsi jauni
Kuršėnų bažnyčioje buvo aukojamos šventosios Mišiose už Ąžuolų gatvės gyventojus. Miesto kapinėse aplankyti tie, kurie išlydėti ilsėtis amžiams.
Pavakarę visi rinkosi Šliautarių sodyboje. Kaimynus, į kiemą sukančius su lauknešėliais rankose, pasitiko kapelos atliekamos melodijos.
Du grojantieji, Algis Kuniauskas ir Augustinas Rugelis, ne tik šioje gatvėje gyvenantiems nuo seno pažįstami. Jie koncertuodami šalį yra plačiai apvažiavę. Koncertus primena ir nuotraukos, straipsnių iškarpos, kurias A. Kuniauskas saugo savojo smuiko futliare ir besidominčiajam bet kada gali parodyti.
Šalia muzikantų gulėjo ir būgnas. Čia pat greitai buvo surastas kaimynas, sugebantis jį mušti.
„Šia išbėgiota gatvė, išžaista vaikystė. Kokia būdavo smagi gatvė, kai klegėdavo nuo vaikų“, – susirinkusiesiems su nostalgija priminė kaimynus priėmusios sodybos šeimininkė Danutė Šliautarienė. Tas klegesys nutildavęs tik tada, kai televizija pradėdavusi rodyti populiarųjį multiplikacinį filmą „Na, palauk“.
Šiame susitikime paminėta Ąžuolų gatvės 45-erių metų sukaktis. Pristatyti nauji, nors ir keletą metų čia jau gyvenantys žmonės. Pagerbta seniausia šios gatvės gyventoja Aniceta Žemkienė. Sugiedotas Ąžuolų gatvės himnas.
Gatvėje, kurioje žemės sklypai individiualiems namams statyti išdalinti prieš 45-erius metus, klegesio jau nebėra. Dabar jau gyventojai save juokais vadina blondinais, nes daugelis jei ir gali išsaugoti buvusią plaukų spalvą, tai tik dažais.
Susitikti kaimynai susirinko jau kartu su vaikais, anūkais.
Praeitį primena metraštis
D. Šliautarienė mena, kad 1968 metais Ąžuolų gatvės sklypus žymėjo žemėn sukalti kuoliukai. Namų niekas dar nesistatė.
Šliautariai, mieste nuomojęsi butą, Ąžuolų gatvėje pirmieji pasistatė mažą namelį, jame gyvendami statėsi namą.
Kai kurių kaimynų statybos truko ilgai, nes trūko pinigų, ir į parduotuvę nuėjęs anaiptol ne viską galėjai rasti. Trūko tai cemento, tai metalo, tai dar ko nors.
Susitikimo dalyviai galėjo susipažinti su dailiai įrištu Ąžuolų gatvės metraščiu. Tai – šioje gatvėje gimusios, augusios Astos Širvinskaitės-Žalienės kraštotyros darbas, parengtas Šiaulių rajono viešosios bibliotekos darbuotojų siūlymu.
Aplanke yra Kuršėnų miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968 metų balandžio 25 dienos sprendimo, kuriuo Adolfui Širvinskui paskiriamas 600 kvadratinių metrų ploto sklypas „individualiai statybai“ Ąžuolų gatvėje, nuorašas.
Vykdomasis komitetas panašius sprendimus priėmė ir dėl kitų šios gatvės gyventojų.
Metraštyje pasakojama apie Ąžuolų gatvėje gyvenančias šeimas. Apie pirmąją gatvės šventę, suorganizuotą 1988 metais. Apie kitas šventes, suorganizuotas vis kitoje sodyboje. Pasakojimai iliustruojami nuotraukomis.
Paskutinė Ąžuolų gatvės šventė vyko prieš dešimt metų.
Autoriaus nuotr.
SAMBŪRIS: Ąžuolų gatvės gyventojai bei jų kaimynai įpratę gyventi kaip viena darni šeima.
ŠEIMININKĖ: Danutė Šliautarienė pasveikino kaimynus, pažįstamus, susirinkusius į gatvės susitikimą.
SAVIŠKĖ: Aniceta Žemkienė – seniausia Ąžuolų gatvės gyventoja.
MUZIKA: Susitikimo dalyviams koncertavo saviškiai.