Naujausios
Baisogaloje būrėsi folkloro ansambliai
Radviliškio rajone, Baisogaloje, tryliktą kartą surengtas respublikinis folklorinių ansamblių sambūris „Nemirštanti tautos gaida“ buvo pirmasis jo organizatoriui, naujam Baisogalos „Dainorių“ kolektyvo vadovui Pauliui Kabliui ir pirmą kartą vyko netradicinėje vietoje.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Linksminosi folkloro kolektyvai
Kasmet Baisogalos Komaro dvare vykdavęs sambūris šiemet kolektyvus sukvietė į kultūros namus.
Trylika kartų šventės varpu pirmą kartą skambino naujasis „Dainorių“ folklorinio ansamblio vadovas Paulius Kablys, jis kartu su buvusia kolektyvo vadove Stase Anglickiene uždegė simbolinį šventės aukurą.
Į Baisogalą susirinko dvylika Klaipėdos ir Šiaulių regionų folkloro kolektyvų.
Rajonui sambūryje atstovavo Radviliškio kultūros centro folklorinis ansamblis „Aidija“, vadovaujamas Donato Stakvilevičiaus, Pociūnėlių kultūros namų folklorinis ansamblis „Garduva“ (vadovė Genovaitė Vorienė), Grinkiškio kultūros namų folklorinis ansamblis „Sarva“, vadovaujamas Virginijos Šepronienės, kuris sambūryje dalyvauja nuo pirmos šventės, Šeduvos etnografinis ansamblis „Šeduva“ (vadovė Emilija Brajinskienė).
Sambūryje pasirodė ir penki pačių baisogališkių kolektyvai: „Dainoriai“ bei netradicinė „Dainorių“ kapela, vadovaujami P. Kablio, Pagyvenusių žmonių asociacijos kolektyvas „Sidabro gija“ (vadovė G. Vorienė) bei du nauji kolektyvai: Baisogalos kolektyvas „Rudenėlis“, vadovaujamas Stanislovo Černiausko, ir folklorinio šokio grupė „Baisogaliai“ (vadovas Romualdas Juzukonis).
Po kolektyvų koncerto, nuskambėjo bendra visų šventės dalyvių atliekama daina.
Atgaiva sielai
Šventėje dalyvavusi Melburno lietuvių parapijos choro vadovė Zita Prašmutas, „Krašto žinioms“ džiaugėsi galėjusi pasiklausyti koncerto, nes tai – atgaiva sielai.
„Džiugu, kad susirinko tiek daug kolektyvų, propaguojančių folklorinę muziką. Pas mus Australijoje lietuviškas folkloras sunkiai skynėsi sau kelią. Išeivių stovyklose Vokietijoje pirmiausia susikūrė chorai. Tas pats atsitiko ir atvykus į Australiją. Gal tik po kokių 15-os metų, kai čia atvyko lietuviai, buvo sukurta folkloro grupė. Vieni juos peikė, kad dainuojama senovinė muzika, kiti juos palaikė. Iš pirmųjų grupės narių likę vos vienas kitas“, – sakė viešnia.
Pasak Z. Prašmutas, jaunimas dabar per daug nevertina folklorinės muzikos.
„Melburne yra susikūrusi lietuvių folkloro grupė „Pamesta klumpė“, tačiau joje dalyvauja lietuviai, kuriems jau per trisdešimt. 20-mečių ir jaunesnių, norinčių dalyvauti folkloro kolektyvuose, nėra. Gal įtakos tam turi ir tai, kad daugelis jaunimo jau yra augę mišriose šeimose, o gal tai, kad tėvai jau primiršo tarmišką kalbą. Moterų irmerginų lietuvių folkloro grupė yra įsikūrusi Sidnėjuje“, – apie lietuviško folkloro išsaugojimą pasakojo Z. Prašmutas.
Anot viešnios, tarp paauglių ir jaunimo lietuvybę bandoma išlaikyti skautų stovyklose, kur prie laužų dainuojamos lietuviškos dainos. Viešnia apgailestavo, kad Baisogaloje vykusiame sambūryje trūko žiūrovų.
Autoriaus nuotr.
ŠEIMININKAI: Jau 13 kartą „Dainorių“ kolektyvas sukviečia šalies ansamblius į folkloro šventę.
TRADICIJA: Simbolinį aukurą uždegė buvusi „Dainorių“ vadovė Stasė Anglickienė (dešinėje) ir naujasis vadovas Paulius Kablys.
ŠEDUVIAI: Šeduvos etnografinis ansamblis „Šeduva“ žiūrovams pristatė etnografinių vestuvių dainų.
KAIMYNAI: Stačiūnų (Pakruojo rajonas) folkloro ansamblis „Volungė“ į sambūrį atvyko jau ketvirtą kartą.
VIEŠNIA: Viešnia iš Australijos, Melburno lietuvių parapijos choro vadovė Zita Prašmutas džiaugėsi, kad Lietuvoje folkloras tebėra gyvas.