
Naujausios
Barysių kaimo kapinaitėse išlikę dideli medžiai, akmenys ir jas ženklina dabar jau du kryžiai – senasis, kuris per laiką sutręšo, bei pastatytas naujasis.
Naują kryžių buvo pašventintas, Meškuičių bažnyčioje vykusiose mišiose melstasi už esamus ir buvusius kaimo gyventojus.
Iniciatyvos pastatyti naują kryžių ėmęsis Barysių kaimo gyventojas Vidūnas Rimkus daug metų su šeima prižiūri kaimo kapinaites, kad jos išliktų, neišnyktų nuo žemės paviršiaus kam nors panorus užarti.
Prieš kurį laiką žmogus iš Šiauliuose veikiančios UAB „Mechanizmų nuoma“ nemokamai gavo frezą žemei įdirbti, ir kapinaičių plotelį apsėjo UAB „Ecoagrokerry“ dovanota žolės sėkla. Žmogus dėkingas Bernardui Domarkui, kuris išpjovė medieną naujam kryžiui.
Senojo jau sutrešusio kryžiaus istorija – įdomi. Jis buvo pastatytas Barysių gyventojams, išėjusiems į karą. Pasak V. Rimkaus, visa kuopa, kurioje jie tarnavo, papuolė į vokiečių pasalą ir buvo nušauti, o būtent iš Barysių kilusieji išliko tik sužeisti.
V. Rimkus Barysius mena tokius: prie pat miško veikusi Meškuičių eiguva, kur gyveno eigulys J. Kivylius ir miško meistras Žalys su šeimomis, netoli stovėjo Tiutyčios, Čepulio sodyba, kurios vietą vidury laukų mena ąžuolas ir akmuo. Šalia Barysių senkapių plytėjo Rumbino ūkis, už buvusio kelio į aerodromą – malūnininko, vadinto „melniku“, sodybos ir malūno likučiai. Buvo Starkausko, Gendvilo, Mikšio, Medišausko, Švambario, Zaveckų, Nemaniaus, Daukšo namai. Šalia kelio į Priešginių kaimą stovėjo Šiurkaus, Aukselio sodybos, siuvėjos Emilijos Bubelytės medinė trobelė.
Didžiąją dalį Barysių kaimo sodybų nušlavė 1975–1976 metais praėjusi melioracija. Bulodozeriais taikytasi sunaikinti ir Barysių kaimo senkapius. Jau buvo verčiami apie kapinaites augę medžiai, kai Vidūno Rimkaus senelis Leonas Simonaitis neapsikentęs melioracijos inžinieriui pareiškė vyksiąs apie tai pranešti „partkomui“. Kaip sakė, taip ir padarė. Nuvažiavo, buvo priimtas ir nuspręsta: nors kapinaičių planuose nėra, jų neliesime. Tad jos išliko. O Priešginių kapinaitės smarkiai nukentėjo, iš jų geras žvyras buvo kasamas ir vežamas keliui tvarkyti.
Šiais laikais Barysių kapinaitės irgi bet kada galėjo būti sulygintos su žeme, nes yra privačiame žemės sklype. Tačiau V. Rimkus tęsė savo senelio darbą, kreipėsi ir į savivaldybę, rajono tarybos narius. Savivaldybė bendradarbiauja su Nacionaline žemės tarnyba. Visos tokios kapinaitės, atsidūrusios ūkinėse žemėse, bus „išimamos“, suformuojami sklypai ir savivaldybė jas turėtų perimti pagal panaudos sutartį.