Naujausios
Bedarbiai dairosi į pašalpas ir užsienį
Lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, šiemet per tą patį laikotarpį bedarbių rajone sumažėjo. Ne todėl, kad atsirado daugiau vietų – ne vienas pakruojiškis darbą susirado didmiestyje ar išvažiavo uždarbiauti į užsienį.
Stanislava VIČAITĖ
stanislava@skrastas.lt
Be darbo – porą metų
Pakruojietė Aldona (pavardė redakcijai žinoma) Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus duris varsto beveik pusantrų metų.
„Be darbo likau prieš porą metų, kai įmonę, kurioje dirbau daugiau nei dešimtmetį, iš Pakruojo iškėlė į kitą miestą. Iš karto Darbo biržoje nesiregistravau – neapsimokėjo, nes man, kaip ir visiems buvusiems šios įmonės darbuotojams, buvo išmokėta kompensacija. Todėl kelis mėnesius gyvenau iš jos. Į Darbo biržą kreipiausi praėjusiųjų metų pavasarį“, – „Pakruojo kraštui“ pasakojo moteris.
Pusę metų ši pakruojietė gavo 239 litų bedarbio pašalpą. Tiek jai mokėta dėl to, kad turėjo pajamų: kiekvieną mėnesį gauna neįgalumo pašalpą. Dėl to buvo išskaičiuota didesnė dalis iš bedarbio pašalpos.
„Per beveik pusantrų metų rimtesnio darbo pasiūlymo nesulaukiau. Siūlė dirbti pas ūkininką, atsisakiau: rinkti akmenis laukuose – ne su mano sveikata“, – prisipažino apie penkiasdešimties metų amžiaus moteris.
Kitaip nei Aldona, Pašvitinio seniūnijoje gyvenantis Tadas darbo ieškotis per biržą nė nežada:
„Neapsimoka. Ką gera pasiūlytų? Ir iš viso: ar beverta likti Lietuvoje? Mėnesį dirbau lentpjūvėje. Gavau tokią mizerną algelę, kad net gėda kam ir pasakyti. Todėl jau kitą savaitę išvažiuoju į Angliją – ten gyvenantis pusbrolis man surado darbą statybose.“
Trūksta norinčiųjų dirbti
Šiaulių teritorinės darbo biržos Pakruojo skyriaus vedėjos Stasės Laurušienės teigimu, daugiausiai darbo vietų siūloma kvalifikuotiems darbuotojams: reikia virėjų, padavėjų, pardavėjų, suvirintojų, siuvėjų, melžėjų, traktorininkų. Kaip visada, rajone trūksta gydytojų.
„Tikimybė susirasti darbą nedidelė tiems, kurie turi šiuo metu nepaklausią profesiją arba tokią, kur specialistų yra perteklius. Sunku ką nors pasiūlyti pradinių klasių mokytojams, socialinėms pedagogėms, manikiūrininkėms, kirpėjoms, apželdintojams, teisėjų padėjėjams, teisininkams, kompiuterininkams-operatoriams“, – „Pakruojo kraštui“ apie darbo rinką ir darbuotojų poreikį pasakojo S. Laurušienė.
Anot vedėjos, trūksta ir motyvuotų arba išvis norinčių dirbti žmonių:
„Kai kurie įprato gyventi iš pašalpų. Būna, jog pasiūlome žmogui darbą, jis įsidarbina, o po kiek laiko atėjęs mus kaltina, kad jam sugadinome gyvenimą. Mat jam pradėjus dirbti, šeima netenka dalies pašalpų. O jei žmogui reikia kasdien važinėti į darbą tolimesnį atstumą, įsidėti maisto – dar padidėja išlaidos. Jei atlyginimas nėra didelis, tai paskaičiavus paaiškėja, kad dirbti jam neapsimoka, geriau gyventi iš pašalpų“, – pasakojo Pakruojo skyriaus vedėja.
Darbo biržos specialistai teigia, kad nemaža dalis tinkamo darbo rajone nerandančių žmonių išvažiavo dirbti į užsienį. Daugelio taip nusprendusiųjų pagrindinis argumentas – kelis kartus didesnis nei Lietuvoje darbo užmokestis.
Darbo ieško ir absolventai
Birželio mėnesį Darbo biržoje jau užsiregistravo ką tik aukštųjų ar profesinių mokyklų baigimo diplomus gavę rajono gyventojai.
„Šiemet į Darbo biržą kreipėsi mažiau absolventų nei ankstesniais metais. Žinoma, tam įtakos turėjo emigracija. Galbūt dalis jau rado ar tikisi rasti darbą didmiestyje“, – „Pakruojo kraštui“ teigė Pakruojo skyriaus specialistė Edita Šapokienė.
Ji pasakojo, jog šią savaitę trylika darbo biržoje užsiregistravusių jaunuolių dalyvavo susitikime su Lietuvos kariuomenės KASP atstovais.
„Šiems kirpėjos, socialinio darbuotojo, burnos higienisto, miškininko, buitinės elektronikos taisytojų, kasininko, suvirintojo specialybes įgijusiems jaunuoliams pristatėme darbo paieškos būdus, informavome, kokios būna darbdavių pozicijos, aptarėme, kuriose įmonėse būtų galima įsidarbinti“, – teigė E. Šapokienė, pridurdama, jog keletas iš šių absolventų turi paklausias profesijas, todėl mananti, jog jiems gauti darbą yra nemenka tikimybė ir savame krašte.
Mažiau bedarbių
Šiaulių teritorinės darbo biržos duomenimis, liepos 1 dieną bedarbių skaičius mažėjo visame Šiaulių regione. Mažiausiai darbingo amžiaus bedarbių buvo registruota Šiaulių miesto (5,7 procento) ir Šiaulių bei Pakruojo rajonų savivaldybėse (8,7 procento). Daugiausiai – Kelmės (13,9 procento) ir Akmenės (13,2 procento) rajonų savivaldybėse.
Per pirmąjį pusmetį į Pakruojo skyrių kreipėsi 813 bedarbių (pernai per tą patį laikotarpį – bedarbių registracija sumažėjo 19,7 procento), iš jų 49 procentus sudarė moterys. Jaunų žmonių iki 25 metų buvo registruota 172.
Lyginant su gegužės mėnesiu, birželį bedarbių registracija rajone išaugo 67,7 procento.
Nuo metų pradžios įdarbinta 786 rajono gyventojai – 11,2 procento mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai jų – įdarbinta paslaugų sektoriaus įmonėse. Iš 172 registruotų jaunuolių iki 25 metų darbus gavo 97 (56,6 procento).
Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, laisvų darbo vietų skaičius rajone padidėjo 3 procentais. Per šešis mėnesius Pakruojo rajone įregistruoti 928 darbo pasiūlymai. Birželio mėnesį įregistruotos 124 laisvos darbo vietos – 19 vietų, arba 13,3 procento mažiau nei gegužės mėnesį.
Daugiausiai laisvų darbo vietų registravo Žvirblonių, Linkuvos ir Lygumų žemės ūkio bendrovės, UAB „Pakruojo parkai“, „Kanrugė“, „Šukioniai“, AB „Pakruojo arka“, A. Valantino individuali įmonė, Pakruojo miškų urėdija.
Autorės nuotr.
DARBAS: Pakruojiečiai vyrai dėl didesnių atlyginimų noriau įsidarbina statybose užsienyje.
PAŠALPOS: Darbo biržos Pakruojo skyriaus vedėja Stasė Laurušienė sako, jog neretai pašalpa bedarbiui yra didesnė nei atlyginimas.