
Naujausios
Bendruomenėms siūlomos naujos veiklos
Pakruojo savivaldybėje vykusiame rajono bendruomenių ir kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų susirinkime visuomenininkams siūlyta tapti socialiniais globėjais, užsiimti verslais, rašyti projektus ir kita veikla.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Budinčių globėjų etatai – neužimti
Visuomenininkų susirinkime daugiausia dėmesio skirta vaikų globos naujovėms.
Linkuvos socialinių paslaugų centre yra įsteigti trys budinčių globėjų etatai. Į juos pretenduoti kviečiami asmenys ar šeimos, baigę mokymus pagal globėjų (įtėvių) ruošimo programą ir turintys tinkamas sąlygas namuose bet kuriuo paros metu priimti iki trijų vaikų.
Budintiems globėjams numatytas nuolatinis atlyginimas bei mokami vaiko pinigai tuo laiku, kada namuose gyvens globotiniai.
Pakruojo vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Koskutė-Peseckė informavo, kad besidominčių iki tol nebuvusiomis socialinio darbo vietomis yra, tačiau kol kas viskas baigiasi informaciniais pokalbiais.
„Gali būti, kad žmonės nesiryžta tapti budinčiais globėjais, žinodami, jog vaikai pas juos gyvens neilgai, globotiniai nuolat keisis – kad tai yra darbas. Tokia kaita – emociškai svarbus dalykas, nes prie globotinių prisirišantys žmonės ne visada gali susitaikyti su faktu, kad šie vaikai namuose neilgam (nuo kelių dienų iki vienerių metų). Nebent žmonės vėliau taptų nuolatiniais jų globėjais“, – sakė E. Koskutė-Peseckė.
Vedėjos teigimu, budinčių globėjų poreikis – labai aktualus. Rizikos šeimų, iš kurių gali tekti bet kuriuo paros metu paimti vaikus, rajone gyvena dešimtys.
E. Koskutė-Peseckė rajono bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų atstovų susirinkime informavo, jog svarstoma, ar neteks iš asocialių šeimų paimti šešių vaikų.
Po kelių dienų mažyliai jau iškeliavo pas nuolatinius globėjus.
„Skirtingai nei budinčiųjų, nuolatinių globėjų mūsų rajone atsiranda. Visuomenės požiūris į vaikų globą darosi palankesnis. Kasmet globėjų ar įtėvių mokymus baigia po keliolika žmonių. Žinome ir šeimų, kurios, ankstesniems globotiniams užaugus ir išėjus gyventi savarankiškai, suteikia namus kitiems. Nuolatinė vaikų globa taip pat yra skatinama“, – sakė skyriaus vedėja.
Pernai globa skirta keturiolikai vaikų, paimtų iš rajono rizikos šeimų. Dalis jų apsigyveno globėjų šeimose, dalis – vaikų globos namuose.
Pakruojo rajone veikia dvi tokios įstaigos – Linkuvoje įsikūręs samariečių „Naminukas“ ir Pamūšio parapiniai vaikų globos namai. Juose šiuo metu gyvena dvidešimt du vaikai.
Naujos globos sistemos pradžia
Budintys vaikų globėjai – dalis pradėtos kurti socialinių paslaugų sistemos, skirtos, kad vaikai, neįgalūs asmenys ir jų šeimos gautų reikiamas paslaugas ir pagalbą bendruomenėse.
Būsimąją sistemą pristačiusi projekto „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“ Šiaulių regiono pertvarkos procesų ekspertė Eglė Jurkutė iki šiol veikiančią institucinę globą vertino kaip žalingą, pažeidžiančią žmogaus teises.
Ekspertė informavo, kad dar užpernai buvo pasirašyti dokumentai dėl sąlygų sukūrimo šeimyninei ir bendruomeninei vaikų globai. Ketinama įdiegti naują globos rūšį – palydimąją globą, kuria būtų padedama pilnametystės sulaukusiems globotiems vaikams įsitvirtinti gyvenime.
E. Jurkutės teigimu, į keičiamą vaikų globos sistemą svarbu įtraukti visuomenę, nevyriausybines organizacijas bei asmenis, galinčius užsiimti tokia veikla. Nes projekto vykdymo terminai konkretūs – per tris mėnesius reikia surasti budinčiuosius socialinius globėjus. Ši veikla turėtų tapti prestižinė, globėjams derėtų mokėti solidžią algą – apie tūkstantį eurų.
Prie projekto vykdymo reikės prisidėti ir vietos savivaldybėms.
Norinčių dirbti budinčiais socialiniais globėjais ieško ne tik Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Naujosios darbo vietos, reikalavimai potencialiems pretendentams pristatomi įvairiuose susirinkimuose, rajono vadovų susitikimuose su visuomene.
Bendruomenės kviečiamos užsidirbti
UAB „Pakruojo parkai“ vadovas Giedrius Klimkevičius susirinkimo dalyvius kvietė prisidėti prie įmonės siūlomų pramogų turistams ir užsidirbti.
G. Klimkevičiaus teigimu, per metus Pakruojo dvare apsilanko apie 75 tūkstančius žmonių. Keliautojai ieško ir pramogų, ir suvenyrų. Todėl paslaugas jiems galėtų siūlyti beveik visi kūrybingi visuomenininkai: prekiauti pačių pintais, megztais ar kitaip sukurtais gaminiais, net rodyti saviveiklos kolektyvų programas.
G. Klimkevičių ypač domino naminės duonos kepėjai – šis produktas turėtų paklausą. „Pakruojo parkų“ vadovas užsiminė, kad iš bendruomenių atsiradus kepėjams, pastatytų ir duonkepę.
Užsimezgus diskusijai, Mikoliškio bendruomenės pirmininkas Jonas Janulis prisiminė – prieš kurį laiką bendruomenės nariai buvo sumanę prekiauti pačių darytais koldūnais, bet suabejojo, kad neįvykdys griežtų tokiai veiklai keliamų higienos reikalavimų. Tad kaip atitikti tuos reikalavimus, svarstant galimybes imtis verslo dvare, ar jais pasirūpins „Pakruojo parkai“?
Žeimelyje veikiančio „Sveiko pulso“ klubo vadovo Kęstučio Valentinavičiaus nuomone, nėra Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai „blogiečiai“ – neskuba bausti, o pataria, kaip tinkamai susitvarkyti.
Guostagalio bendruomenės pirmininkė Virginija Jocienė sakė, kad norint teikti maisto gamybos paslaugą, formalumus atlikti būtina. Bet jie nėra neįveikiami entuziastams. Guostagalio bendruomenė savo nariams šias paslaugas teikia jau ne vienerius metus.
Naujos strategijos
Visuomenininkams buvo pristatytos vietos veiklos grupės „Pakruojo rajono partnerystė“ ir Pakruojo miesto vietos veiklos grupės strategijos, numatomi projektai, netrukus bus pakviesta teikti jiems paraiškas. Abiejų grupių planuose, be kitų veiklų – socialinės atskirties mažinimas, paslaugų teikimas vietos gyventojams, neaktyvių žmonių, jaunimo įtraukimas.
Autorės nuotr.
Joną Janulį (stovi) domino, ar sanitarijos reikalavimų įvykdymu rūpinsis verslininkauti bendruomenes kviečianti įmonė „Pakruojo parkai“, ar formalumus teks tvarkyti patiems.
Naują globos sistemą pristatė ekspertė Eglė Jurkutė.
Guostagalio bendruomenės pirmininkė Virginija Jocienė jau turi patirties, kaip teikti maisto gamybos paslaugas.
Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Koskutė-Peseckė pastebi, kad norintys vaikus globoti žmonės pasirenka būti nuolatiniais globėjais.