Bitės neša ir džiaugsmo, ir rūpesčių

Bitės neša ir džiaugsmo, ir rūpesčių

Kuršėniškiai Stasys ir Jadvyga Bugeniai, pradėję bitininkauti prieš dešimt metų, jau turi septyniasdešimt bičių šeimų. Jos ne tik padeda prisidurti prie pensijos, bet ir tapo mielu rūpesčiu, bitėms skiriamo laiko būna negaila.

Algimantas BRIKAS

brikas@skrastas.lt

Neatsistebi bičių darbštumu

Bitės džiaugiasi giedra, saulėta diena. Dūzgia. Lenda į avilį ir iš jo. Vėl kažkur išskuba. Ir šitaip – kiekviename iš septyniasdešimties avilių bei prie jų.

Visai šalia bityno – miškas. Bites jis ypač domino pavasarį, kai žydėjo lazdynai. Kai jie pražysta, vilioja žiedadulkės, esančios ant jų žirginiukų. Bites traukia ir karklų vadinamieji kačiukai.

Dabar matyti, kad bitutės traukia į vieną pusę. Arba iš jos. Ten plyti dobiliena. Vilioja baltieji dobiliukai.

Bugeniai kartą vasarą stebėjo – mato: į aną pusę bičių debesis nuūžė. Jau grįžtant namo į Kuršėnus, jis – vėl, per kelią anapus miško. Stasys Bugenis mano, kad čia jų takas. Be to, bitės skuba prieš lietų, kai kyla jį žadantys debesys.

„Čia visur yra natūralios pievos. Yra jonažolių. Usnys pražydo – iš jų nektarą ima. Bitės kiekvieną žiedelį apeina“, – Jadvyga Bugenienė neatsistebi jų darbštumu. Bulvės pradėjo žydėti – bitutės skuba ir prie jų žiedų.

Bugeniai kartą ėjo pasižiūrėti, kas aplink auginama, į kokius plotus patenka jų bitės. Pievos, dobilienos – yra iš kur nektarą nešti. O ką sunešė, netrukus bus aišku.

Kai apsilankiau Bugenių bityne, jie ruošėsi rytojui – ketino išimti visą medų. Kartu su talkininkais, kurie medkopyje padeda jau ne pirmus metus. Darbas turėtų trukti tris dienas. Žinoma, jeigu nesutrukdys lietus.

O ar bitininkai šiemet tikisi iškopti daug medaus? „Dar nežinome, bet nieko gero. Aviliai  pustuščiai“, – prognozuoja J. Bugenienė. Juk būdavo, jog storą medaus sluoksnį nuimdavo, o šiemet plonai jo sunešta.

Visi rūpesčiai – sąsiuvinyje

Pievoje stovi įvairiausių dydžių bei spalvų aviliai. Dauguma – daryti paties pono Stasio. Tai – jų abiejų rūpestis bei džiaugsmas.

Jie neretai, palinkę prie avilio, pasitaria, pasiginčija. Be pykčio. Bugeniai sako, kad prie bičių nevalia pyktis – jos to nemėgsta. Jų pokalbį tiksliau būtų galima pavadinti dalijimusi žiniomis.

Abu prieš penkerius metus baigė Europos Sąjungos lėšomis organizuotus bitininkų  kursus. Ir dabar labai domisi literatūra apie bitininkavimą, straipsniais internete. Tai daugiau paskaito Jadvyga, o Stasys remiasi tuo, ko jau išmokęs bitininkaudamas.

Jau prireikė ir nemenkų investicijų, nes juk ir aviliams daryti, tvarkyti reikia lentų, varžtų, skardos bei daug ko kito. Nebuvo iš ko avilių rėmelius nusipirkti – patys pasidarė. Žiemą kalė abu. Jie gal ir nėra tokie, kaip standartiniai, bet jiems – geri. Ir bitėms.

Kai kurie aviliai ypač išgražinti piešiniais. Tai – ponios Jadvygos kūryba. Bet moteris turi dar ir kitokį rūpestį.

Ji paima ir ant stalo padeda sąsiuvinį, pradėtą pildyti pradėjus kurti bityną. Jame užrašyta, atrodytų, viskas apie jų biteles, bitininkavimo darbus bei rūpesčius. Nurodyta, koks kokio svorio bičių spiečius iš kokio avilio į kokį įleistas. Užrašyti avilių numeriai ir kas kuriame padaryta.

J. Bugenienė atverčia dar vieną šių metų žurnalo lapą.

„Kovo 15-oji. Šiandien saulėta, graži diena. Dieną 10 laipsnių šilumos, vakarinis nelabai malonus vėjas. Peržiūrime visas šeimas“.

„Liepos 11 d. Šiandien vėjuota, nelabai šilta diena. Šviečia saulė, bet retkarčiais ją paslepia debesys, pradeda lynoti. Peržiūrėjome visas šeimas, uždėjome penkis magazinus (dėtuves – atsargines dėžes su korių rėmais avilyje, į kurias bitės neša medų, – A. B.). Dar yra šeimų, turinčių tik po vieną magaziną. Uždėjome motinėlę su narveliu“.

„Liepos 19 d. Šiandien į 33-ią šeimą įdėtas rėmas su vienadieniais perais, nes nėra motinėlės ir nei vieno uždengto pero. Rėmas paimtas iš keturioliktos šeimos“.

Šiame žurnale – visas bityno gyvenimas. Be šios informacijos sunku būtų verstis. S. Bugenis sako atskleidžiąs puslapį, pasižiūrįs, ko trūksta kuriame avilyje – ir galima imtis tuo metu reikalingiausio darbo.

Pildyti šį sąsiuvinį jau senokai tapo J. Bugenienės rūpesčiu. Jai, dirbusiai buhaltere, tai esą visai nesunku.

Pradėjo nuo dovanotos šeimos

Stasiui Bugeniui šis kelias jau gerai pažįstamas: kelionė iš namų Kuršėnuose Kuršėnų – Klaipėdos plentu, posūkis į dešinę, apie pusantro kilometro žvyrkeliu iki bityno Vozbūčiuose. Vakare – kelionė namo. Dabar jis šiuo maršrutu vyksta kiekvieną dieną. Bityne prabūna nuo ryto iki vakaro. Darbo daug.

Bitininkavimas tapo ir J. Bugenienės pomėgiu. „Kaip man patinka eiti su juo, avilius žiūrėti, – labiau negu po namus šeimininkauti“, – neslepia ji, dėl buities rūpesčių prie bičių atvykti galinti ne kiekvieną dieną.

S. Bugenis čia kartą kitą per savaitę apsilanko ir žiemą, nors aviliai jai ir būna paruošti. Reikia apžiūrėti, ar sniego į lakas nepripustė – bitutės gali uždusti.

„Čia – mano vyro meilužės: kol kiekvienai uodegytės nepaglosto, negali namo važiuoti“, – juokauja J. Bugenienė.

Bet darbštuolių dūzgimas jiems abiem jau yra tapęs mielas ir artimas.

S. Bugenio tėvai gyveno kaime už Užvenčio (Kelmės rajonas). Laikė dvi tris bičių šeimas. Stasys tada jomis nesidomėjo, o Jadvygą uošvių bičių vien zvimbtelėjimas varydavo į trobą.

Prieš dešimt metų giminaitis už pagalbą statyboje Stasiui padovanojo avilį su bitėmis. Jį parsivežė į Kuršėnus. Dovanotosios bitės ėmė spiesti – pas Bugenius radosi dar viena jų šeima.

Kaimynas Klemensas atėjo ir pranešė, kad kažkur darže yra bičių spiečius – susigaukite. Susigavo.

Vienas žmogus, matyt, prastai prižiūrėjo savo bites – jos užpuolė ir sunaikino visas Bugenių augintines. Buvo labai skaudu, bet ir ši nelaimė nenuslopino noro bitininkauti.

Bugeniai savo mokytoju vadina 80 avilių turėjusį Kazimierą Dargį – jis įvedęs į bitininkystę. Turėjo bičių ir kitą vasarą jiems atvežė penkis spiečius, pardavė avilius.

K. Dargis sakė, kad be aštuoniasdešimties avilių – dar ne bitininkystė. Bugeniai šiemet jų jau turi septyniasdešimt. Ponia Jadvyga sako, jog, blogėjant sveikatai, dalies bityno jau reikėtų atsisakyti. Šeimininkas su jos tokiu siūlymu nesutinka.

Tylus bendravimas su bitėmis jau yra tapęs toks įprastas – kaip jo atsisakysi. Be to, pardavus medaus, prisiduriama prie pensijos. Tuo labiau kad Bugenių medus populiarus,  pabandžiusieji vėl atvyksta jo įsigyti.

Negaila jo, stiprinančio sveikatą, ir padovanoti.

Autoriaus nuotr.

BITININKAI: Jadvyga ir Stasys Bugeniai bityne dažnai darbuojasi drauge.

BITYNAS: Netoli miško jau stovi septyniasdešimt avilių.

ŠURMULYS: Bitelės skuba – naudojasi tuo, kad giedra diena.

KŪRYBA: Kai kurie aviliai išmarginti žaismingais piešiniais.

ŠEIMA: Prie avilio kartais tenka pasidarbuoti abiem.

MEISTRAS: Stasys Bugenis, užuot pirkęs, daug ką pasidaro pats.

UŽRAŠAI: Jadvygos Bugenienės pildomame sąsiuvinyje nurodyta, kas bityne jau padaryta ir ką dar reikia padaryti.