Blusų turgus Žagarėje jau tampa tradicija

Blusų ­tur­gus Ža­ga­rė­je jau tam­pa tra­­di­­ci­­ja

Šeš­ta­die­nį Ža­ga­rės mies­to (Jo­niš­kio r.) aikš­tė­je mies­te­lė­nus jau ket­vir­tą kar­tą kvie­tė va­di­na­ma­sis blus­tur­gis, ku­rį or­ga­ni­za­vo jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja „Spal­vo­tas vei­das“. Tad tur­ge­ly­je ne­trū­ko vai­kų, ku­rie tu­rė­jo įvai­rių už­siė­mi­mų, o pri­sė­du­si­su ant suo­liu­kų pir­kė­jus ir par­da­vė­jus džiu­gi­no iš kul­tū­ros cent­ro skli­du­si mu­zi­ka.

Lo­re­ta RIPS­­KY­­TĖ

loretar@skrastas.lt

Blus­tur­gis pra­si­dė­jo de­vin­tą ry­to, kai da­lis ža­ga­rie­čių jau sku­bė­jo na­mo, ap­si­pir­kę mies­to di­džia­ja­me tur­gu­je. Ta­čiau dė­me­sio už­te­ko ir mies­to aikš­tė­je įsi­kū­ru­siems se­nų daik­tų par­da­vė­jams.

Prie Dai­niaus Me­rec­kio ir jo sū­naus Lu­ko par­da­vi­nė­ja­mų įvai­riau­sių įran­kių, su­ve­ny­rų, na­mų apy­vo­kos daik­tų, elekt­ro­ni­kos pre­kių bū­ria­vo­si ne­ma­žai žmo­nių. Vie­ni su­si­gun­dė įsi­gy­ti se­no­vi­nę ka­va­ma­lę, de­ko­ra­ty­vi­nę be­ždžio­nė­lės skulp­tū­rą, ki­ti graibs­tė te­le­fo­nus, me­di­nes ru­siš­kas lė­les „mat­rioš­kas“. Pi­giau­sias jo par­duo­da­mas daik­tas kai­na­vo vos 10 eu­ro­ cen­tų, bran­giau­sias – 10 eu­rų.

Po pu­sę ar­ba vie­ną eu­rą už vai­kiš­kus dra­bu­žė­lius, ba­tu­kus pra­šė Dauk­šių kai­mo gy­ven­to­ja Jū­ra­tė Šim­ku­vie­nė. Ji Ža­ga­rė­je yra ne kar­tą da­ly­va­vu­si mu­gė­se Vyš­nių fes­ti­va­ly­je, bet ten pre­kiau­da­vo su bi­čiu­lė­mis iš to pa­ties kai­mo bend­ruo­me­nės dau­giau mais­to ga­mi­niais ar rank­dar­biais. Blus­tur­giui ji su­rin­ko tai, kas ne­be­rei­ka­lin­ga dviem au­gan­tiems šei­mos ma­žy­liams, ta­čiau ti­ki­no, kad dar li­ko neiš­rū­šiuo­ta pu­sė pa­lė­pės.

„Kol kas dar pre­ky­bos nė­ra, bet gal įsi­bė­gės. Jei kas nuo­gas atei­tų, ga­lė­tu­me ap­reng­ti“, – juo­kė­si daukš­ie­tė.

O štai Ire­na Mer­ke­lie­nė ant pa­ties­tos stal­tie­sės su­dė­jo sa­vo, duk­ros So­na­tos, ma­mos daik­tus. Mo­te­ris at­ga­be­no se­nų žur­na­lų, ne­be­nau­do­ja­mų na­mie in­dų ir sta­lo įran­kių: lėkš­čių, puo­de­lių, tau­rių, me­ta­li­nį pa­dėk­lą kiau­ši­niams, pei­lių, šaukš­tų, ša­ku­čių.

Blus­tur­gis Ža­ga­rė­je or­ga­ni­zuo­tas jau ket­vir­tą kar­tą, šį sy­kį jį ren­gė jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja „Spal­vo­tas vei­das“.

„Tad ga­li­me va­din­ti tra­di­ci­ja“, – džiau­gė­si vie­na iš or­ga­ni­za­to­rių Sa­rah Mit­ri­kė.

Pir­ma­sis kar­tas bu­vo ne­la­bai pa­vy­kęs, nes vie­tos gy­ven­to­jai ne­sup­ra­to, jog pa­tys tu­rė­tų kaž­ką at­si­neš­ti par­duo­ti. Be­veik vi­si atė­jo tik pa­si­žiū­rė­ti. Ki­ti du blus­tur­giai bu­vo kur kas ge­res­ni.

Au­to­rės nuo­tr.

Blus­tur­gio idė­ją Ža­ga­rė­je gy­ve­nan­ti Sa­rah Mit­ri­kė (de­ši­nė­je) šį­kart įgy­ve­di­no su jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos „Spal­vo­tas vei­das“ na­riais ir ki­tais ak­ty­viais ža­ga­rie­čiais.

Blus­tur­gy­je už­siė­mi­mų bu­vo ir vai­kams.

Pir­kė­jai La­ri­sa ir Ul­dis iš blus­tur­gio nei­šė­jo tuš­čio­mis ran­ko­mis.

Jū­ra­tė Šim­ku­vie­nė iš Dauk­šių kai­mo blus­tur­giui su­rin­ko, kas ne­be­rei­ka­lin­ga dviem au­gan­tiems šei­mos ma­žy­liams, ta­čiau ti­ki­no, kad dar li­ko neiš­rū­šiuo­ta pu­sė pa­lė­pės.

Ža­ga­rės „blus­tur­gy­je“ dau­giau­sia bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti dė­vė­tų, bet ge­ros ko­ky­bės rū­bų.