Naujausios
Butėnai šventė gražų jubiliejų
Butėniškiai kaimo 460-ąjį gimtadienį paminėjo pašventinę kryžių, surengę kraštiečių šventę bei pakeliavę kaimų istorijos keliais.
Saulius JUŠKEVIČIUS
saulius@skrastas.lt
Pašventino kryžių
Dar gerokai iki Nepriklausomybės atkūrimo, 1977 metais, prie posūkio į Butėnų kaimą buvo pastatytas kryžius, į kurį ilgą laiką niekas iš tuometinės valdžios nekreipė dėmesio. Tačiau kartą kažkam iš rajono valdžios toptelėjo mintis, kad sankryžoje kryžiui – ne vieta. Į rajoną iškviestam kolūkio pirmininkui buvo liepta kryžių nugriauti.
Pirmininkas pasirinko kitą variantą – kryžius „nukeliavo“ į kaimo sodybą, kurios savininkai juo rūpinosi ilgą laiką. Pardavus sodybą naujiems savininkams, Butėnų kaimo bendruomenė nusprendė kryžių dar kartą perkelti į kaimo centrą – pievelę kaimo viduryje, netoli parduotuvės.
Į kraštiečių šventę susirinkę butėniškiai dalyvavo kryžiaus pašventinimo ceremonijoje. Perstatytą kryžių malda palaimino Šeduvos Švenčiausiojo Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas Virginijus Kazaitis.
Pašventinę kryžių, butėniškiai patraukė prie Šeduvos–Sidabravo kelio. Čia jų laukė smagi atrakcija – saldainių „lietus“. Saldainius iš kelis kartus praskridusio nuosavo lėktuvo į šventę susirinkusiems kraštiečiams mėtė Rokonių kaimo ūkininkas Kazimieras Masilionis.
Keliavo kaimų istorijos keliais
Butėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Navickienė džiaugėsi, kad šiemet Butėnams sukanka 460 metų.
„Manau, kad tie, kurie ilgesnį laiką nesilankė mūsų kaimelyje, tikrai pastebėjo, kad jis sutvarkytas, o akis džiugina darbščių gyventojų išpuoselėtos sodybos. Tai – Butėnų vizitinė kortelė“, – sakė R. Navickienė.
Susirinkusiems ji pasidžiaugė, kad šie metai bendruomenei buvo ypač sėkmingi, nes butėniškiai įsigijo tris vaistažolių džiovyklas, multimediją su ekranu, įvairios įrangos, o jau šį mėnesį jaunimas džiaugsis naujutėlaičiu kompleksiniu treniruokliu.
Šventėje buvo užsiminta, kad šiemet daugelis Lietuvos kaimų švenčia 460 metų jubiliejų. Neatmenamais 1554–1555 metais pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėta daugelio Lietuvos kaimų pavadinimai. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje tuo metu buvo įvykdyta Žemės ūkio reforma, gavusi Valakų reformos pavadinimą, – žemė buvo suskirstyta valakais, o gyventojai iš atskirų sodybų buvo perkelti į matininkų suprojektuotus rėžinius, gatvinius kaimus, vyko kaimų ir jų gyventojų inventorizacija.
Taip iš istorinės tamsumos išniro iki tol niekur rašytiniuose šaltiniuose neužfiksuotų gyvenviečių pavadinimai. Tarp jų ir Rokoniai – didelis 26 valakų kaimas, vaitystės centras, Džiugoniai, Vaižgėnai, dabar Vaižgai, Butėnai – nedidelis 6 valakų kaimas, Kurkliai, Viešviliai, Vardukšniai.
Kraštiečių sambūrio dalyviai prisiminimais keliavo po Butėnų bendruomenės kaimus. Apie Džiugonių kaimą prisiminimais dalijosi Apolonija Pucevičiūtė.
Netoli nuo Džiugonių įsikūręs mažas Daukantų kaimelis – pats jauniausias bendruomenės kaimas. Čia savo sodybas įkūrė Nepriklausomos Lietuvos savanoriai, už nuopelnus Lietuvai gavę po sklypą žemės, atrėžtos nuo Rokonių dvaro.
Apie Vardukšnius – patį piečiausią bendruomenės kaimą, pasakojo jo gyventoja Marijona Lukšienė.
Prisiminimais apie Viešvilių kaimą pasidalijo kraštietė, dailininkė, poetė, buvusi viešvilietė Leokadija Mockienė (Borodočiūtė). Kėdainių literatų ir menininkų sambūrio „Vaivorykštės tiltai“ narė į šventę atvyko su bendraminte Danguole Baranauskiene. Kėdainietės publiką pamalonino eilėmis ir dainomis.
Apie Butėnų kaimą pasakojo Vladas Čepaitis. Vaižgų kaimo ir savo šeimos istoriją prisiminė Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos mokytoja Zita Morkevičienė (Tamoševičiūtė). Apie Rokonių kaimą prisiminimais pasidalijo Vitalija ir Kazimieras Masilioniai.
Sėkmės ir ilgų gyvenimo metų kaimui ir jo žmonėms linkėjo rajono ir seniūnijos vadovai, Acokavų bendruomenės atstovai, kiti svečiai, kurie Butėnuose apsilanko dažnai ir yra laukiami.
Kraštiečiams savo kūrinius skyrė Butėnų moterų ansamblis.
Dideliam būriui bendruomenės narių Šeduvos miesto seniūnija įteikė padėkos raštus, o Butėnų kaimo bendruomenė atsidėkojo kukliomis dovanėlėmis – pačių surinktų ir išdžiovintų vaistažolių maišeliais.
Dar ilgai tą vakarą bendruomenės kiemelyje skambėjo muzika, butėniškiai ir svečiai ragavo Butėnų bendruomenės šeimininkių pagamintą troškinį, linksminosi diskotekoje.
Autoriaus nuotr.
KRYŽIUS: Į naują vietą perkeltą kryžių pašventino Šeduvos klebonas Virginijus Kazaitis.
LINKSMUMAS: Apie gimtąjį Rokonių kaimą su humoru ir muzika pasakojo Vitalija ir Kazimieras Masilioniai.
DAINOS: Susirinkusiems savo dainas skyrė Butėnų moterų ansamblis.
TROŠKINYS: Net ir karštą dieną šeimininkės vos spėjo suktis, nes norinčių paragauti dar karšto troškinio netrūko.